2026-06-29 11:40

Romanas „Pavogtas grožis“: šeimos saga ir Vienos „Mona Liza“

Modernios meno ir mokslo idėjos, Sigmundo Freudo psichoanalizė ir auksu tviskantys Gustavo Klimto paveikslai XX amžiaus pirmos pusės Vieną pavertė Europos centru. Tačiau po šiuo spindesiu jau kaupėsi politinė įtampa, auganti neapykanta ir stiprėjantis antisemitizmas.
„Pavogtas grožis“
„Pavogtas grožis“ / Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Į šį kontrastų kupiną laiką nukelia amerikiečių rašytojos Laurie Lico Albanese istorinis romanas „Pavogtas grožis“. Tikrais faktais paremta šeimos saga pasakoja apie garsaus dailininko Gustavo Klimto ir jo mūzos gyvenimą, kuriame susipina aistra, kova už prarastą šeimos istoriją ir vieno žymiausių praėjusio amžiaus paveikslų gimimas.

Gyvenimas, stipresnis už fikciją

1903 metų Vienoje naujausios meno, mokslo ir filosofijos idėjos aptarinėjamos prabangiuose salonuose, kur renkasi ryškiausi miesto protai. Vieną tokių salonų rengia ir jauna dama Adelė Bloch-Bauer (1881–1925). Tačiau nepaisant naujovių, Viena dar tik vaduojasi iš stereotipų, o smalsi ir laisvės trokštanti Adelė nenori taikstytis su jai primestu žmonos ir šeimininkės vaidmeniu. Moteris susipažįsta su Vienos meno žvaigžde – Gustavu Klimtu. Ši pažintis netrukus įkvepia vieną garsiausių XX amžiaus paveikslų.

Tačiau pasaulis, kuris taip žavi Adelę, pasirodo esąs labai trapus. „Pavogtas grožis“ nukelia į 1938 metus ir pasakoja Adelės dukterėčios Marijos Altmann (1916–2011) istoriją. Naciams okupavus Austriją, jauna moteris, kaip ir daugybė jos tautiečių, netenka namų, šeimos turto ir saugaus gyvenimo. Vis dėlto ji ryžtasi sudėtingai užduočiai – susigrąžinti tai, kas iš jos šeimos buvo atimta. Tikros istorinės asmenybės, kvapą gniaužiantys faktai ir įtraukiantis pasakojimas – romano „Pavogtas grožis“ autorė meistriškai sugrąžina nelengvą praėjusio amžiaus istoriją.

Vienos „Mona Liza“ ir moteris, tapusi legenda

Gustavas Klimtas garsėjo tiek išskirtiniu braižu, tiek ekscentriška laikysena. Jo kūryba sukeldavo karštas diskusijas – ypač dėl erotikos motyvų, tačiau subtilūs, dekoratyvūs ir estetiškai sodrūs moterų portretai įveikė laiką ir tapo klasika.

Dailininko studijoje ir gyvenime sukosi daugybė moterų, bet vieną jų Gustavas Klimtas nutapė net du kartus. Būtent Adelė Bloch-Bauer tapo romano „Pavogtas grožis“ ašimi. 1907 metais sukurtas „Adelės Bloch-Bauer I portretas“, dar žinomas kaip „Auksinė Adelė“, šiandien dažnai įvardijamas kaip Vienos „Mona Liza“ ir priklauso garsiajam Gustavo Klimto auksiniam periodui.

„Pavogtas grožis“ neapsiriboja vien šio paveikslo istorija. „Pasinėriau į Adelės kasdienybės detales – tamsią kavą, cigaretes prieš pusryčius, rytines meno apžvalgas, vakarinius salonus – ir atkūriau jos asmeninį pasaulį“, – pasakoja romano autorė Laurie Lico Albanese. – „Praskleidžiau jos socialinių ir šeiminių pareigų uždangą, kad suprasčiau, ką teko patirti to meto moteriai. Daugelį giliausių troškimų – tiek intelektinių, tiek fizinių – Adelė patenkindavo slapta. Tokia laisva ir kartu nelaisva buvo to meto Viena“.

Maria Altmann ir istoriją pakeitusi kova

„Auksinė Adelė“ laikoma vienu brangiausių kada nors parduotų meno kūrinių – prieš du dešimtmečius paveikslas įsigytas už 135 milijonus dolerių. Tačiau paveikslo ir jame pavaizduotos Adelės šeimos istorija kupina skausmo ir kovos.

Kita romano veikėja – Marija Altmann, tapusi viena žinomiausių meno restitucijos bylų figūrų. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse naciams okupavus Austriją, turtingos, ką tik ištekėjusios 22 metų Marijos vyras buvo suimtas, šeimos turtas atimtas, o tarp pagrobtų vertybių – ir garsusis tetos Adelės portretas.

Sukūrusi naują gyvenimąJAV, po daugiau nei penkių dešimtmečių Marija pradėjo teisinę kovą dėl šeimos meno kolekcijos grąžinimo. Ši byla tapo viena garsiausių meno restitucijos istorijoje – nacių atimtas šeimos turtas po daugybės metų sugrįžo tikriesiems paveldėtojams. Ši istorija įkvėpė 2015 metais sukurtą filmą „Auksinė moteris“, kuriame Mariją Altmann suvaidino Helen Mirren. O šiandien paveikslą galima pamatyti Niujorko „Neue Galerie“.

Moterys, kurias formavo negailestinga epocha

Adelė Bloch-Bauer romano „Pavogtas grožis“ autorei Laurie Lico Albanese priminė jos pačios prosenelę Reginą, naciams žygiuojant per Europą pabėgusią iš Budapešto. Rašytoja prisimena ir namuose kabėjusį Reginos portretą, kuris po prosenelės mirties dingo.

„Mano prosenelė iš tiesų gyveno labai panašiai“, – pasakoja rašytoja. – „Kūrybinga, energinga ir savarankiška Regina toje pačioje Austrijos-Vengrijos imperijoje gimė septyneriais metais vėliau nei Adelė, bet irgi susidūrė su stereotipais ir griežtais ribojimais. Tyrinėdama Adelės istoriją geriau supratau prosenelę ir ką jai teko patirti.“

Klimto auksu suspindusi istorija

Prabangūs salonai, koncertų salės, kavinės ir galerijos – romane „Pavogtas grožis“ skaitytojai keliauja po vieną svarbiausių XX amžiaus pirmos pusės Europos centrų. Tačiau kartu atsiveria ir kita miesto pusė – Viena atsiduria ant meninės didybės ir visuomenės griūties slenksčio. Nuo prabangos iki atokiausių užkampių – prieš akis skleidžiasi spalvinga ir įvairiapusė Vienos kasdienybė.

„Pavogtas grožis“ – tai romanas apie meną, gimstantį istorinių lūžių metu, apie moteris, kurios atsisako paklusti savo laikui, ir apie istoriją, kuri vos nebuvo ištrinta. Kaip ir G.Klimto kūriniai, šis pasakojimas jungia tviskesį ir tamsą, bei atveria ryškų, prieštaringą ir įtraukiantį pasaulį.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą