Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar kultūra gali įveikti korupciją Rumunijoje?

Rumunai reguliariai protestuoja prieš korupciją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rumunai reguliariai protestuoja prieš korupciją
Šaltinis: 15min
0
A A

Rumunai šių metų rudenį visuotiniuose rinkimuose rinks naują valdžią. Ar korupcija persmelktoje šalyje kažkas keisis? Bent jau menininkai daro viską, kad rinkėjai nusisuktų nuo nešvarių veikėjų, rašo „Intellinews.com“.

Niekam ne paslaptis, jog Rumunija yra viena korumpuočiausių valstybių Europos Sąjungoje.

Pagal 2015 metų Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) „Transparency International“ Rumunijai skyrė 46 balus ir 58 vietą 167 šalių sąraše.

KSI atspindi, kaip konkrečiai šaliai sekasi susidoroti su korupcija – kiekvienai valstybei skiriami balai nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia absoliučiai korumpuotą, o 100 visiškai skaidrią šalį. Palyginimui, Lietuva yra 32-ojoje sąrašo vietoje su 61 balu.

Rumunijai tai yra gana nemažas šuolis iš 69 vietos 2014 metais, o šalies korupcijos lygį tiriantys ekspertai šiuos pokyčius sieja su efektyviu Nacionalinio Antikorupcijos Direktorato (NAD) darbu.

Korupcijos problema yra daug kompleksiškesnė nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lauros Kovesi vadovaujamas NAD dėl korupcijos baudžiamojon atsakomybėn jau patraukė Bukarešto merą, 21 parlamento narį ir 5 ministrus, tarp jų – buvusį ministrą pirmininką Viktorą Pontą.

Tačiau korupcijos problema yra daug kompleksiškesnė nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors visuomenė žavisi NAD darbo rezultatais, dalis rinkėjų vis tiek balsuoja už politikus, kuriems dėl korupcijos kaltinimų pradėti tyrimai ar netgi už jau sėdinčius kalėjime.

Didžiausios Rumunijos politinės jėgos – Socialdemokratų partijos – lyderis Liviu Dragnea buvo nuteistas už balsų klastojimą per 2012 metų referendumą. Nepaisant to, šiemet savivaldos rinkimuose ši partija surinko 37.5 proc. rinkėjų balsų.

Specialistų teigimu, socialdemokratai turėtų gerai pasirodyti ir ateinančiuose rinkimuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Liviu Dragnea
AFP/„Scanpix“ nuotr./Liviu Dragnea

Vis dėlto korupcijos problema tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam Rumunijos meno atstovui. Pilietinės visuomenės aktyvistai ir kūrėjai suvokia, kad neišnaikins korupcijos šalyje, tačiau jie siekia pakeisti visuomenės požiūrį.

Kitoks korupcijos atvejų įamžinimas

„Sveiki atvykę į korupcijos muziejų! Mūsų politikai pavertė korupciją menu“, – skelbia titulinis vienos virtualios galerijos puslapis.

Projekto autorės Carmer Simion ir Denisa Armasu peržiūrėjo šimtus korupcijos atvejų, kol atrinko pačius komiškiausius ir netikėčiausius.

Tarp pavaizduotų korupcijos laimikių ne – tik auksas ar Picasso paveikslai, bet ir tokie nereikšmingi grobiai kaip dešrelės su slyvų brendžiu. Galerijos tikslas – fiksuoti Rumunijos politikų korupcijos apraiškas, kurios dažnai pasimeta naujienų sraute.

„Dažniausiai korumpuoti politikai paaukoja pinigų labdarai arba pastato bažnyčią ir jie vėl tampa geriečiais“, – piktinasi D.Armasu.

Rumunus itin žavi individo kova prieš sistemą – tai rodo įspūdingi „sąžiningu policininku“ vadinamo Mariano Godinos knygos „Blyksniai prieš akis“ („Flash-uri din sens opus“) pardavimai.

„Twitter“ nuotr./M.Godinos knyga
„Twitter“ nuotr./M.Godinos knyga

M.Godina apie patirtis darbe pradėjo rašyti savo „Facebook“ puslapyje. Kai viršininkai pareikalavo šį puslapį uždaryti, vyras sulaukė pasiūlymo parašyti knygą.

„Pokomunistinės Rumunijos gyventojai priprato gyventi juos supant didžiulei korupcijai, ypač teisėsaugos ir sveikatos apsaugos srityse.

Marianas yra žmogus, tenorintis sąžiningai atlikti savo darbą. Žmonės trokšta tokio ryšio su policininkais“, – teigia knygos leidėja Maria Desmirean.

Korupcija kine ir muzikoje

Dar viena idealisto, kovojančio prieš korupciją, istorija įamžinta filme „Kodėl aš?“

Istorijoje, paremtoje tikrais faktais, pasakojama apie 29 metų prokurorą Cristianą Panaitą. Jis 2002 metais nusižudė, kai buvo priverstas pradėti tyrimą prieš kolegą, suėmusį žymaus politiko sūnų. Daugelis tiki, jog po to, kai C.Panaitas atsisakė tai padaryti, su juo buvo tiesiog susidorota.

Kultūrinės kova su korupcija teigiamai prisideda prie oficialios NAD veiklos, tačiau jos poveikio pervertinti nereikėtų.

Kanų filmų festivalyje apdovanojimą pelniusio filmo „Baigiamieji egzaminai“ pagrindinė tema – taip pat asmeninė korupcijos istorija. Pagrindinė filmo veikėja, chirurgo dukra Elena, baigiamųjų egzaminų dieną išprievartaujama.

Ji nebegali susikaupti egzaminams, kurių išlaikymas garantuotų vietą prestižiniame Kembridžo universitete. Elenos tėtis stengiasi išsisukti iš situacijos vieninteliu jam žinomu būdu – jis skambina įtakingiems savo klientams, stengdamasis užsitikrinti gerus egzaminų rezultatus.

Tiesa, kultūrinė kova su korupcija prasidėjo net anksčiau nei buvo įkurtas NAD ar atsirado šias problemas nagrinėjančių filmų. „Bucharest Underground Mafia“ (B.U.G. Mafia) dar nuo 1993 metų kėlė ažiotažą savo dainomis apie nusikaltimus, politiką ir skurdą.

Ši grupė yra pardavusi daugiau nei 1,1 mln. įrašų Rumunijoje ir ne kartą yra atkreipusį dėmesį į korupciją valstybiniame sektoriuje tiek dainų tekstais, tiek vaizdo klipais.

Kultūrinės kova su korupcija teigiamai prisideda prie oficialios NAD veiklos, tačiau jos poveikio pervertinti nereikėtų. Nors apie menininkų keliamas problemas plačiai kalbama Bukarešto priemiesčiuose, toks diskursas praktiškai tik čia ir egzistuoja.

Rašytojai, režisieriai ir muzikos atlikėjai kalba tiems, kurie ir taip gerai suvokia korupcijos problemas. Norėdami sulaukti tikrų pokyčių, kūrėjai privalės pasiekti ne tik išsilavinusį Rumunijos elitą, bet ir likusią šalies dalį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Rumunija Korupcija