Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 26d. 11:26

M.Kneale'as apie „Anglus keleivius“: „Aprašiau pasibaisėtiną Viktorijos laikų britų elgesį svetur“

Matthew Kneale'as
Asmeninio archyvo nuotr. / Matthew Kneale'as

Ką tik knygynus pasiekusio romano „Anglai keleiviai“ (iš anglų kalbos vertė Daiva Vilkelytė, išleido „Tyto alba“) autoriaus pavardė daugeliui skaitytojų veikiausiai negirdėta. Matthew Kneale'as – britų rašytojas, kurį labiausiai ir išgarsino romanas „Anglai keleiviai“. Parašytas 2000-aisiais, jis sulaukė pripažinimo ir populiarumo, pateko į Man Booker trumpajį sąrašą, buvo apdovanotas Whitbread literatūrine premija.

M.Kneale'as (g. 1960) – garsaus scenaristo Nigelo Kneale ir vaikų rašytojos Judith Kerr sūnus, išleidęs septynis romanus ir dvi negrožines knygas, kurios visos sulaukė didelės sėkmės ir apdovanotos prestižinėmis premijomis. M.Kneale‘as studijavo šiuolaikinę istoriją Oksforde, vėliau metus gyveno Japonijoje, ten ir pradėjo rašyti. Šiuo metu rašytojas gyvena Italijoje.

Romane „Anglai keleiviai“ autorius aprašo XIX a. kelionę buriniu laivu iš Didžiosios Britanijos į Tasmaniją. Dvidešimt pasakotojų, dvidešimt likimų. Civilizacijos lūžiai. Neregėta gamta, jūros išdaigos ir istorija. Komizmas ir tragedijos.

Kiekvienas burlaivio keleivis siekia savo tikslo, pavyzdžiui, provincijos pastorius ketina įrodyti, kad Biblijos Rojaus sodas egzistavo Tasmanijoje, cinikas chirurgas ketina Londono muziejams pargabenti aborigenų kaulų, o laivo kapitonas iš Meno salos – parduoti kontrabandinį brendį ir tabaką.

Romane įspūdingai vaizduojamas civilizacijų konfliktas, realiai gyvenusi aborigenų sukilimo, brutalios socionikos teorija ir šiurpūs nutikimai persipina su nutrūktgalviškais nuotykiais, gudrybėmis ir netikėtumais. Atrastajame Rojaus sode apstu nematytų gyvūnų, bet netrūksta ir kolonizacijos siaubų, įvykiai keičiasi neįtikėtinu greičiu, ir visa tai aprašyta su puikaus humoro doze.

Interviu M.Kneale’as kalba apie knygos veikėjus, rasizmą ir fikcijos susidūrimą su realybe. Jį kalbina portalo „Compulsive Reader“ vyr. redaktorė Magdalena Ball.

– Kituose interviu minėjote, kad romaną „Anglai keleiviai“ sumanėte važiuodamas autobusu per Pietų Ameriką. Tada jums atėjo mintis apie konkretų laikotarpį ar tiesiog pagrindinė kūrinio idėja?

– Tuomet jau buvau parašęs knygą apie pasibaisėtiną brito, gyvenančio karalienės Viktorijos laikais, elgesį gimtajame Londone, tad logiška, kad po jos ėmiau galvoti ir apie pasibaisėtiną Viktorijos laikų britų elgesį svetur. Prisiminiau dokumentinį filmą apie XIX amžiaus įvykius Tasmanijoje, jį mačiau būdamas aštuonerių. Filmo pagrindas – rasinis konfliktas tarp baltaodžių ir aborigenų. Tada jis ilgai nėjo man iš galvos – iki šiol negaliu pamiršti.

Jus įkvėpė istoriniai įvykiai ar pirmiausia kilo romano idėja, o paskui apipynėte ją istorinėmis detalėmis?

– Tada turėjau per mažai žinių mane dominančia tema, nežinojau ir kaip apie tai noriu rašyti. Didžiausia problema buvo ta, kad teko labai ilgai rinkti medžiagą. Prireikė daug laiko, kol visą informaciją įsisąmoninau ir galėjau paversti pasakojimu, prisipažinsiu – buvo ir nevilties akimirkų.

Ar prieš rašydamas romaną jau buvote susipažinęs su meniečių, (t.y. Meno, vienos iš Britų salų, gyventojų) tarme, ar ji tapo Jūsų tyrimo objektu?

– Mano tėtis kilęs iš Meno salos, aš seniai domėjausi šia vieta. Nuvykęs ten radau Arthuro W.Moore’o „Meniečių tarmės žodyną“, o tai – nepaprasta knyga. Vos ją radęs iškart supratau, kad privalau įpinti šią tarmę į savo romaną.

Knygos viršelis/Knyga „Anglai keleiviai“
Knygos viršelis/Knyga „Anglai keleiviai“

Už „Anglus keleivius“ buvote apdovanotas Whitbread premija ir nominuotas Booker premijai. Kaip tai pakeitė jūsų, kaip rašytojo, gyvenimą?

Neabejoju, kad į gera. Apdovanojimai nepadaro tavęs arogantiško, bet padeda patikėti, kad rezultatas vertas pastangų. Tuo pat metu jauti, kad turi rašyti paskaitomas knygas. Tave vis dar kankina nerimas, jog vieną dieną parašysi tai, ką skaitytojui bus sunku skaityti ir suprasti. Tu vis dar turi užtikrinti, kad tavo kūrinys būtų įdomus ir malonus skaityti.

Abu Jūsų tėvai – rašytojai. Ar ir pats visuomet ketinote rašyti?

– Man patiko mintis apie rašymą, bet, tiesą pasakius, rašyti ėmiau tik pradėjęs trečią dešimtį. Iki tol neįsivaizdavau savęs kaip rašytojo. Taip jau susiklostė, kad nuskridau į Japoniją ir gyvenau ten metus – kaip tik tada ir nusprendžiau pabandyti laimę – pradėjau kurti trumpus apsakymus. O istoriją pasirinkau studijuoti todėl, kad ji man patiko. Tiesiog jaučiau, kad istoriją studijuoti verta, ir niekada nepraradau susidomėjimo. Man patiko mintis rašyti grožinę literatūrą, bet pradžioje istorija nefigūravo mano kūryboje, nors tam ir nebuvo jokios ypatingos priežasties. Tik vėliau ėmiau rašyti apie praeities įvykius. Negalėčiau savęs pavadinti istorinių romanų rašytoju. Pirmiausia aš – grožinės literatūros kūrėjas, net jei ir didžioji dalis mano aprašomų įvykių yra realūs.

Papasakokite man apie Pivėjaus personažą. Supažindindamas skaitytoją su juo aprašote svarbų istorinį įvykį. Jis išgalvotas personažas ar radote jo atitikmenį istorijoje?

– Kurdamas Pivėjaus personažą turėjau galvoje kelias tikras asmenybes, bet didžiąja dalimi jis yra mano fantazijos vaisius. Mąsčiau apie ne vieną charakterio tipą: tiek apie žmogų, greitai išmokusį skaityti, tiek apie tokį, kuris yra visiškai nepriklausomas ir nesibodi priešintis valdžiai. Pivėjaus asmenyje sutelkiau keletą žmonių tipų vienu metu, o tai, manau, yra pakankamai dažnas reiškinys grožinėje literatūroje.

Didžiausia problema buvo ta, kad teko labai ilgai rinkti medžiagą. Prireikė daug laiko, kol visą informaciją įsisąmoninau ir galėjau paversti pasakojimu, prisipažinsiu – buvo ir nevilties akimirkų.

Nors Pivėjus – patraukli asmenybė, ar nejautėte nerimo „prakalbindamas“ aborigeną – tai yra prabildamas aborigeno lūpomis? Gal net konsultavotės su Aborigenų kultūros taryba?

– Supratau, kad tai delikatus reikalas ir rizikingas sprendimas, bet tai buvo neišvengiama. Knygoje yra dvidešimt pasakotojų ir kiekvienas jų pasakoja savo istoriją. Jei būčiau daręs išimtį dėl Pivėjaus, manau, tai būtų sutrikdę knygos stilių, dar daugiau – atrodytų, kad pats savo knygoje propaguoju savotišką diskriminaciją. Aš niekuomet nesiekiau parašyti knygos būtent iš aborigenų žiūros taško, bet juk pagrindinė romano tema – anglų tauta ir jos siaubingi nusikaltimai Tasmanijoje, o perteikti aborigenų patirtį galėjau tik prakalbindamas Pivėjų. Be šio elemento knyga tiesiog būtų buvusi beprasmė. Jaučiau, kad tai – būtinybė. Numaniau, jog tai gali sukelti bėdų ir nustebau, kad knyga buvo priimta taip gerai. Paaiškėjo, kad tai anaiptol ne problema.

Man patiko siužeto posūkis romano pabaigoje, lentelė su užrašu „Nežinomas vyriškis, manoma, Tasmanijos aborigenas“. Ar vis dar yra žmonių, kurie tiki eugenika ar socionikos teorija?

– Taip, yra. Pastaraisiais dešimtmečiais, rodos, grįžo ir šių teorijų populiarumas. Tai veikiau asmeninis nusistatymas nei mokslas, nors tokių pažiūrų žmones mokslo parama tik dar labiau paakina. Visuomet atsiranda tokių, kurie linkę į rasizmą. Pasaulis būtų geresnis, jei nebūtų taip manančių žmonių, bet manau, jų visuomet bus.

Vienas iš įdomesnių konfliktų, aprašomų knygoje, kyla tarp vadinamųjų geradarių, mėginančių aborigenus paversti krikščionimis, pakeisti jų vardus ir aprengti vakarietiškais drabužiais, – žodžiu, tarp tokių kaip Robsonas. Ar tai – dar viena rasizmo forma?

– Be abejonės. Tokio pobūdžio elgesys galiausiai tapo toks pats žiaurus kaip ir atvira agresija. Tai savotiškas fenomenas, tik modernesnis. Tikras angliškas kankinimo būdas.

Epiloge rašote: „Visa grožinė literatūra, – beje, ir negrožinė – susitelkia į tai, ką ji vaizduoja. Tai vienas pirmiausių jos uždavinių.“ Papasakokite plačiau apie tai, ką šiais žodžiais norėjote pasakyti.

– Mano manymu, tai neišvengiama. Pats rašymo procesas reikalauja pasirinkti prioritetus, nes pasakodamas istoriją negali per daug išsiplėsti. Tai, ką parašysi, nebus vienintelė tiesa, bet tu turi į ką nors susitelkti. Tai daroma rašant tiek grožinę, tiek negrožinę literatūrą. Svarbiausia yra stengtis apčiuopti tiesos užuomazgą. Manau, kad jei pavyksta perteikti akimirkos dvasią ir tokiu būdu, galbūt, iš praeities prikelti dalelę tiesos ir to meto realybės – tai jau daugiau, nei galėtų padaryti detalūs faktiniai liudijimai. Turbūt istorija man išties svarbi. Dievinu istoriją ir žiūriu į ją rimtai. Man nepatinka, kai ji iškraipoma, bet juk gebėjimas modifikuoti tiesą būdingas žmonėms, kartu tai ir viena iš svarbiausių grožinės literatūros ypatybių.

Pagal compulsivereader.com parengė Monika Grigutytė

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Teisėsauga atrado aukso gyslą: aferistų milijonus pumpuoja į Lietuvos biudžetą

Aktualu

STT nustatė 37 LRT darbuotojus, kurie giminystės ryšiais susiję su 43 viešųjų pirkimų laimėtojais

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Vilnius nori pasirodyti gražesnis nei yra: statybas slepia po dirbtine žole

Aktualu

Vilniaus tabore – tuštėjimo metas: išsikelti sutinka ne visi

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Aktualu

Trumpa Romos katalikų bažnyčios Lietuvoje istorija

Aktualu

Kaltinimus dėl buvusios draugės nužudymo lietuvis Rytų Airijoje pasitiko tyla

24sek

D.Motiejūno gimtadienis Kinijoje – veidu į tortą

Gyvenimas

Ypatingas atvejis: skirtingus organus padovanojęs donoras 4 žmones užkrėtė krūties vėžiu

Maistas

„Vegan Pipiro“ receptas: lengvas kopūstų suvožtinis

Deuce

Ričardo Berankio pareiškimas – nukovė 15-ą pasaulio raketę

Vardai

Mia pradeda gyvenimą iš naujo: „Pastarieji 4 metai su šiuo žmogumi man buvo tikra kančia“

Osijeko Pėsčiųjų tiltas per Dravos upę

Ar Jums paprasta naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis?

Vardai

50 kg atsikratęs Marijus Bagdonavičius: „Netekau vaidmenų televizijoje, nes manęs reikėjo tik storo“

Aktualu

Seime ginčai dėl nušalinto Rolando Pakso: galės kandidatuoti tik Seimo rinkimuose ar dar kartą tapti prezidentu?

Vardai

Keistas Antonio Banderaso plojimas varo internautus iš proto: kaip reikia taip sugebėti?

Mokslas.IT

Internetą nušlavė melagingas vaizdo įrašas: po pikto pokšto suviduriavo visa mokykla

Aktualu

„Valstiečių“ inicijuotos tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvados toliau atidėliojamos

Gyvenimas

10 programėlių ir prietaisų, skatinančių gerti daugiau vandens

Naujienos

Gyvenimas

Didžiausios komposto ruošimo klaidos: kaip jų išvengti?

Aktualu

Dėl avarijos prieš Žiežmarius greitkelyje sutriko eismas

Aktualu

Ne tik kokainas: kontrabanda kaip diplomatinė siunta į Rusiją keliavo ir iš Berlyno

Aktualu

V.Adamkus: J.McCainas buvo stabilus politikas, priešingybė D.Trumpui

Aktualu

Sigitas Tamkevičius: Sekmadienio Evangelija. Kieti žodžiai

Gyvenimas

8 metus su persodintu inkstu gyvenanti Jurgita: „Priimti tokią dovaną – tikrai nelengva“

Aktualu

Radviliškyje į parduotuvę įsibrovė nepilnamečiai – norėjo apvogti

Vardai

Į labdaros renginį su V.Siegel atvykęs D.Bunkus jau dabar sūnų moko, kaip svarbu padėti kitiems

Gyvenimas

5 auksinės taisyklės tėvams, norintiems, kad jų vaikų psichika būtų tvirta

Aktualu

Prekyba vaikais: apelsinų skynimas Latvijoje, plėšimai Vokietijoje ir Airijoje pasibaigusi kelionė į Kauną

Aktualu

Vakarų Irane per smarkų žemės drebėjimą žuvo du žmonės, daugiau kaip 200 buvo sužeisti

Aktualu

Orai.lt: neišvengsime gausaus lietaus

Gazas

Lenktynininkas Julius Skirmantas: „Nuėjau į miškelį, atsiguliau ant šlapių spyglių ir paverkiau“

Aktualu

Potvynių Indijos pietuose aukų padaugėjo iki 445

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 rugpjūčio 19 – 25 d.)

Aktualu

Panevėžio centre „Nissan“ visureigis nušlavė gatvės atitvarus

Mokslas.IT

Kodėl konteinerinių laivų kapitono tiltelis yra gale, o kruizinių – priekyje?

Aktualu

​​​​​​​Z.Vaigauskas: „Su tiesioginiu rinkėjo papirkimu viskas aišku, tačiau serialas – kitoks atvejis“

Vardai

Ištekėjo Vlado Lašo dukra Dalia Lašaitė: su mylimuoju Ignu iškėlė „kosmines“ vestuves

Gyvenimas

Lietingų orų įtaka: paūmėja psichikos ligos, didėja mirtingumas

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų