Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 3d. 14:01

Kaip koronaviruso pandemija palies lietuviško kino gamybą?

Tuštumos kilpos filmavimo aikštelė
Eglės Burbaitės nuotr. / Tuštumos kilpos filmavimo aikštelė

Vos paskelbus apie koronaviruso pandemiją ir dėl jos daugelyje šalių įsigalėjusį karantiną, pradėta kalbėti apie tai, su kokiais iššūkiais susidurs kinas: uždaryti kino teatrai ir nuostoliai kino platintojams, pirmą kartą istorijoje nukeliamas Kanų kino festivalis ir į namų kino platformas migruojantys filmai.

Tačiau kaip karantinas pakeis kino gamybą? Ar dėl koronaviruso pandemijos šiemet smarkiai keisis lietuviško kino pasiūla? Apie tai savo mintimis dalijasi kino prodiuseriai ir Lietuvos kino centro (LKC) atstovai.

Kino prodiuseriai: esame nežinioje

Emilio Vėlyvio detektyvo „Piktųjų karta“ filmavimus teko nutraukti dėl šalyje paskelbto karantino. Filmo prodiuseris Donatas Šimukauskas teigia, jog buvo planuota, kad filmavimai truks nuo kovo 9 d. iki balandžio 26 d.

„Kol kas labai sunku atsakyti į klausimą apie finansinius nuostolius. Yra nufilmuotos keturios pamainos, bet mes nežinome, ar galėsime jų metu nufilmuotą medžiagą naudoti vėliau, kai galėsime filmavimo darbus pratęsti. Neaišku, pavyzdžiui, ar pasikeitus laikui kažkas keisis iš aktorių ir pan. Įvertinti kol kas sunku, bet tos keturios pamainos yra po didžiuliu klaustuku, nes mes galime filmuoti tik ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Mums tenka darbus kelti į spalio pabaigą, tada jau bus matyt, kas įmanoma, o kas ne“, – 15min sakė D.Šimukauskas.

Paklaustas, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena kūrybinė grupė, jis teigia: „Kai esi susikaupęs, pasiruošęs darbui ir tau belieka tik tą darbą atlikti, bet staiga to padaryti nebegali, nuotaika, sakykim, ne itin pakili.“

Balandžio 1-ąją turėjo prasidėti Irmos Pužauskaitės debiutinio filmo „9-as žingsnis“ – sudėtingos tėvo, dukros ir jos geriausios draugės santykių dramos – filmavimo darbai. Iki gegužės 4 d. planuotus filmavimo darbus teko atšaukti.

Kaip teigia filmo prodiuseris Lukas Trimonis, vos išgirdus apie galimą karantino paskelbimą, buvo nuspręsta, jog bus daroma pauzė, tačiau tikimasi per šiuos metus projektą įgyvendinti. Tiesa, kada tai galėtų įvykti, kol kas neaišku.

Pauliaus Gasiūno nuotr./Prodiuseris Lukas Trimonis
Pauliaus Gasiūno nuotr./Prodiuseris Lukas Trimonis

„Nuostolių patyrėme, bet kadangi dar nebuvome išėję į gamybą, mūsų nuostoliai nėra labai dideli, palyginus su tuo, kokie yra gamybos kaštais. Tai tokie nuostoliai, kuriuos dar gali kažkaip suvaldyti“, – sako L.Trimonis.

Jo teigimu, kūrybinę grupę, kaip ir visu kino industrijos atstovus, šiandien apėmusi nežinia: kyla daug nerimo dėl ateities, klausimų, kaip pavyks ir ar pavyks įgyvendinti projektus.

Apie tai kalba ir prodiuserė Ieva Norvilienė, turėjusi perkelti Dubravkos Turic filmo „Pėdsakai“ gamybos darbus: „Blogiausia yra ta nežinia. Jei žinotum, iki kada tai truks, galėtum savo planus modeliuoti. O dabar, kai gyvename nežinioje, nieks nesėdi sudėjęs rankų ir ant sofos neverkia, visi kažką daro ir galvoja, bet kyla iš tiesų labai daug klausimų.“

Filmas „Pėdsakai“ pasakoja apie jauną mokslininkę Aną, kuri po tėvo mirties bando įveikti tapatybės krizę – jos mokslinis tyrimas vis labiau persipina su jos gyvenimu. Filmas turėjo būti filmuojamas birželio mėnesį bei vieną rugsėjo savaitę.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ieva Norvilienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ieva Norvilienė

„Dabar turėtų vykti pasiruošimas pilnu tempu, tačiau negalime to daryti, viską keičiame aukštyn kojom. Jeigu leis galimybės, filmuosime tą savaitę rugsėjo mėnesį, o visa kita perkelsim į sausį bei vasarį. Bet kol kas viskas sustingę, nes neaišku, kaip kas bus. Kol kas su šiuo projektu finansinių nuostolių nepatyrėm.

Turim ir kitą projektą – „Lietus abiejuose krantuose“. Darbas vyksta Gruzijoj, bet turėtų vasarą atvažiuoti į Lietuvą daryti baigiamųjų darbų. Kol kas karantinas šio projekto nepalietė, nes visi savo studijose tupi ir dirba, bet kai ateis laikas atvykti pas mus, mes nežinom, ar tai bus įmanoma“, – pasakojo Ieva Norvilienė.

Apie tai, ką kino industrijos atstovai veikia per karantiną, animacinį trumpametražį filmą sukūrė kino režisierius Robertas Nevecka:

VIDEO: Robertas Nevecka „Film Crew in Quarantine“

LKC: svarbu ne tik spręsti dabartines problemas, bet ir ieškoti sprendimų pokriziniam laikotarpiui

LKC Filmų gamybos skyriaus vedėja Irma Šimanskytė teigia, jog kinas, kaip ir visos kultūros sritys, pajus koronaviruso pandemijos pasekmes. Jos teigimu, daugiausia finansinių nuostolių ir projekto vykdymo komplikacijų patiria vaidybinis kinas. Pagal šiuo metu LKC turimus duomenis, šešių vaidybinių ilgametražių filmų kūrybinės grupės turėjo sustabdyti planuotus darbus.

„Dviejų trumpametražių animacinių filmų gamyba taip pat sustojo: vieno projekto darbai bus tęsiami po karantino laikotarpio pasibaigimo, kito projekto gamyba bus didžiąja dalimi perkelta į kitus metus.

Kalbant apie dokumentinio kino projektus, septynių projektų vykdytojai turėjo koreguoti planus – perkelti filmavimus, nebefilmuoti ir visą likusį laiką bei lėšas skirti postprodukcijai, kūrybiškai prisitaikyti prie esamų sąlygų. Pavyzdžiui, vietoj tiesioginio „herojaus stebėjimo“ ir pokalbių, filmuoti pokalbius per Skype ir pan.“, – pasakojo I.Šimanskytė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos kino centras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos kino centras

Anot jos, nemažą dalį LKC finansuotų projektų buvo numatyta filmuoti vasarą ir rudenį, tad šių projektų vykdytojai nuostolių dar nepatyrė, tačiau nerimą kelia nežinia, kada koronaviruso pandemija baigsis ir kaip viskas klostysis toliau.

Paklausta, ar dėl koronaviruso pandemijos keisis projektų, gavusių finansavimą iš LKC, atsiskaitymo tvarka, I.Šimanskytė teigia: „Šiuo metu prodiuseriai turi spręsti gana daug problemų, susijusių su gautų resursų panaudojimu. Kiekvieno projekto situacija vertinama individualiai ir, naudojantis esamu reguliavimu, siekiama atsižvelgti į kylančias problemas, užtikrinti sklandų projektų vykdymą“, – teigė LKC Gamybos skyriaus vedėja.

Pasak jos, bus taikomos taisyklėse numatytos išimtys dėl projekto vykdymo terminų pratęsimo, projekto finansavimo išskaidymo per keletą metų, paprastinamos administracinės procedūros. Pavyzdžiui, nustatant vėlesnius dalies projekto dokumentų pateikimo terminus, tačiau nestabdant skirtų lėšų pervedimo. Esant būtinybei, LKC keis finansavimą reglamentuojančias taisykles.

M-FILMS nuotr./Filmo „Paralyžius“ filmavimo aikštelė
M-FILMS nuotr./Filmo „Paralyžius“ filmavimo aikštelė

Ar turint omenyje tai, jog kino gamintojai šiuo metu neturi galimybės gauti pajamų, LKC tarpininkauja siekiant rasti sprendimų, kaip finansiškai padėti Lietuvos kino industrijai ir jos profesionalams? Atsakydama į šį klausimą, I.Šimanskytė teigia, jog, kaip ir numatyta, LKC skelbs antrąjį paraiškų priėmimą naujiems projektams. Pasak jos, LKC taip pat dalyvauja kultūros ministro sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje ir yra parengęs pasiūlymus, kokių priemonių imtis, siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos pasekmes.

„Siekiant sumažinti administracinę naštą kino industrijos įmonėms, atkreipėme dėmesį į tai, kad kino gamintojų, kino rodytojų ir kino filmų platintojų įmonės būtų įtrauktos į VMI sudarytą sąrašą į sąrašą įmonių, kurios atleidžiamos nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas ir kurios galėtų sumokėti mokesčius ekstremaliai situacijai pasibaigus ar sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Labai svarbu, kad kino industrijos įmonės galėtų pasinaudoti ir bendromis verslui skirtomis krizės įveikimo priemonėmis. Taip pat teikiame siūlymus dėl iki šiol efektyviai veikiančios pelno mokesčio kino gamybai lengvatos užtikrinimo – šiuo metu įgyvendinami projektai ieško 4,6 milijono eurų investicijų.

Deja, didelė dalis pasekmių industrijai, kaip ir kitoms ekonomikos ir kultūros sritims, gali būti sumažintos tik papildomai investuojant į dabartinių problemų sprendimą ir į naujas iniciatyvas pokriziniame laikotarpyje. Todėl LKC pasiūlė ne tik skirti papildomas lėšas 2020 m. finansuojamiems projektams, kuriems iškilo papildomų išlaidų bei kitų finansavimo šaltinių praradimo grėsmė, bet ir numatyti naujas iniciatyvas, vėlesniu laikotarpiu paskatinsiančias kino teatrų lankymą, sudarančias galimybes pasiūlyti naują kokybišką turinį ir išsaugoti darbo vietas industrijoje“, – teigė I.Šimanskytė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Lužytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Lužytė

15min primena, jog LKC šiais metais parėmė 14 ilgametražių kino gamybos projektų: 4 vaidybinius, 2 dokumentinius, 4 televizinės meninės dokumentikos filmus, 2 debiutinius vaidybinius ir 2 debiutinius dokumentinius. LKC taip pat finansavimo 5 mažumos bendros gamybos filmus. Šiais metais su valstybės parama tai pat toliau kuriami tęstinės filmų gamybos statusą turintys 15 filmų: 7 ilgametražiai vaidybiniai, 5 dokumentiniai ilgametražiai, 2 animaciniai trumpametražiai ir 1 dokumentinis trumpametražis.

LKC jau paskirstė didžiąją dalį bendro kino gamybai ir parengiamiesiems darbams skirto biudžeto – sprendimai priimti dėl 4 536 078 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/