Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 24d. 14:12

Muziejų personažai Vilniaus knygų mugės lankytojus džiugins didžiausia knyga

Knygų mugė
Organizatorių nuotr. / Knygų mugė

Penktą kartą Vilniaus knygų mugėje dalyvaujanti Lietuvos muziejų asociacija (toliau – LMA) pristato ne tik naujausius ir įdomiausius muziejų leidinius, bet ir kviečia pabuvoti kūrybinėje studijoje „Įženk į knygą“, kur žingeidžiausių skaitytojų laukia nuotykių istorijos su knygų personažais iš Lietuvos muziejų ir staigmena – didžiausia knyga visoje mugėje.

Vienu iš svarbiausių šalies kultūros įvykių tapęs kasmetinis renginys muziejams suteikia galimybę aktyviems kultūros mylėtojams tiesiogiai pristatyti muziejų naujoves, supažindinti su leidiniais, renginiais, edukacinėmis programomis. Tai padeda kurti muziejų, kaip aktyvių kultūrinio gyvenimo dalyvių, įvaizdį, keisti visuomenės požiūrį į muziejininko profesiją, stiprinti Lietuvos muziejų bendradarbiavimą. Pasak LMA vadovo-valdybos pirmininko Raimundo Balzos, muziejams tai proga labiau atsiverti lankytojams, įtraukti juos į dinamišką pažinimo procesą.

Šiais metais jungtiniame LMA stende daugiau nei šimto keturiasdešimties pavadinimų leidinius pateikia ir kultūrinėje programoje dalyvauja dvidešimt keturi muziejai. Tai: Lietuvos jūrų, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Lietuvos švietimo istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Maironio lietuvių literatūros, Molėtų krašto, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Kėdainių krašto, Raseinių krašto istorijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Bažnytinio paveldo, Marijampolės kraštotyros, Alytaus kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Joniškio istorijos ir kultūros, Trakų istorijos, Šiaulių „Aušros“, Kauno rajono, Kauno miesto, Birštono muziejai, Žemaičių muziejus „Alka“, Anykščių menų centras su Angelų muziejumi, VšĮ „Žaislų muziejus“.

Trečiosios salės muziejų jungtiniame stende veiksiančioje kūrybinėje studijoje „Įženk į knygą“ skaitytojų lauks nuotykių istorijų kūrimas su knygų personažais iš Lietuvos muziejų bei staigmena – didžiausia knyga visoje mugėje. Kiekvienas lankytojas galės įžengti į knygą ir tapti jos personažu. Tai puiki proga pabūti kunigaikščiu Gediminu ar žiniuoniu Lizdeika, kunigaikščiu Radvila bei pasikalbėti su Sofija Tyzenhauzaite...

Paslaptingas kelias nuves į knygose aprašytą Kauno bei Klaipėdos legendų ar Don Karlo operos veikėjų pasaulį. Įžengus į pasakų puslapį, mažųjų lankytojų lauks susitikimai su princesėmis – Smiltele, Amelija ar Faustina, o gal tiesiog su Kiškiu Kadriliu, Pingvinu Tvinu ar Varle Legarija... O vandenų pasaulyje – neįtikėtini nuotykiai ir akistata su jūrų gyvūnais bei grumtynės su vėju.

Kūrybinė studija „Įženk į knygą“ jungtiniame muziejų stende veiks visas knygų mugės dienas nuo 10 val.

Muziejai – aktyvūs dalyviai

Ketvirtadienį, vasario 25-ąją, 15.00 val. knygų mugės 3.1 salėje Lietuvos jūrų muziejaus istorikų komanda – Olga Žalienė, Romaldas Adomavičius ir Dainius Elertas pristatys knygą „Mano miestas Klaipėda. 1900–1939 metai“, kurioje skelbiami į lietuvių kalbą išversti klaipėdiečio Bruno le Coutre (1889–1972) atsiminimai apie 1900–1939 m. Klaipėdą: uostą, gatves, priemiesčius ir juose virusį gyvenimą. Knygoje žaismingai aprašytas senosios Klaipėdos gyvenimas. Ši knyga svarbi ne tik istorikams, bet ir smalsiems klaipėdiečiams, kurie domisi uosto, laivų, jūrininkų ir jų šeimų istorijomis. Per šią uostamiesčio dvasios prizmę skleidžiasi Bruno le Coutre atsiminimai. B. le Coutre (1889–1972) tėvas, dėdės ir broliai buvo laivų kapitonai. Pats jis ilgai dirbo žvejų, jūreivių bei uosto darbininkų gyvenamo Bomelsvitės priemiesčio mokyklos rektoriumi. Atsiminimuose, Lietuvos jūrų muziejaus istorikų – knygos vertėjo R.Adomavičiaus ir sudarytojo D.Elerto pastangomis, skleidžiasi tikroviškas XIX a. pabaigos–XX a. vidurio Klaipėdos miestas. Renginyje to meto miesto nuotaiką, persikūniję į knygos personažus, padės atkurti Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Marija Žemaitytė, Vaiva Kvedaravičiūtė ir Simonas Lunevičius.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, taip pat vasario 25-ąją, ketvirtadienį 18.00 val. knygų mugės lankytojus pakvies į 5.1 salėje vyksiantį 2015 m. išleistų knygų, skirtų Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejiniams metams, teatralizuotą pristatymą.

Pasak renginio vedėjo Vyto Rutkausko, kai 2005 m. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus pakvietė kultūros paveldo ir istorinės atminties puoselėtojus pirmajai diskusijai dėl Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių vizijos suformavimo, šios asmenybės atminimą plačiajai visuomenei bylojo nebent garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir žinomų XVIII-XIX a. dailininkų (Fransua Fabras, Josef Grassi ir kt.) sukurti kompozitoriaus portretai. Prisireikė ištiso dešimtmečio kryptingo darbo archyvuose, muziejų fonduose, bibliotekose, daugybės dalykinių susitikimų, apskrito stalo diskusijų, tarptautinių mokslinių konferencijų, kad M.K.Oginskis sugrįžtų į šiandieninę Lietuvos ir kitų šalių kultūrinę erdvę, stebindamas ne tik muzikinio, bet ir rašytinio palikimo turtingumu, primindamas valstybės valdymo reformų įžvalgas, diplomatinės tarnybos patirtį ir, žinoma, neužgesinamą Tėvynės ilgesį.

Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis
Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis

Teatralizuotame 2015 m. išleistų knygų, skirtų Mykolo Kleopo Oginskio 250-jų gimimo metinių sukakčiai, pristatyme dalyvaus gausus būrys istorinės atminties ir kultūros paveldo puoselėtojų. Su skaitytojais susitiks Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vedėja doc. Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, išleidusi monografiją „Mykolas Kleopas Oginskis. Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ bei solidų mokslinių straipsnių dvitomį „Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje“, į kurį sudėta 2005-2014 m. vykusių tarptautinių mokslinių konferencijų „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės, politinės veiklos pėdsakai“ medžiaga.

Renginyje taip pat dalyvaus milžinišką rašytinio palikimo leidybos darbą nuveikusi Regionų kultūrinių iniciatyvų centro vadovė Danutė Mukienė, kurios dėka knygų mugėje pristatomas ne tik M.K.Oginskio rašytinis palikimas – „Atsiminimai“ I–IV tomai (iš originalo prancūzų kalbos į lietuvių kalbą vertė Virginijus Baranauskas); „Laiškai apie muziką“; „Priesakai sūnui“, bet ir puikiai iliustruota M.K Oginskio provaikaičio Andžejaus Zaluskio knyga „Mykolas Kleopas Oginskis. Gyvenimas, veikla ir kūryba“ (iš lenkų kalbos vertė Janina Krupovič), tai pat pačios D.Mukienės knyga „Polonezų kelias. Gyvenimas, kurio nepakartosi“ ir jos vertimas į anglų kalbą „The Path of Polonaises. The Inimitable Life of Mykolas Kleopas Oginskis“ (iš lietuvių į anglų kalbą vertė Paulius Macijauskas).

Pagrindinį leidinių personažą Mykolą Kleopą Oginskį bei Oginskių kultūros kelio temą renginyje teatrine, muzikine forma pristatys aktorė ir renginio režisierė Virginija Kochanskytė bei jos bičiuliai: pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dainininkai Giedrė Zeicaitė ir Liudas Mikalauskas.

Panevėžio kraštotyros muziejus, šiais metais minintis savo veiklos 90-metį, solidžiu 300 puslapių albumu „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ knygų mugės lankytojams pristato kolekcininko sukauptus Panevėžio miesto vaizdus nuo pirmųjų XIX amžiaus pabaigoje iki 1940 metų ir pateikia pilniausią vizualų miesto praeities vaizdą iš visų iki šiol išleistų leidinių. Pažintį su senuoju miestu praturtina ir papildo albumo sudarytojos, fotografijos istorikės dr. Zitos Pikelytės publikuojamos kolekcijos apžvalga ir pasakojimai apie Panevėžio miestą įamžinusius fotografus įvadiniame straipsnyje „Senasis Panevėžys – savas ir nepažįstamas“. Knygų mugės lankytojų Panevėžio muziejininkai kartu su senosios fotografijos tyrinėtoja dr. Margarita Matulyte ir istoriku dr. Rimantu Mikniu lauks penktadienį, vasario 26 d. 14 val. 3.1 salėje.

Molėtų krašto muziejus knygų mugės lankytojus džiugins Arimetos Vojevodskaitės „Istoriniu pasakojimu apie Videniškius“. Tai – pirmoji ir kol kas vienintelė tyrinėtojos Arimetos Vojevodskaitės knyga. Dar 1984 metais autorė atvažiavo į Videniškius kaip Paminklų konservavimo instituto istorinių tyrimų skyriaus darbuotoja tyrinėti šalia Videniškių esančių Baltadvario pilies griuvėsių. Šiandien Baltadvaris vadinamas įtvirtinta dvarviete, su kuo Arimeta kategoriškai nesutinka. „Baltadvario bastioninė pilis – ir ne kitaip“, – kategoriškai teigia tyrinėjimų vadovė ir knygos „Istorinis pasakojimas apie Videniškius“ sudarytoja. Remiantis archyvine, kraštotyrine ir sukaupta ekspedicijų medžiaga knygoje nagrinėjama LDK kunigaikščių istorija, kuri labiausiai siejama su Molėtų rajono Videniškių vietove. Gausiai iliustruota archyviniais dokumentais, reprodukcijomis, nuotraukomis knyga mugėje bus pristatoma 5.2 salėje, 26 d., penktadienį 13.00 val.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus edukatorės mažuosius knygų mugės lankytojus ir jų tėvelius vasario 26-ąją, penktadienį 12 val. pakvies į susitikimą su pasakų personažais. Vaikų scenoje jos pristatys programą „Šmurkšt atgal į pasaką“. Renginys skirtas vaikams nuo 5-erių iki... tol, kol jautiesi vaiku ir pasaulyje kaip pasakoje įžvelgi daug stebuklingų dalykų! Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažų kostiumais. Mugės lankytojai sudalyvaus edukacinėje programoje, kurios metu tarsi burtų lazdelei pamojus jie pavirs geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais, imituodami pasakos personažo balsą, judesius, bandys perteikti jo charakterį, improvizuos. Ant scenos atgys A.Liobytės, V.Žilinskaitės, M.Vainilaičio, B.Pūkelevičiūtės, G.Beresnevičiaus, L.Gutausko ir kitų rašytojų personažai: Žaliabarzdis, kiškis Kadrilis, šuo Kutas, pingvinas Tvinas, varlė Legarija, robotas Dondonas, fėja Žydrūnlaumė, laumė Bigutė, nykštukas Dzingutis, kunigaikščiai Vytautas ir Kęstutis, Paskutinė Čepkelių ragana, Kaukutis ir Kaukutė bei kiti. Renginio dalyviai kūrybiškai susipažins tiek su klasikinių, tiek su šiuolaikinių kūrinių vaikams fragmentais, įgis naujų patirčių, praplės akiratį ir... smagiai bei prasmingai praleis laiką!

Turiningą Lietuvos muziejų asociacijos narių programą Vilniaus knygų mugėje kasmet lemia LR kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros instituto parama.

LMA – 1995 m. įsteigta savanoriška šalies muziejų organizacija, šiuo metu vienija 92 muziejus. Asociacijos tikslas – telkti muziejus bendrai veiklai, organizuoti ir skatinti juos bendradarbiauti. Asociacija, palaikanti glaudžius ryšius su Tarptautine muziejų taryba (ICOM) ir Europos muziejinių organizacijų tinklu (NEMO), teikia muziejams metodinę pagalbą ir informaciją, leidžia žurnalą „Lietuvos muziejai“, remia besikuriančius muziejus, organizuoja muziejininkų kvalifikacijos kėlimą, dalyvauja realizuojant kultūros ir švietimo programas.

Temos: 1 Personažai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali