2026-10-04 08:03

Bumblauskas ir Kojala: mes jau pasivijome Vakarus, bet dar neišmokome tuo džiaugtis

Gediminas Kajėnas
Kultūros žurnalistas
„Šimtmečius lietuviai turėjo vytis europinę civilizaciją, bet dabar galime drąsiai tvirtinti, kad gyvename gerus laikus, nors ir ne visada mokame įvertinti savo pačių pasiekimų“, – teigė profesorius Alfredas Bumblauskas. Jam pritarė ir politologas Linas Kojala, pasak kuriuo, šiandien Lietuvoje itin aktualiu tapęs migracijos klausimas taip pat yra tipinis Europos valstybės iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis senojo žemyno valstybių.
google Sekite 15min Google

Šeštadienį Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko „15min“ redakcijos inicijuotų viešų diskusijų „Atspari Lietuva“ renginys, kuriame pristatytas specialus „15min“ laikraštis, o savo įžvalgomis apie mūsų šalies saugumą, visuomenę bei Lietuvos ateitį dalinosi A.Bumblauskas ir L.Kojala, juos kalbino 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Ukrainiečiai gina europietiškumą

Paklaustas, kas šiandien sprendžiasi Ukrainoje, profesorius A.Bumblauskas nedaugiažodžiavo ir atsakė dviem žodžiais: „Europos likimas“.

Anot jo, nors vakarietiškos civilizacijos istorija buvo labai vingiuota, tačiau visada atrodė, kad Amerikos ir Europos likimas eina šalia. „Nuo XX a. pradžios europiečiai turėjo viltį, kad Amerika yra štabas, kuriame sprendžiamos tautų teisės. Bet dabar šis įsivaizdavimas yra abejotinas“, – teigė profesorius.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija

Jis pabrėžė, kad abejonių kelią ir britai su savo Brexitu, ir vokiečiai bei prancūzai, kur pastaraisiais metais vis labiau kylą kraštutinės dešiniosios jėgos. „Aplinkui daug netikrumo. Pažvelgus atidžiau tampa akivaizdu, kad Europa laikosi ant Ukrainos pečių“, – teigė A.Bumblauskas.

Kalbėdamas apie europinės civilizacijos ribas, profesorius pabrėžė, kad Vidurio Europos istoriją gerai išmanantys mokslininkai jas brėžia per Ukrainos rytinę dalį, o vienas iš taškų – Mariupolis.

„Ši riba simboliškai sutampa su Vytauto ir LDK erdve. Tad čia svarbus yra ir Lietuvos vaidmuo Ukrainoje, ir europieizacijos vaidmuo, ir net individualus ūkininkavimas. Šia prasme savininkiškumas yra europinė vertybė, tad ukrainiečiai gina ne tik tai, kas jų, bet ir tai, kas bendra mums visiems“, – kalbėjo profesorius.

Kur prasišovė Putinas?

Politologas L.Kojala pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį pačių ukrainiečių požiūris į savo šalies europinę integraciją pasikeitė gan stipriai ir didžiąja dalimi tai nulėmė Putino pradėtas karas.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija

„2013 metais didžioji dalis ukrainiečių teigė nenorintys tapti NATO nariais ir tik apie 20-25 proc. palaikė šią idėją. ES perspektyva atrodė kiek kitaip: trečdalis žiūrėjo palankiai, trečdalis buvo už Rusijos anuomet vystytą Eurazijos idėją, o trečdalis – per vidurį. Tačiau dabar Ukraina yra labiausiai provakarietiška valstybė Vakaruose. Anksčiau tai būtų buvę neįsivaizduojama, bet Putinas Ukrainą, kuri nei norėjo, nei galėjo būti vakarietiška valstybe, pavertė valstybe, kuri dabar stovi ant Vakarų slenksčio“, – kalbėjo L.Kojala.

Pasak politologo, iki 2014 metų Ukraina turėjo gan natūralų, istoriškai susiklosčiusį geografinį, kalbinį bei kultūrinį artumą Rusijai, tačiau Putino pradėtas karas nulėmė šiandien labai aiškiai brėžiamą skirtį tarp dviejų civilizacijų.

Anot L.Kojalos, akivaizdžiausiai tai liudija požiūris į žmogaus gyvybę. „Rusijoje yra apie pusantro milijono žuvusių ir sužeistųjų, kurie nebebus pajėgūs kariauti. Tai protu nesuvokiamas skaičius. Jokia normali pasaulio valstybė turėdama tiek nuostolių nesiryžtų tęsti karo lyg niekur nieko. Tuo tarpu Ukrainoje, nors tikslių duomenų nėra, tikėtina, praradimai yra perpus mažesni. Tačiau čia yra žymiai daug sužeistųjų. Kodėl? Nes ukrainiečiai deda daug pastangų išgelbėti sužeistųjų gyvybes. Tuo tarpu rusams paprasčiau yra žuvę, nes juos galima pakeisti naujais. Gyvybė toje pusėje nėra joks prioritetas“, – kalbėjo politologas.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija

Jo teigimu, nors iki 2014 m. riba tarp Rusijos ir Ukrainos buvo gan išplaukusi, tačiau akivaizdus pokytis išryškėjo tuomet, kai pirmieji rusakalbiai ukrainiečių savanorių batalionai stojo ginti savo šalies. „Būtent tuomet, jau pirmaisiais karo mėnesiais, į šipulius subyrėjo Putino vizija, kad Ukrainoje reikia ginti rusakalbius gyventojus“, – teigė L.Kojala.

Ar mes jau pasivijome Vakarus?

15min vyriausias redaktorius V.Beniušis priminė, kad ne vieną šimtmetį Lietuvoje gyvavo požiūris, kad mes esame paskutiniai europinėje civilizacijoje, todėl nuolat buvome priversti vytis Vakarus. O kaip yra dabar?

Profesorius A.Bumblauskas prisiminė, kad 1987 metais, minint Romo Kalantos aukos metines, bandė suskaičiuoti protingus žmones Lietuvoje, kurie galėtų prisiimti atsakomybę už būsimą šalies ateitį. Jo teigimu, tuomet jam pavyko suskaičiuoti ne daugiau nei dešimt tokių žmonių

„Mes jau nuo Vytauto laikų vijomės Vakarus atsilikdami keturis šimtmečius. Tiesa, Stepono Batoro laikais, iki 1655 metų buvome trumpam priartėję. Bet paskui vėl teko vytis. Tačiau dabar, pažiūrėkite, yra „Tesonet“ ir kitos pažangios kompanijos, vietiniai milijardieriai. Prieš keturiasdešimt metų nebuvo dešimti protingų žmonių, o dabar pralenkėme ispanus, portugalus, lygiuojamės su skandinavais. Tad Lietuvoje jau įvyko tai, apie ką šimtmečius svajojome“, – kalbėjo A.Bumblauskas.

Anot profesoriaus, iki šiol jis skaičiavo buvus tris Lietuvas – senąją, smetoninę ir Kovo 11-osios. Tačiau dabar, jo teigimu, išgyvename ketvirtąją – euroatlantinę – Lietuvą.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija

„Reikia pripažinti, kad geopolitiškai niekada neturėjome tokios situacijos. Žinoma, saugumo klausimas dabar vėl aktualus, tačiau šiandien esame draugų būryje, tarp sąjungininkų, kurie anksčiau buvo priešai: Švedija – kitokia, Lenkija – kitokia, Vokietija – kitokia. Esame Europos vidurkyje ir mums nebereikia vytis, gerai gyvename čia ir dabar, tik ne visada mokame to vertinti“, – teigė profesorius.

Tipinė migracija ir netipinis alkis

Politologas L.Kojala, paklaustas, kaip jo sutinkami įvairių šalių politikai, žurnalistai, ekspertai šiandien mato Lietuvą, teigė, kad vis dažniau mes esame matomi kaip geriau, tačiau dar ne pakankamai pažįstamas draugas.

„Man jau keista girdėti užsieniečių nuostabą, kai jie atvyksta į Lietuvą ir stebisi tuo, ką pamato. O ką jūs tikėjotės pamatyti, tuomet jų klausiu. Jie ima kalbėti kažką apie sovietiją, skurdą, nykumą. Bet juk praėjo daugiau nei trys nepriklausomybės dešimtmečiai, dvidešimt metų, kai esame ES. Ir tai tik įrodo, kad dar yra kaip save geriau parodyti Europai ir pasauliui“, – teigė L.Kojala.

Jis pabrėžė, kad geriausia ir svarbiausia dabarties mūsų investicija yra Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje. Politologo teigimu, penki tūkstančiai karių yra svarbūs ne tik mūsų saugumui, tačiau jie bei jų šeimos taps ir geriausiais mūsų ambasadoriais Vokietijoje, nes skleis žinią apie europietišką, išsivysčiusią ir saugią mūsų šalį.

Dabar gyvename lūžio momentu, nes suprantame, kad tikrai ne viskas Vakaruose yra gėris. Su vakarietiška gerove ateina ir problemos.

Politologas taip pat pažymėjo, kad daugybę metų mes įsivaizdavome, kad viskas, kas yra Vakaruos yra gerai ir mums būtina visa tai importuoti.

„Dabar gyvename lūžio momentu, nes suprantame, kad tikrai ne viskas Vakaruose yra gėris. Su vakarietiška gerove ateina ir problemos. Ir tai tikrai nėra susiję su sovietmečiu, kaip mes dažnai įsivaizduojame. Ne, dažnai tai yra tipinės vakarietiškos problemos. Vienas iš pavyzdžių – migracija. Pagaliau mes turime šią problemą – ir tai taip pat yra tipiškas europietiškos valstybės ženklas“, – kalbėjo L.Kojala.

Jis taip pat parėžė, kad daugelis atvykusių užsieniečių, su kuriais jam tenka bendrauti, vienu balsu tvirtina, kad lietuviai vis dar turi alkio jausmą – norą padaryti daugiau, pasiekti didesnių tikslų, įrodyti savo vertę.

„Būtent tai yra mūsų stiprybė, kuri veda į priekį. Ko nereikia importuoti iš Vakarų – tai komforto jausmo mentaliteto, apsnūdimo. Praradę savo alkį, nebebūsime šalimi, kurios ekonomika, kaip praėjusiais bei šiais metais, auga dvigubai sparčiau nei eurozonos vidurkis“, – kalbėjo L.Kojala.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija Telšiuose
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Diskusija Telšiuose

„Atspari Lietuva“ – tai specialus 15min laikraštis, kuriame daugiausia dėmesio skiriama šalies atsparumui, saugumui, bendruomenėms, istorijai ir žmonėms, kurie prisideda prie stipresnės Lietuvos kūrimo. Leidinys spalį bus platinamas skirtinguose Lietuvos regionuose.

Laikraščio pasirodymą lydi 15min susitikimai visoje Lietuvoje. Jais siekiama išvažiuoti iš redakcijos ir gyvai susitikti su žmonėmis skirtinguose šalies miestuose, išgirsti jų klausimus bei nuomones ir kartu kalbėtis Lietuvai svarbiomis temomis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.