Karjerą pradėjusi klasikinio baleto pasaulyje – Royal Ballet School Londone ir Kanados nacionaliniame balete, šiandien C.Maggs patirtį skleidžia pasaulio universitetuose ir kultūros institucijose.
Savo paskaitose kūrybiškumo trenerė jungia scenos menus, kūrybiškumo psichologiją, pažymi pasitikėjimo, saugios aplinkos ir ryšio tarp žmonių svarbą, ragina šiandieniniame pasaulyje iš naujo atrasti smalsumą, intuiciją ir kūrybinę drąsą.
Svarbiausią žinią, kad kūrybiškumas yra gebėjimas, kurį galima ugdyti, C.Maggs norėtų perteikti ir Nacionalinio kultūros forumo dalyviams, svečiams bei klausytojams. 11-asis kultūros forumas „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“ gegužės 14 dieną vyks Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete.
Kūrėjai, kultūros profesionalai ir tarptautiniai ekspertai forume ieškos atsakymų, kaip skirtingose šalyse veikia talentų ekosistemos. Kas jas stiprina? Kas riboja ir kokią vertę visuomenei jos kuria. Ar talentas – įgimta dovana, o gal – nuoseklaus darbo rezultatas? Ar tikrai ugdymo sistema geba kūrybiškumą atpažinti, o gal įspraudžia jį į rėmus? Ar visada laimi tie, kurie išdrįsta rizikuoti?
Prieš atvykstant į Vilnių, kultūros forumo lektorei klausimus uždavė Laisvė Radzevičienė.
– Savo karjerą pradėjote Karališkojo baleto mokykloje Londone („Royal Ballet School“), vėliau šokote Kanados nacionaliniame balete („National Ballet of Canada“). Ar būtent klasikinio šokio patirtis suformavo jūsų požiūrį į kūrybiškumą?
– Šį patirtis išugdė aistrą ir discipliną. Taip pat išmokė tarp jų atrasti pusiausvyrą. Tai svarbu. Kūrybos procese pusiausvyra tarp laisvės ir struktūros yra būtina.
– Savo karjeros pradžioje dirbote su legendiniais menininkais – Rudolfu Nurijevu, Michailu Baryšnikovu. Ko iš jų išmokote?
– Kūrybiškumo. Sunkaus darbo. Disciplinos. Iš jų mokiausi kiekvienoje smulkmenoje įžvelgti meną, drąsos būti pažeidžiama, atsilaikyti prieš iššūkius ir aistros nuolat peržengti savo galimybių ribas.
– Daugiau nei du dešimtmečius kūrėte kūrybiškumo ugdymo programas „Cirque du Soleil“. Rodos, ko dar galima išmokti, kai aplink tiek daug talentingų žmonių?
– Net ir labai talentingiems žmonėms būtina atvira, saugi, o kartais – netgi drąsi erdvė. Tik atsidūrę tokioje erdvėje žmonės linkę ne tik rizikuoti, bet ir būti autentiški, pasitikėti savimi bei kitais. Ne mažiau svarbi ir bendradarbiavimo aplinka, kurianti tikrą bendruomeniškumo jausmą. Tokioje aplinkoje galima dalintis idėjomis, jas palaikyti ir drauge vystyti.
– Dažnai pabrėžiamas jūsų gebėjimas iš sportininkų nulipdyti menininkus. Koks svarbiausias šios transformacijos ingredientas?
– Jų tikrai yra ne vienas, tačiau pirmiausiai išskirčiau smagumą. Kiekvienas sportininkas yra savo sporto šakos ekspertas, tačiau, atėjęs į cirką, jis tampa pradedančiuoju menininku. Malonus ir įtraukiantis mokymosi, kūrybos procesas visada paspartindavo jų tobulėjimą.
– Pabrėžiate, kad kiekvienas iš mūsų, įsitraukęs į meninį procesą, gali atrasti tik jam vienam būdingą kūrybiškumo kelią. Kaip tai atrodo praktikoje?
– Tyrinėkite, kas jums iš tiesų patinka, išmėginkite naujus dalykus, imkitės to, kas jus aistringai domina ir stenkitės perimti menininko mąstyseną: būkite atviri, bebaimiai, smalsūs, žaismingi, intuityvūs. Mąstykite, matykite ir jauskite nestandartiškai.
– Meno principus pasitelkiate ir rengdama komandų bei organizacijų vystymo mokymus. Ko verslo lyderiai galėtų išmokti iš scenos menų pasaulio?
– Pirmiausia – kad rezultatas priklauso ne vien nuo strategijos. Lygiai taip pat svarbu būti čia ir dabar, pasitikėti vienas kitu ir puoselėti bendradarbystę. Mene mes ne tik kalbame apie kūrybiškumą, mes jį praktikuojame. Rizikuojame, prisitaikome, palaikome vieni kitus, kai jaučiame spaudimą. Jei organizacijoje kuriama būtent tokia aplinka, gali gimti neįtikėtinos inovacijos.
Baimė ir atsiribojimas stabdo bet kokį progresą. Kūrybiškumas negali atsiskleisti, kai žmonės nesijaučia saugūs, susiję vieni su kitais, nesidalija idėjomis.
– Daugeliui iš mūsų gana sunku atrasti, suprasti savo talentus ir kūrybinę tapatybę. Koks vaidmuo, jūsų nuomone, šiandien skiriamas talentui?
– Kartais talentas lieka neišnaudotas, nes egzistuoja daug abejonių ir baimės. Talentas mums natūraliai parodo kryptį ir būdą save išreikšti, pasakyti, kas esame ir kaip prisidedame prie pasaulio. Vis dėlto svarbu ne tik atrasti talentą, bet ir juo tikėti, puoselėti. Aistringai, atkakliai atsispirti negandoms. Vien turėti talentą neužtenka, jis atgyja tik tada, kai pradedame kurti.
Manau, visi esame kūrybingi. Kūrybiškumas įgimtas, jis – mūsų prigimties dalis. Talentas reiškia natūralų gabumą tam tikroje srityje – mene, moksle, lyderystėje. Kūrybiškumą galime ugdyti nepriklausomai nuo talento. Pavyzdžiui, neseniai parašiau knygą „Kūrybiškumo cirkas“ („Cirque of Creativity“). Nebuvau tikra, ar turiu talentą rašyti, tačiau pasitelkiau savo kūrybiškumą ir ją sukūriau. Albertas Einšteinas gerai sakė: „Nesu ypatingai talentingas, esu tiesiog aistringai smalsus“.
Būdami universalūs, derindami skirtingas sritis, galite kūrybiškai atrasti naujų sprendimų, kurių specialistai nė nepastebėtų.
– Kai kurie žmonės turi daug talentų ir interesų, tačiau jaučiasi sutrikę, nežino, kurį kelią pasirinkti. Kaip manote, turėti daug gebėjimų – dovana ar iššūkis?
– Daugybė talentų yra ir dovana, ir iššūkis. Kad tai taptų pranašumu, reikia skirti laiko, atrasti savo talentus ir juos ugdyti. Tik taip galėsite tapti plataus profilio kūrėju arba „renesanso siela“, turinčia platų žinių spektrą daugelyje sričių, o ne siaurą specializaciją. Būdami universalūs, derindami skirtingas sritis, galite kūrybiškai atrasti naujų sprendimų, kurių specialistai nė nepastebėtų.
– Jūs mokote kūrybiškumo, pati kuriate. Kas įkvepia jus?
– Stengiuosi išlikti sąmoninga, smalsi ir atvira pasauliui. Priimu pokyčius, iššūkius, netgi baimę ir verčiu šias emocijas kūrybinio proceso dalimi. Nuolat mokausi: naujų kalbų, kultūrų, receptų, net sporto šakų, na, nesu itin sportiška, bet labai stengiuosi (šypsosi). Kasdien piešiu… ir šoku gamindama maistą.
– Pasakykite, kodėl besikeičiančiame mūsų pasaulyje kūrybiškumas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau?
– Kad išlaikytume sąsajas – su savimi, kitais ir mus supančiu pasauliu. Ir todėl, kad kūrybiškumas leidžia prisitaikyti, atrasti galimybes, jas įsivaizduoti ir numatyti naujus kelius pirmyn.
– Laukiame jūsų Vilniuje, Nacionaliniame kultūros forume. Ką išgirsime?
– Norėsiu pasakyti svarbiausia: ryšys yra kūrybiškumo pagrindas. Megzkite ryšius su savimi, su kitais, su bendruomene. Būkite ypatingi, originalūs. Būkite čia ir dabar. Būkite savimi.
Nacionalinis kultūros forumas – gegužės 14 dieną, nuo 11 valandos, Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete. Forumo organizatorius – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, partneriai – VilniusTech, The Critical, Lietuvos kompozitorių sąjunga, VšĮ Erdvės, VšĮ Urbanistinio Šokio Teatras „Low Air“, „Talent Garden“, „Menų komunikacija“, „Laisvės žodžiai“. Daugiau informacijos: https://creativeindustries.lt/kulturos-forumas/
