Šokėja, šokio pedagogė, šiuolaikinio šokio choreografė Agnija Šeiko yra sukūrusi daugiau nei dvi dešimtis šokio spektaklių, kompozicijų, šokio operų ir šokio projektų vaikams Lietuvoje bei užsienyje, o jos apdovanojimų kraitėje yra ir du „Auksiniai kryžiai“ – už debiutą (operos „Izadora“ kūrėjų grupei) bei už spektaklio „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ choreografiją.
A. Šeiko pasakoja, kodėl jaučia simpatiją islandiškiems filmams ir kaip jos gyvenimą pakeitė Pedro Almodovaro filmas „Pasikalbėk su ja“.
Filmas, kuris pakeitė (gyvenimą, dieną, požiūrį į kiną ar kt.)
DV8 Lloyd Newson filmas „Cost of living“ (2004) praplėtė mano suvokimo apie šokį ribas, įkvėpė sukurti keletą šokio filmų (dažnai gaunu komentarų, jog mano šokio spektakliai labai kinematografiški).
Taip pat – Pedro Almodovaro „Pasikalbėk su ja“ (Talk to Her, 2002). Tai jaunystėje žiūrėtas filmas, kuris formavo mano estetinį ir meninį skonį.
Filmas, kurį matėte daugiausia kartų
„Mano kaimynas Totoro“ (My Neighbor Totoro, 1988, rež. Hayao Miyazaki) ir „Muzika, suradusi mus“ (August Rush, 2007, Kirsten Sheridan). Tai vaikų mėgstamiausi filmai, jie nuolat kviečia mane juos žiūrėti. Gaži muzika, nebanalios istorijos, tobula animacija.
Geriausia komedija
Sólveig Anspach „Meilė baseine“ (The Together Project, 2016) – prancūzų ir islandų filmas, kuriame susipina šiaurietiškas santūrumas, keistumas, atšiaurumas, prancūziškas flirtas bei humoras. Ir gauni tiesiog kokybiško juoko dozę.
Guilty pleasure
„Antikristas“ (Antichrist, 2009, rež. Lars von Trier) ir „Kerol“ (Carol, 2015, rež. Todd Haynes) – išprovokuoja keistas emocijas ir pojūčius.
Geriausia meilės istorija kine
Iš vaikystės likęs atsiminimas – Arūno Žebriūno „Velnio nuotaka“ (1973). Fantastiška muzika, gaivališki aktoriai. Matyt, taip ir liko geriausia meilės istorija.
Filmas, kuriame norėtumėte apsigyventi vienai dienai
Woody Aleno filmai – keisčiausi nuotykiai ir personažai, kostiumai, kvapai ir nuotaikos, netikėtumai. Wimo Wenderso „Pina“ (2011) – legendinės, genialios choreografės spektaklių ištraukos, jos šokėjai, toks tolimas mūsų kasdienybei pasaulis.
Simpatija arba antipatija kine
Negaliu pakęsti kvailų filmų („Pagirios Tailande“ ir pan.), kad ir kaip kas bandytų įrodyti, jog tai atsipalaidavimo forma. O simpatija – islandiškiems filmams. Spalvos, šaltis, keistuoliai, sudėtingi santykiai ir specifiškas humoras.
