Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 04, 10:59

Režisierė E.Švedkauskaitė – apie I.Veisaitę bei įsimintiniausią spektaklio sceną

​​​​​​​15min klausia meno ir kultūros žmonių, kokie filmai, knygos, muzika ir kita kūryba įkvepia juos šiomis dienomis. Šį kartą savo mėgstama kūryba dalijasi režisierė Eglė Švedkauskaitė.
Eglė Švedkauskaitė
Eglė Švedkauskaitė / Dmitrijaus Matvejevo nuotr./ 15min dizainas

Literatūra / „Gyvenimas turi būti skaidrus“

E.Švedkauskaitei skirtingais laikotarpiais ta mėgstamiausia knyga kinta:

„Tačiau viena knygų, kurią vis prisimenu, yra Irenos Veisaitės pokalbiai su Aurimu Švedu „Gyvenimas turi būti skaidrus“. Nežinau, ar esu radusi gražesnį tikėjimo gyvenimu ir meilės žmonėms liudijimą. Tai, jog I.Veisaitė išgyveno karą, Holokaustą, asmenines netektis, bet niekada nesustojo veikti ir kurti, išliko smalsi ir besišypsanti man paliko milžinišką įspūdį. Ir tie pokalbiai tokie lengvi ir švelnūs, jautrūs. Norėčiau galėti tą knygą vėl perskaityti kaip pirmą kartą.“

#VilniusSkaito nuotr./Irena Veisaitė
#VilniusSkaito nuotr./Irena Veisaitė

Filmas / „Paskutinė šeima“

Mėgstamiausias režisierės filmas yra Jano P.Matuszynskio „Paskutinė šeima“:

„Tai lenkų tapytojo Zdzislawo Beksinskio gyvenimo kronika, įkvėpta jo paties ilgus metus su kamera fiksuotų šeimos gyvenimo akimirkų. Filmas ir skaudus, ir ironiškas, ir sukeliantis pojūtį, kad visos šeimos kažkuo panašios. Kartu labai gerai perteikiama menininko individualybės ir jį supančių žmonių įtampa. Žiūrėjau šį filmą kelis kartus, buvau sužavėta aktoriais Dawidu Ogrodniku, Aleksandra Konieczna.“

„Kitas Matuszynskio filmas „Nepalikti žymių“, kuris ką tik rodytas kino teatruose, pratęsia jo tyrinėjimus apie socialistinius laikus Lenkijoje, o šis laikotarpis jaudina mane pačią“, – pridūrė menininkė.

Spektaklis / „The Fountainead“

Apie 2014 metais teatro festivalyje „Sirenos“ parodytą Ivo Van Hove kūrinį „The Fountainead“ E.Švedkauskaitė galvoja iki šiol:

„Spektaklį žiūrėjau neskaičiusi Ayn Rand romano. Įsidėmėjau, kaip sukurti dviejų skirtingų architektų, menininkų tipai, labai didelį įspūdį tada padarė stambiagabaritė scenografija. Po „The Fountainhead“ pradėjau aktyviau domėtis kitų Europos šalių teatru. Pamenu, kad šiame spektaklyje patyriau labai smarkų išgąstį, kai veikėjas Hovardas Rorkas sprogdina savo suprojektuotą namų kvartalą. Tai buvo perteikta rodant aktorės kūną, gulintį po kamera, kuris po smarkaus trenksmo, ėmė plūsti krauju. Tas vaizdas ir jausmas užsifiksavęs iki šiol.“

Muzikos kūrinys / „Song to the Siren“

„This Mortal Coil“ sukurta ir Timo Buckley atlikta „Song to the Siren“ tapo viena įsimintiniausių dainų: „Klausantis šios dainos apima kažkoks švelnus ilgesys, maloni būsena. Beje, pirmą kartą šią dainą išgirdau minėtame filme „Paskutinė šeima“.“

Paroda / „Nesibaigiančios kovos“

„Nors Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ vyko prieš metus, turbūt tai paskutinė mano lankyta paroda, pats metas būtų susigriebti. Iš jos įsiminė Karol Radziszewski, Agnės Jokšės, Anastasijos Sosunovos, Agnieszkos Polskos darbai“, – teigė E.Švedkauskaitė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą