Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 6d. 20:27

Lietuvių rašytojų kūrinius leidžiantys britų leidėjai: „Didžiuojamės publikuodami tokias knygas“

Knygos „Shadows on the Tundra“, „Magnetic North“ ir „New Baltic Poetry“
Leidyklos nuotr. / Knygos „Shadows on the Tundra“, „Magnetic North“ ir „New Baltic Poetry“

Londono knygų mugėje Lietuvai šiemet teks išskirtinis dėmesys. Pastaruoju metu žymiai padaugėjo ir lietuvių kūrinių vertimų – per ketverius metus išleista 19 lietuvių autorių knygų, šiuo metu ruošiami ir nauji vertimai. 15min pakalbėjo su lietuvių autorių knygas leidžiančių britų leidyklų atstovais: kokią auditoriją gali sudominti lietuvių autorių knygos, ką jie laikytų šių leidinių sėkme, kokias menines ir kitas erdves šiuose kūriniuose jie atranda.

A.Šlepiko knyga planuoja sudominti kuo platesnę auditoriją

Leidykla „Oneworld“ ruošiasi išleisti Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas Marytė“ vertimą (į anglų kalbą vertė Romas Kinka). Šios leidyklos vadovė Juliet Mabey sako, kad ji visuomet ieško knygų, kurios yra ne tik gerai parašytos, bet ir turi ką įdomaus pasakyti, pasakoja tai, kaip suvokti pasaulį, be to, ji nori, kad išleidžiami kūriniai atvertų duris į įdomias kultūras ar istorinius laikotarpius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alvydas Šlepikas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alvydas Šlepikas

Šiuos kriterijus puikiai atitiko A.Šlepiko knygoje papasakota „vilko vaikų“ istorija. „Pagalvojau, kad ši istorija turėtų paliesti ir anglų kalba skaitančių, istorija besidominčių žmonių širdis. Laimei, vienas iš mūsų redaktorių moka vokiškai, – šia kalba knyga jau buvo išleista – ir rekomendavo ją man“, – apie tai, kaip ši knyga, kuri angliškai turėtų pasirodyti kitais metais ir vadinsis „In the Shadows of Wolves“, skinasi kelią į Didžiosios Britanijos knygų pasaulį, 15min pasakojo J.Mabey.

Leidykla planuoja plačią šios knygos reklamos ir pristatymo kampaniją – įtakinguose leidiniuose pasirodys kūrinio recenzijos, interviu su A.Šlepiku, jis turėtų dalyvauti knygos pristatymuose knygynuose ir svarbiuose literatūros festivaliuose ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose šalyse – jau planuojama, kad autorius galėtų dalyvauti literatūriniame festivalyje Sidnėjuje.

Leidėja teigia, kad pastaraisiais metais pastebimas susidomėjimas verstine literatūra, tačiau išleisti užsienio autoriaus knygą vis dar yra iššūkis. „Iš dalies tai yra dėl to, kad autorius gali būti menkai žinomas mūsų šalyje, ir jeigu jis gyvena užsienyje, turi mažiau galimybių bendrauti su žiniasklaida ir skaitytojais, o to reikia, kad knygos žinomumas išaugtų. Tačiau „Man Booker International“ premijos ir kitų apdovanojimų įsteigimas labai padėjo pristatyti verstines knygas knygų pardavėjams bei publikai“, – sakė J.Mabey.

Ji teigia, kad tikimasi parduoti bent jau 3000 A.Šlepiko knygos egzempliorių. „Tačiau toks romanas galėtų būti parduotas ir žymiai didesniu tiražu. Rimtąją literatūrą – net ir parašytą anglų kalba – šiuo metu vis dar sudėtinga parduoti tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek JAV, taigi visuomet sunku nuspėti, kokie bus pardavimai. Taigi, viskas, ką gali padaryti – išleisti knygą taip gerai, kaip tik sugebi, susikoncentruoti į gerą vertimą ir redagavimą, parinkti gerą viršelį ir sukurti intensyvią rinkodaros kampaniją bei pasirūpinti atsiliepimais žiniasklaidoje“, – sakė J.Mabey. Ji teigia, kad nėra taisyklių, kokias savybes turėtų turėti dėmesio sulaukianti verstinė knyga, tačiau, be abejo, tai turėtų būti kūrinys, siūlantis tai, ko negalėtų parašyti britų ar amerikiečių autorius.

Šią knygą verčiantis vertėjas R.Kinka 15min teigė, kad knygą išversti turėtų iki šių metų birželio vidurio, ir tuomet jau prasidės kūrinio leidybos darbai. Beje, Londono knygų mugėje pasirodys „Oneworld Publications“ leidinys, kuriame bus ir dvi ištraukos iš pasirodysiančios knygos vertimo.

Šią knygą gali skaityti bet kokio amžiaus žmonės, nuo 15 iki 100 metų. Ji turėtų būti skaitoma mokyklose, universitetuose, knygų klubuose. Visur.

Lygina su Anne Frank knyga

Norintiems geriau suprasti Lietuvos, o kartu ir visos Europos istoriją, skirta ir Dalios Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (angliškai ši knyga pavadinta „Shadows on the Tundra“, į anglų kalbą vertė Delija J.Valiukėnas). Šią knygą išleidusios leidyklos „Peirene Press“ atstovė Meike Ziervogel sakė, kad pirmiausia perskaitė šią knygą išleistą vokiškai ir buvo priblokšta to, kas atspindėta šiame kūrinyje.

„Tai daugiau nei atsiminimai, tai išskirtinis literatūros kūrinys, kurį turėtų perskaityti kiekvienas, besidomintis sovietų vykdytomis represijomis, – 15min pasakojo M.Ziervogel. Ji mano, kad ši knyga galėtų būti vertinama kartu su tokiais „išgyvenimo literatūros“ autoriais kaip Primo Levi ir Anne Frank. – Šią knygą gali skaityti bet kokio amžiaus žmonės, nuo 15 iki 100 metų. Ji turėtų būti skaitoma mokyklose, universitetuose, knygų klubuose. Visur.“

Nors kai kurie ekspertai teigia, kad verstinės literatūros rinka Didžiojoje Britanijoje pamažu auga, ši leidėja sako nepastebinti to atsigavimo. „Verstinė literatūra Didžiosios Britanijos rinkoje vis dar užima labai mažą nišą. Tik apie 3 proc. Didžiojoje Britanijoje publikuojamų knygų yra verstinės, ir į šį skaičių pakliūva ir negrožinė literatūra“, – sako ji. Pirmasis „Lietuviai prie Laptevų jūros“ knygos leidimo anglų kalba tiražas sieks 2000 egzempliorių, tačiau ji tikisi, kad tiražas bus pakartotas. „Būtų labai gerai, jei knygos būtų parduota 5000 egzempliorių“, – sakė ji.

Leidėja teigia, kad knyga galėtų susidomėti ir skaitytojai ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose valstybėse, kur skaitoma angliškai. „Angliškai kalbančiame pasaulyje „Peirene“ žinoma kaip leidykla, publikuojanti įdomią, susimąstyti verčiančią užsienio literatūrą. Daug skaitytojų pasitiki mūsų pasirinkimu. Mes turime skaitytojų ne tik iš Didžiosios Britanijos, bet ir iš JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Indijos. Daug mūsų skaitytojų prenumeruoja mūsų knygas – perka viską, ką mes publikuojame“, – teigia ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Venclova
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Venclova

„Tai knyga, kurią žmonės turėtų žinoti“

Tomas Venclova, kalbėdamas apie savo knygos „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ leidimą anglų kalba, sakė, kad „globalios rinkos neužkariavome ir gal neužkariausime, bet tai liečia daugybę šalių ir anaiptol nėra katastrofa. Svarbiau gaminti ne bestselerius, o tai, ką perskaitys keliolika ar kelios dešimtys nusimanančių ir įtakingų žmonių“.

Mes didžiuojamės išleidę „Nelyginant šiaurė magnetą“.

Panašios nuomonės laikosi ir Toni Campbell, šią knygą anglų kalba („Magnetic North: conversations with Tomas Venclova“) išleidusios leidyklos „Boydell & Brewer“ atstovė. „Maža, nepriklausoma leidykla gali išgyventi parduodama mažiau knygos egzempliorių nei didelė korporacija. Mes neatsiskaitome akcininkams, taigi, kol didžiąja dalimi atvejų dirbame pelningai, galime tęsti savo veiklą. Kai kurios mūsų išleidžiamos knygos perkamos ilgus metus, kai kurios iš jų parduodamos tūkstančiais egzempliorių. Kitos knygos, – apie kurias vienas iš mūsų įkūrėjų Derekas Breweris kartą pasakė, turi būti skaitomos – tačiau jos neskirtos daugybei žmonių! Mes didžiuojamės išleidę „Nelyginant šiaurė magnetą“: du poetai kalba svarbiomis temomis, apimdami plačius laiko ir geografinius XX amžiaus vingius. Jei mes parduosime kelis šimtus egzempliorių, būsime laimingi, tačiau norime, kad šiai knygai pasisektų, nes manome, kad tai svarbi knyga, kurią žmonės turėtų žinoti“.

Ši knyga išleista leidyklos kūrinių serijoje, skirtoje Rytų ir Vidurio Europai, jos redaktorius yra garsus istorikas ir rašytojas Timothy Snyder, ir Lietuvoje žinomas dėl tokių knygų kaip „Kruvinos žemės“. „Kai T.Venclova ir E.Hinsey pasiūlė mums šį projektą, iš karto pasirodė, kad tai yra serijai puikiai tinkanti knyga, pasakojanti apie postkomunistinių šalių perėjimą prie demokratijos. Knyga atrodė labai patraukli dar ir dėl to, kad tai poeto, iškilios literatūros asmenybės prisiminimai, jungiantys literatūrą su istorija. Ši knyga artima kitam neseniai serijoje publikuotam kūriniui – rumunų psichologo ir politinio kalinio Nicolae Mărgineanu knygai „Witnessing Romania's Century of Turmoil“.

Leidėjas sako, kad ši knyga pirmiausia turėtų patikti tiems, kas domisi Lietuvos ir Rytų Europos istorija arba tiems, kam patinka T.Venclovos darbai arba modernioji poezija, – tačiau ne tik jiems. „T.Venclovos istorija yra labai žavi, ji leidžia ne tik susipažinti, koks gyvenimas buvo valdant komunistiniam režimui, jis pateikia anekdotiškų situacijų ir niuansų, kuriuos gali papasakoti tik tų įvykių liudininkas“, – sakė leidėja, kuri tiki, kad knyga gali patraukti ir plačios auditorijos dėmesį.

Patirtys aktualios ir dabar

Ji atkreipė dėmesį ne tik į paties T.Venclovos pasakojimą, bet ir į poetės E.Hinsey klausimus. „E.Hinsey klausimai yra labai inteligentiški ir specifiniai, jie kyla iš jos sukauptų gilių istorinių žinių. Ji sugeba iš T.Venclovos ištraukti daugybę detalių, kurios skaitytojui pateikia unikalų ir įvairiapusį poeto patirčių vaizdą. Tai leidžia panirti į to laikotarpio istoriją iš perspektyvos žmogaus, kuris visa tai išgyveno“, – sako leidėja.

Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebimas augantis susidomėjimas negrožinės literatūros kūriniais. T.Campbell sako, kad anglų kalba kalbančiame pasaulyje negrožinė literatūra visuomet vaidino svarbų vaidmenį. „Tik pažiūrėkite į biografijų skyrius britų ar amerikiečių bibliotekose ar recenzijų puslapius kokybiškuose laikraščiuose.

Netgi tokie romanistai kaip Willas Selfas, Howardas Jacobsonas ar Maggie O'Farrell atsisuka į negrožinę literatūrą. Šiais laikais skaitytojams reikia tiesos, nes realiame gyvenime ribos tarp tiesos ir netiesos vis labiau trinasi. Neseniai „The New York Times“ publikavo straipsnį apie JAV populiarėjančią figūratyvinę portretų tapybą. Kodėl dabar ir kodėl tiek daug menininkų suka šia kryptimi? – buvo klausiama straipsnyje. Atsakymas buvo, kad dabartiniame politiniame klimate meno kolekcionieriai ieško to, kuo jie galėtų tikėti ir suprasti, kai viskas aplink trikdo“, – sakė leidėja.

Ji įsitikinusi, kad T.Venclovos patirtys, jo išgyvenimai, buvimas disidentu autoritarinėmis sąlygomis, noras gyventi oriai net ir tokiomis sąlygomis, šiais laikais pasaulyje yra aktualūs ir juos būtina prisiminti: „XX amžiuje išplito demokratija, tačiau tai nereiškia, kad demokratija nėra pažeidžiama. Svarbu prisiminti Lietuvos ir daugybės kitų šalių, kurios ištvėrė okupaciją ir autoritarinius režimus, istoriją – kad laisvos visuomenės nepradėtų priimti laisvės kaip savaime suprantamo ir garantuoto dalyko.“

Skiriamieji lietuvių bruožai

Anglų kalba prabils ir lietuvių poezija. Leidykla „Parthian“ išleis Mariaus Buroko knygą „Now I Understand“, Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinkinį „The Moon is a Pill” bei lietuvių autorių antologiją „New Baltic Poetry“. Šias eiles į anglų kalbą vertė Rimas Užgiris, interviu su kuriuo galite skaityti čia. Leidyklos vadovė Alison Evans pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo kelionės į Rygą, kur ji susitiko vertėją Jayde'ą Willį, šis sutiko redaguoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos poetų antologiją, kurioje būtų pristatomi skirtingų stilių, patirčių, amžiaus poetai iš visų šalių.

Laimos Stasiulionytės nuotr./Aušra Kaziliūnaitė
Laimos Stasiulionytės nuotr./Aušra Kaziliūnaitė

„Per pastaruosius kelerius metus „Parthian“ verstinės poezijos leidimai buvo tikrai labai palankiai sutikti, tad mes jautėme, kad būtų įdomu panagrinėti ir Baltijos šalių autorių kūrybą, kuri iki šiol visiškai neatspindima. Iš pradžių iš Lietuvos ketinta antologijoje publikuoti tik šešių poetų kūrybą, tačiau praėjusiais metais Vilniaus knygų mugėje sutikau poetus Marių Buroką, Aušrą Kaziliūnaitę ir vertėją R.Užgirį, ir kai mums buvo pasiūlyta išleisti jų atskirus leidinius, nusprendėme pasinaudoti galimybe. Jie yra puikūs poetai, – skirtingų rašymo stilių, o Rimas toks patyręs vertėjas, kad tai atrodė būsiantis puikus Lietuvos kultūros ir kūrybiškumo pristatymas”, – teigė leidyklos vadovė.

Leidyklos nuotr./Marius Burokas „Now I Understand“
Leidyklos nuotr./Marius Burokas „Now I Understand“

Nors šioje mugėje Baltijos šalys prisistato kartu, o kai kurie skaitytojai Vakaruose dar nejaučia didelio skirtumo tarp visų trijų valstybių, A.Evans sako, kad ji mato aiškius kiekvienos šalies kūrėjų skiriamuosius bruožus. „Tikiuosi, kad knygos, kurias dabar spausdiname, parodys tai ir skaitytojams, kurie sugebės atskirti visas tris valstybes, kurios pernelyg dažnai pristatomos kaip tiesiog „Baltijos šalys“, – sako leidėja. – Jaučiu, kad eilėraščiai A.Kaziliūnaitės ir M.Buroko rinkiniuose turi nesupainiojamus ryšius su miestu, kuriame jie gyvena, abu poetai aplinką naudoja tarsi papildomą savo kūrinių personažą, jų savistaboje galime jausti stiprų vietos jausmą, ir abu jie nebijo klausti drąsių, iššūkius skaitytojams keliančių klausimų. Taip pat lietuvių poetų vaizdiniuose randame tamsių potėpių, įtampos, tačiau taip pat ir gaivaus sąžiningumo”, – 15min sakė A.Evans.

Jaučia susidomėjimą lietuvių poezija

Leidėja sako, kad jaučia nemenką susidomėjimą lietuvių poezijos antologija, žiniasklaidoje turėtų pasirodyti nemažai recenzijų. Leidėja sako, kad tai ji sieja su artėjančia Londono knygų mugę ir tuo, kad poetai, kurių rinkiniai spausdinami, jau turi susikūrę vardą tarptautinėje poetų bendruomenėje.

Mes jau turime išankstinių užsakymų, taigi, esame tikri, pirmasis 500 egzempliorių tiražas bus išparduotas.

„Mes jau turime išankstinių užsakymų, taigi, esame tikri, pirmasis 500 egzempliorių tiražas bus išparduotas. Žinoma, pardavimai yra svarbu, tačiau jeigu mes sugebėtume angliškai kalbančią auditoriją sudominti Lietuvos rašymu ir kultūra, tai būtų sėkmės istorija”, – sakė leidėja.

Tomas Venclova, duodamas interviu, sakė, kad „Vakaruose poezija linkusi tapti psichoanalitine išpažintimi ar grynai lingvistiniu žaidimu, o Rytuose ji neprarado pilietinės dimensijos ir todėl daugiau sveria“. Leidėja sako iš dalies su tuo sutinkanti – kūrybiškumas negali gyvuoti tuštumoje, kūrėją visuomet veikia aplinka, žmonės, tai, kaip jis supranta savo praeitį, dabartį ir ateitį. Sudėtinga istorinė praeitis, anot A.Evans, vis dar atsispindi Rytų Europos kūrėjų darbuose. „Tai kontrastas valstybėms, kurios šiuolaikinėje istorijoje nepatyrė neramumų ir kur menininkai turėjo prabangą grumtis su labiau vietinės reikšmės ar mažiau katastrofiškomis kliūtimis, ir balsai, atsklindantys iš didesnę priespaudą patyrusių visuomenių, turės didesnę reikšmę, – teigė leidėja. Ji įsitikinusi, kad išleidžiamos poezijos knygos yra ne tik kalba, perteikta knygos puslapiuose, tačiau ir vietos jausmas, sukūrimas įspūdžio, kokie žmonės gyvena toje šalyje. – Poezija yra galinga komunikacijos forma.“

Kalbėdama apie tai, kad poezija pastaruoju metu vis populiarėja, ypač anglosaksų šalyse, A.Evans teigė, kad bent jau Didžiojoje Britanijoje poezija tampa polemiška tema.

„Didžiulė socialinių tinklų įtaka suteikė balsą daugiau žmonių nei bet kada anksčiau, ir greta to, kad kiekvienas dabar yra virėjas, fotografas ar politikos ekspertas (saugiu mobiliojo telefono ekrano atstumu), daug kas su „Facebook“ ir „Instagram“ savyje atrado ir poetinę gyslelę! Ir panašu, kad auga susidomėjimas būtent šia „populiariąja“ poezija, kuri neretai knygoms parduoti iškelia prieinamumą vietoje kokybės, asmenybę vietoje talento”, – sakė A.Evans. Nepaisant visų trūkumų, anot ekspertės, tai visgi puikus laikas pristatyti poeziją platesnei nei anksčiau ir naujai auditorijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

03:39
07:48

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma