Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 vasario 21d. 10:00

Kaip paskatinti Europą skaityti?

Gražiausios 2019 metų knygos
Tanios Serket nuotr. / Gražiausios 2019 metų knygos

Net 73 milijonai Europos suaugusiųjų turi labai žemus raštingumo rodiklius. 1 iš 5 Europos penkiolikmečių turi silpnus skaitymo įgūdžius ir net 12,8 proc. Europos nepilnamečių meta mokyklą. 

Paklaustas, kas galėtų pakeisti šią situaciją, organizacijų „EuRead“ ir „Stichting Lezen“ atstovas Daanas Beeke Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Kaip paskatinti Europą skaityti?“ sakė, jog padėti galėtų knyga ir siekis įžiebti meilę skaitymui.

Ketvirtadienį vykusioje diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, renginį moderavo IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė.

Skaitymo fobija

„Labai svarbu, kaip šalys priima knygų skaitymą“, – teigė R.Elijošaitytė-Kaikarė. Dažnai pasitaiko, jog skaitymas yra laikomas tik laisvalaikio praleidimo forma ir tai nėra siejama su raštingumu.

„Geriau skaityti, negu neskaityti. O tik paskui svarbu ką“, – sako pokalbio moderatorė I.Mitunevičiūtė.

Prakalbus apie piliečių ugdymą, minimi vaikai ir dažnai pasitaikanti baimė skaityti, nes jie tiesiog nesupranta, ką skaito. D.Beeke sako, kad negatyvūs jausmai skaitymui atsiranda mokykloje, nes verčiama skaityti ilgus, nesuprantamus tekstus: „Tai gali būti lygiai tokia pati baimė, kaip ir baimė vorams.“

R.Elijošaitytė-Kaikarė išskiria ir tėvų vaidmenį vaikų skaityme: „Ir tėvai gali „varyti“ šitą baimę. Mamos dažnai neleidžia. Reikia tiesiog pasidomėti, ką vaikas skaito ir kodėl jam tai aktualu. Jokiu būdu negalima drausti jam skaityti, ką jis pats nori.“

85 tūkst. eurų – skaitymo skatinimui

Šiuo metu Lietuvoje Kultūros ministerijos skaitymo skatinimo programai skiriamas vienerių metų biudžetas yra 85 000 eurų. Tačiau ar tai reiškia, jog turime strategiją?

„Apie pinigus kalbėti nemandagu, tačiau kai yra skiriamos tokios sumos, apie juos reikia kalbėti“, – sako I.Mitunevičiūtė.

Ji mini, kad silpnoji valstybės dalis yra strategija. Be to, valstybės lėšų skyrimas priklauso nuo tuo metu valdžioje esančių tautos atstovų. Tad keičiantis žmonėms, keičiasi ir prioritetai: „Vieni nusprendžia „atkirpti” biudžeto dalį medicinai, tuomet ateina kiti ir nori lėšas skirti kultūrai, kuri, žiūrint bendrai, atrodo niekam nereikalinga, iki kol atsiranda didelių pasiekimų. Tuomet giriamės“, – sako R.Elijošaitytė-Kaikarė.

Knyga kaip Olimpinė ugnis

Prieš dvejus metus buvo pradėta „Europe Reads“ kampanija, siekianti skatinti skaitymo sąmoningumą. Organizacijos atstovai tai įsivaizduoja kaip olimpinę ugnį, tik su knyga rankose. Knyga yra lyg peticija, kurią pasirašo įvairios organizacijos ir šalių atstovai.

Paskutinis parašas knygoje bus padėtas Pasaulio literatūros susitikimo metu Oksforde balandžio 5–8 dienomis. Galiausiai, knyga keliaus į Briuselį, kur ir bus laikoma – vėliau atsiras ir skaitmeninė jos versija, todėl knyga bus pasiekiama kiekvienam.

Tiesa, Nyderlanduose knyga pasirašyta nebuvo, nes šalyje vyrauja neigiama nuomonė apie Europos Sąjungą apskritai.

Tikimasi, kad skaitymo skatinimo kampanijos bus toliau tęsiamos ir jungiamos. Apie tai plačiau bus diskutuojama Europos Parlamente balandžio 23 dieną. „Dabar jau negalima tiesiog visko palikti. Dabar jau reikia su tuo kažką daryti“, – sako D.Beeke.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/