Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 5d. 15:27

Auksinis jubiliejinės Kauno bienalės raktas – pasaulinio garso parodų kuratorius N.Bourriaud

Nicolas Bourriaud
Jonas Petronis / Nicolas Bourriaud

Kad patektumei į prestižinius pasaulio meno renginius ir leidinius, reikia turėti raktą. Šiemet dešimtą kartą rengiama Kauno bienalė, regis, jau rado savo „auksinį raktą“ – atverti iki šiol uždarytas duris jiems padeda pasaulinio garso parodų kuratorius Nicolas Bourriaud.

Meno pasaulyje puikiai žinomas prancūzas ne vienerius metus įtraukiamas į įtakingiausių pasaulio parodų kuratorių dešimtuką. Į Kauną N.Bourriaud atskrido tiesiai iš Taivano, kur ką tik baigėsi jo kuruojama Taipėjaus bienalė. Ji – viena didžiausių ir brangiausių tokio tipo renginių pasaulyje. Įspūdingi ir paties N.Bourriaud honorarai. Tad kaip atsitiko, kad jį sudomino Kaune rengiama tarptautinė meno paroda, kurios biudžetas dažnai būna panašus į paties kuratoriaus honorarą?

Jono Petronio nuotr./Kauno bienalės' 2015 pristatymas
Jono Petronio nuotr./Kauno bienalė' 2015 pristatymas

Kaunas įdomus, nes nežinomas

Sausio 5-ąją Vytauto Didžiojo universitete surengtoje diskusijoje svečias atskleidė, kodėl sutiko tapti dešimtosios Kauno bienalės parodos kuratoriumi. „Parodų kuravimas man – kaip stovyklavimas: kiekvieną kartą turiu galimybę patirti naujų dalykų. Kaune aš jaučiuosi tarsi stovyklaučiau. Galima sakyti, atvykau čia stovyklauti metams“, – kalbėjo rugsėjo 18 d. – gruodžio 31 d. vyksiančios 10-osios Kauno bienalės kuratorius. Pasak jo, kiekvienas naujas projektas suteikia galimybę praplėsti savo pažinimo ribas. „Ką tikiuosi sužinoti, dirbdamas su Kauno bienale? Jei žinočiau, ko noriu išmokti, nebūčiau keliavęs (į Kauną – aut. past.). Tokiose situacijose aš leidžiu sau plaukti pasroviui. Manau, kad geriausiai kažką naujo išmoksti, nežinodamas, kad turi to mokytis“, – sakė prancūzas. Jis neslėpė, kad Kauno bienalė jį domina dėl savo unikalumo. Paradoksalu, bet dėl to, kad Kaunas mažai žinomas, jis yra labai įdomus.

Jono Petronio nuotr./Kauno bienalės direktorė Virginija Vitkienė
Jono Petronio nuotr./Kauno bienalės direktorė Virginija Vitkienė

Galimybė dirbti su žymiuoju parodų kuratoriumi – didžiulė sėkmė. Tuo įsitikinusi Kauno bienalės direktorė ir meno vadovė Virginija Vitkienė. „Kviesdama Nicolą tapti Kauno bienalės kuratoriumi nežinojau, kokie jo honorarai. Parašiau jam ir paklausiau, ar norėtų, o jis sutiko. Viskas prasidėjo nuo to, kad galvodami apie jubiliejinę bienalę nusprendėme į programą įtraukti tam tikrus žymius prancūzų menininkus, kurių kūrybą atspindėtų bienalės filosofiją. Kaip žinia, garsūs menininkai patys savęs neatstovauja – pasiekti juos galima tik per tarpininkus – galerininkus ir kuratorius – tokius kaip N.Bourriaud. Jį pažinojau iš prieš dvejus metus Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vykusios parodos „Preztižas“. Po parodos vykusią diskusiją aš moderavau, todėl turėjau progą susipažinti su N.Bourriaud. Gavusi teigiamą atsakymą, buvau keletą kartų susitikusi su juo Paryžiuje, kur aptarėme mūsų bienalės specifiką. Kaip jis pats sakė, mes jam įdomūs dėl to, kad Kauno bienalė kitokių šaknų paroda“, – sakė V.Vitkienė.

Kauno bienalės ir N.Bourriaud bendradarbiavimas neapsiribos vien parodos kuravimu – ketinama išleisti vieną iš prancūzo veikalų „Formes de vie. L’art moderne et l’invention de soi“. Ši knyga sulaukė puikaus įvertinimo Prancūzijos meno pasaulyje, tačiau iki šiol lietuvių kalba nebuvo išleista. Keletas kitų žymiojo kuratoriaus knygų jau pažįstamos mūsų šalies skaitytojams – Lietuvos meno lauko ekspertai ir profesionalai labai domisi N.Bourriaud teorijomis.

Garsus pakėlė Kauno bienalę į naują lygmenį

Neabejojama, kad žymaus parodų kuratoriaus dalyvavimas padidins Kauno bienalės žinomumą pasaulyje. „Visų pirma tai pakylėja mus į naują atsakomybės ir profesionalumo lygį, padidina mūsų galimybes bendradarbiauti tarptautinėje sferoje. Turėdami N.Bourriaud savo programoje, mes (Kauno bienalė – aut. past.) esame įtraukti į pagrindinius pasaulinių bienalių tinklus, priimti į tarptautines asociacijas“, – sakė Kauno bienalės direktorė ir meno vadovė. Pasak pašnekovės, N.Bourriaud yra tarsi auksinis raktas, atvėręs iki šiol lietuviams uždaras duris.

„Kaunui tai didelė galimybė pritraukti garsius menininkus ir kultūros turistus. Susidomėjimas jaučiamas jau dabar. Kai tik mūsų puslapyje buvo paskelbtas kuratorius N.Bourriaud, menininkai iš įvairių šalių rašo kasdien: „Kaip mums patekti į jūsų bienalę?“ Jie, aišku, seka garsių kuratorių migraciją, dalyvavimą – taip ir Kauno pavadinimas atsiranda meno pasaulio įvykių lauke, apžvalgose. Pavyzdžiui, sausio 4 dieną baigėsi Taipėjaus bienalė, kuri yra viena didžiausių ir turtingiausių pasaulyje, o šiandien N.Bourriaud jau Kaune ir pristato savo Kauno bienalės viziją. Ši žinia, savaime aišku, bus paskleista pasauliui“, – sakė V.Vitkienė.

Tiesa, pats kuratorius diskusijoje teigė, kad jam nėra svarbūs garsūs vardai. „Pavyzdžiui, Taipėjuje nebuvo garsių vardų. Tačiau ten buvo menininkų, apie kuriuos niekas nieko negirdėjo nuo 1960-ųjų. Manau, daug svarbiau nei garsūs vardai atšviežinti menininkų „bazę“ – galbūt metas prikelti tuos, kurie pamiršti. Žinoma, ignoruoti mados negalima – mes veikiami to, kas yra aplink. Bet turime stengtis atsiriboti ir kurti, o ne sekti mada“, – teigė Kaune viešintis pasaulinio garso parodų kuratorius.

N.Bourriaud: ne tik parodų kuratorius, bet ir teorijų kūrėjas

Kaip nurodoma Kauno bienalės interneto puslapyje, meno pasauliui N.Bourriaud gerai žinomas ne tik kaip išskirtinių parodų kuratorius, bet ir kaip plačiai diskutuojamų šiuolaikinio meno teorijos veikalų „Relational Aesthetics“ (1998), „Postproduction“ (2002) ir „The Radicant“ (2009) autorius. Prancūzas išskirtinis, nes mėgsta tekstualizuoti savo pasirinkimus – parodas, menininus ir pan. 

Jono Petronio nuotr./Nicolas Bourriaud
Jono Petronio nuotr./Nicolas Bourriaud

Be rašymo ir parodų kuravimo N.Bourriaud (g. 1965) nuo 2011 metų gruodžio vadovauja Paryžiaus meno akademijai (Ecole Nationale des Beaux-arts de Paris). Prieš tai vadovavo Prancūzijos kultūros ministerijos Studijų departamentui, dirbo Gulbekian fondo šiuolaikinio meno rinkinių kuratoriumi Tate Britain Londone (2007-2011 m.) ir Viktoro Pichuk fondo (Kijeve) konsultantu. Paryžiaus kultūros klimatui itin reikšmingas N.Bourriaud, kaip vieno iš „Palais de Tokyo“ parodų paviljono steigėjų ir direktorių (1999 – 2006 m., kartu su Jérome Sans), vaidmuo.

Šiuo metu N.Bourriaud kuruoja parodą „Threads: A Fantasmagoria about Distance“, nuamtytą Kauno bienalė’ 2015, bei rengia ketvirtąją knygą, pasirodysiančią taip pat 2015 metais. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės