Karas – tai ne tik abstraktūs mūšiai, pergalingos datos ir kariuomenių judėjimas, bet ir kruvinos žaizdos, sumaitoti kūnai, nutrauktos galūnės. Karas – ne tik staigi, didvyriška žūtis susirėmus su priešu, bet ir skausmas, gangrena, mirtinos komplikacijos nuo sužeidimų, ilga agonija ligoninės lovoje.
Prieškariu autorius – ne tik gydytojas, bet ir žinomas žurnalistas – nebuvo nacių režimo šalininkas. Norėdamas išvengti persekiojimo, P. Bammas pats pasiprašė į kariuomenę ir fronte liko ištikimas Hipokrato priesaikai. Tarnaudamas karo veiksmų zonoje šis gydytojas teikė pagalbą sužeistiesiems pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis: spiginant žiemos šalčiui ir kepinant vasaros saulei, priešakinėse pozicijose ir skubiai įrengtose pafrontės operacinėse.
P.Bammas aprašo gydymo ir slaugos metodus, pasidalija įsimintiniausiais jo praktikos atvejais, nuolat pabrėžia, kad nuo kariuomenės gydytojų sprendimų dažnai priklausė sužeistųjų gyvybės ir mirties klausimas. Šiame „nematomame fronte“ būta didelių laimėjimų ir skaudžių nusivylimų, nenuilstamai plušusių medikų pergalių ir klaidų, improvizacijos ieškant efektyvesnių gydymo būdų, naujų atradimų.
Nepaisant to, kad autoriui teko išgyventi tikrą karo košmarą, ši knyga kupina žmogiškos užuojautos, rūpesčio sužeistaisiais, nesvarbu, saviškiai jie ar priešai. Knygoje justi puikus P. Bammo išsilavinimas ir neįtikėtinai platus akiratis. „Nematoma vėliava“ – tai ne tik pasakojimas apie sunkią karo medikų tarnybą, bet ir paminklas humanizmui, žmogiškiems santykiams.
Pokariu P.Bammas pelnė garbingų apdovanojimų už literatūrinę ir medicininę veiklą, savo tėvynėje vedė radijo ir televizijos laidas. Vokietijoje knyga „Nematoma vėliava“ parduota 150 tūkst. egzempliorių tiražu, buvo išversta į kitas kalbas.
