Renata Karvelis: ragana milžo kampe skudurą ir paėmė kinui skirtus pinigus

Ryte klausausi LRT Klasikos radijo, geriu kavą, stoviu priešais veidrodį, ten kalba apie nefinansuotus kino projektus. Žurnalistas provokuoja: sukėlus šaršalą viešojoje erdvėje galbūt gali vėliau tikėtis finansavimo? As usually, nusivaipiau į veidrodį, piešdama antakį.
Renata Karvelis
Renata Karvelis / Asmeninio archyvo nuotr.

Toliau kalba, neva pinigų negavo jau reikšmingų rezultatų pasiekusių režisierių projektai. Jie parveža pasaulinio lygio apdovanojimus, o po to nebegauna pinigų statyti kitus savo filmus, kai reputacine prasme jų projektais turėtų pasitikėti net labiau. Režisieriai sutrikę dėl tokios politikos. Aš irgi. Argi nereiktų ugdyti stiprius menininkus, sudarant jiems palankią terpę? O tam reikia visko... sėkmių, sėkmių, sėkmių ir pinigų, as usually.

Ai, iš viso nieko nefinansuokite ir bus rami galva...

Pašnekovas vis mini „mokesčių mokėtojų pinigai“, „mes negalim mokesčių mokėtojų pinigus skirti projektams be visiškai parašyto scenarijaus“. Kažkaip pasijutau, kad manimi, t.y. mokesčių mokėtoja šiandien lygu rūpinasi: nieko nepadariau, bet šiame ryto interviu esu itin reikšminga – aš duodu pinigus. Mokesčių mokėtoja piešia kitą antakį, nu, nes jų yra du.

Ai, iš viso nieko nefinansuokite ir bus rami galva... Kaip Amerikoje, nes kultūra nėra finansuojama biudžeto lėšomis. Ten tikriausiai reikia patiems susišaudyti pinigų, kad kažkas įvyktų. Bet kita vertus, kai tokia migla žmonių JAV, net ir kvailiausi dalykai paeina. Esu girdėjusi, kad vienas amerikietis pardavė internetu... pusnį.

Tiesą sakant, prisimenu, vieną iš ryto interviu išvardintų režisierių buvau sutikusi muziejuje. Parodžiau tautodailininkės parodą, pasikalbėjome apie Lietuvos skulptūrą ir jo kelią kine. Tai buvo vienas itin įsiminęs pokalbis, skamba ir skamba galvoje: nereikia aiškinti savo kūrybos – tai pirmoji kūrėjo klaida.

Mes truputį juokėmės, nes režisierius sakė ką galvojo. Jis iš tikro sakė ką galvojo. Jis sakė ką galvojo. Kažkodėl tada tai kėlė juoką, nes juokas yra reakcija į netikėtumą. Dabar juokas nebeimtų, nes visokių žmonių teko sutikti, o ir supratimas apie kūrybos kilmę pasikeitė.

Vakar, pavyzdžiui, į kabinetą įsiveržė italų kalbos korepetitorius, pasiskaitęs užrašą ant durų. Vietoj diržo jis buvo įsivėręs kažkokį auksinį šniūriuką, net bamba matėsi tam kūdam šešiasdešimtmečiui, ant kapišono užsidėjęs kepurę su snapeliu. Įteikė man gyvą drugelį, pasiūlė italų kalbos pamokas, o tada paprašė 6 centų, mat skolą reikia grąžinti ir pasakė, kad jis ieško pažengusių italų kalboje, pradedantieji jam netinka. Pasikalbėjom, abu pasijuokėm. Deja, Pasvaly neturiu giminių, nieko jam padėti negalėjau, nežinau, ar kas nors norėtų ten mokytis italų kalbos. Sakė, iš Tauragės varys tiesiai į Pasvalį ir aš jo jau galinti nebesutikti.

Kažkada ji man tai yra sakiusi, taip tyliai tarpduryje, kad niekas negirdėtų: tik nenormalūs gyvenime daug padaro.

Režisierius labai įdomi asmenybė tada pasirodė. Iš tikro, tik nenormaliai kūrybingi homo sapiens egzemplioriai sugeba pasiekti aukštus rezultatus, tokius, vertus įrašyti į istoriją. Tai ne mano sugalvoti žodžiai, esu juos girdėjusi iš vyresnės kartos moters. Kažkada ji man tai yra sakiusi, taip tyliai tarpduryje, kad niekas negirdėtų: tik nenormalūs gyvenime daug padaro.

Ką tai galėtų reikšti? Na, kad paprastai kūrybinga asmenybė bus linkusi paskęsti savo veikloje, užmiršti kitus: ir žmones, ir buitis, ir kūno poreikius. Jie tikės savimi, labai labai, iki nukritimo, tai ir padaro daugiau nei norma kažkokių kitų poreikių sąskaita.

Juk seniai visi kalba interneto kalba ir kaimai buldozeriais nustumti į melioracijos kanalą, bet... visi mes mokam pritempinėti. Ir tie, ir anie.

Apie mitologą, kilusį iš Laukuvos, Norbertą Vėlių jo šeima liudijo, kad jis neturėjo laiko eiti į renginius, „vartoti kultūros“, taip sakant, nes jis pats tą kultūrą ir kūrė. Jis neturėjo laiko niekam kitam, tik savo darbui. Beje, Norbertas Vėlius nepaprastai anksti mirė, kaip sako kolegos, palikęs medžiagos dar kelioms knygoms į priekį. Kažin, kaip Norbertui sektųsi dabar? Reiktų rašyti mokslinius projektus, pagrindimus ir argumentus rasti, o ką ten ta mitologija, tautosaka – juk seniai visi kalba interneto kalba ir kaimai buldozeriais nustumti į melioracijos kanalą, bet... visi mes mokam pritempinėti. Ir tie, ir anie.

Prašypsino anksčiau per radiją girdėtas rašytojos pasakojimas, kaip juodu su tėčiu vaikystėje praktiškai bandė taikyti mitologiją šiandieniniame miesto daugiabučio kontekste. Gal ragana pieną „numilžo“ tiesiai iš... šaldytuve esančio tetrapako, sakė ji. Taip bandė paaiškinti, kur dingsta pienas po nakties. Ir kai pagalvoji, rimtai, ragana taip ir galėjo padaryti, o kas pasakys, kad ne? Milžo milžo ragana skudurą, ryto metą, žiūrėk, ir nebėra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius