Knygą iš prancūzų kalbos vertė Paulius Jevsejevas, redagavo Nijolė Keršytė.
A.J.Greimas, kurio vardas dažniausiai siejamas su griežta semiotinės teorijos struktūra ir moksline disciplina, šiame tekste atsigręžia į žmogaus kasdienybę, jos trapumą, į netikėtumo, estetikos ir grožio akimirkas. „Apie netobulybę“ atskleidžia kitokį, labiau asmeninį Greimą – jautrų pasaulio išgyvenimams, ieškantį kalbos, galinčios perteikti ne vien analitinį, bet ir egzistencinį santykį su tikrove.
Esė konstruojama kaip kelionė per įvairius estetinės patirties pavyzdžius – nuo Michelio Tournier romano herojaus Robinzono „nekaltybės akimirkos“ iki Italo Calvino subtilių stebėjimų ar Rainerio Marios Rilke poezijos vizijų. Knygoje Greimas nagrinėja, kaip menas, literatūra ir jutiminės patirtys atveria pasaulį, leidžia peržengti kasdienybės rutiną ir trumpam prisiliesti prie tobulumo, kuris pasirodo tik kaip blyksnis – netobulybės įrėminta tobulybė.
Pasak vertėjo Pauliaus Jevsejevo, šis tekstas svarbus ne tik kaip semiotinės minties plėtotė, bet ir kaip itin intymus Greimo liudijimas: „Tai knyga, kurioje girdime daug subjektyvesnių, kone egzistencinių intonacijų, reikalaujančių naujai apmąstyti Greimo mokslo ir asmens santykį. Joje jis nebėra tik šaltas teorijos architektas – čia regime jautrų, abejojantį ir kartu kūrybingą žmogų.“
Algirdas Julius Greimas (1917–1992) – vienas įtakingiausių XX a. humanitarų, semiotikos – mokslo apie ženklus ir reikšmes – kūrėjas, profesoriavęs Prancūzijoje. Jo darbai padarė didžiulę įtaką literatūros teorijai, filosofijai, kultūros studijoms. Šalia teorinių traktatų Greimas rašė ir eseistinius tekstus, kuriuose atsiskleidžia asmeniškesnė, jautresnė jo mąstymo pusė.
