Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais šiais metais tapo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas, kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (sceninis vardas – Giedrė Kaukaitė, ji apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus), teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
Renginį pradėjo pianistė Morta Grigaliūnaitė ir Valstybinis Vilniaus kvartetas. Juos pristatė renginio vedėjas, kultūros vadybininkas ir komunikacijos specialistas Julijus Grickevičius.
Vienija išliekamoji vertė
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pasveikino susirinkusiuosius.
„Kūryba – tai, kas daro gyvenimą vertą gyventi. Ši mintis paprasta, bet joje telpa visas kultūros sektoriaus svoris“, – teigė ji, pabrėždama, kad visi laureatai atstovauja skirtingoms sritims, bet vienija „išliekamoji vertė“.
„Jūs esate tie, kurie jungiate bendruomenes, skatinate kultūrinį dialogą. Esame už tai jums be galo dėkingi, jūsų kūryba yra Lietuvos balsas pasaulyje. Jūsų dėka Lietuva yra girdima, matoma ir gerbiama. Teikiamos premijos yra ne tik padėka už tai, kas sukurta, bet ir žinutė ateičiai – valstybė mato kultūrą kaip strateginę vertybę, saugo kūrybos laisvę ir pripažįsta kūrėjus kaip vieną svarbiausių savo stiprybių“, – sakė V.Aleknavičienė.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas džiaugėsi pasirinkta vieta – Lietuvos nacionaline filharmonija.
„Būtent čia rinkosi didysis Vilniaus Seimas. Būtent čia pareikšta politinė valia. Tai nėra tik politinis aktas, bet ir kultūrinis fenomenas, nes tuo metu, kai neturėjome valstybės, turėjome savo kultūrą: dievdirbius, poetus, muzikantus, menininkus, kurie nešė lietuvybės šviesą (...) Apdovanodami kūrėjus šiandien, mes tęsiame anuomet pradėtą darbą“, – sakė A.Gelūnas.
Komisijos pirmininkas prisiminė, jog išrinkti laureatus kiekvienais metais būna labai sunku, o darbas primena „siaubo dramą“.
„Kūryba nėra lengvas, o sunkus, daug atsparumo reikalaujantis dalykas. Puoselėdami meną, puoselėjame pačią Lietuvą“, – iškilmėse teigė jis.
„Lemtingas sutapimas“
Operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (kūryb. vardas Giedrė Kaukaitė) premiją pelnė už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą bei interpretacijos meno gyvybingumą. Jai premiją įteikė kompozitorius Algirdas Martinaitis.
„Šią akimirką išgyvenu kaip sutapimų kupiną. Šioje scenoje prieš daugelį metų padainavau savo pirmąjį solinį koncertą. Šioje scenoje ir atsisveikinau su klausytojais. Ir lemtingu sutapimu šiandien į ją sugrįžtu“, – sakė G.M.Žebriūnienė. Šis „lemtingas sutapimas“ sulaukė gausių aplodismentų salėje.
„Jaučiuosi Lietuvos apkabinta ir priglausta“, – ceremonijoje sakė laureatė.
Prisiminti ir kultūros protestai
Architektas Gintaras Balčytis įteikė apdovanojimą architektūros istorikei, prof. M.Drėmaitei. Istorikė apdovanojimą gavo už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą, architektūros idėjų sklaidą.
„Man pasisekė dėl to, kad ši premija teikiama dar sąlyginai senajame, stabiliajame pasaulyje, kuris, deja, sparčiai yra tiesiog mūsų akyse. Turiu omenyje ne tik geopolitiką ir karą Ukrainoje. Lietuvos kultūros bendruomenė taip pat buvo priversta išeiti į protestą. Ir tai ne kultūros srities problema. Tai reakcija į netinkamą politinį veikimą. Kultūros bendruomenė išėjo ginti laisvos visuomenės ir stiprios valstybės. Giname ne savo, o valstybės interesą. Lemtingais laikotarpiais ir kritiniais momentais būtent kultūra telkė, stiprino ir padėjo rasti kryptį“, – sakė laureatė.
Istorikė dėkojo savo tėvams ir seneliams, kurie leido jai suprasti, jog savo aplinką kuriame patys, bei neleido pamiršti, jog jų šeima ir visa valstybė priklauso Vakarų civilizacijai.
Dėkojo jaunimui: „Jūs laimėsite“
Poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas G.Grajauskas apdovanotas už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį. Jam premiją įteikė rašytojas Alvydas Šlepikas. G.Grajauskas dėkojo savo šeimai, tėvams, leidėjams.
„Atskirai noriu padėkoti Lietuvos jaunimui – už drąsą ir sąžiningumą. Man nuoširdžiai gėda dėl kai kurių mano bendraamžių. Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Ir mano jaunystėje jie buvo, bet jie tada turėjo daug daugiau galių. Viskas taip ir yra, kaip jums atrodo. Jūs esate teisūs. Jūs laimėsite, o jie susmegs kaip tie seni grybai“, – sakė G.Grajauskas.
„Siekite amžino“
Teatro ir kino aktorius A.Kėleris apdovanojimą gavo už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui. Jam premiją įteikė aktorius Dainius Gavenonis. Legendinis aktorius teigė šįvakar atvažiavęs „iš paties gražiausio miesto – Panevėžio“.
„Esu dėkingas komisijai už žvilgsnį už Vilniaus. Dėkingas už pradžių pradžią – paprastiems žmonėms, savo tėveliams – Kazimierai ir Jonui. Dėkingas savo mielai mokyklai. Aš dėkingas teatro mokytojui Juozui Miltiniui. Jis man buvo ir liko – didžiausia praba. Labai dėkoju Juozo Miltinio dramos teatro kolektyvui. Visiems žmonėms, su kuriais dirbu“, – A.Kėleris.
Aktorius citavo ir savo mokytojo J.Miltinio pasakymą: „Mano mieli aktoriai, neieškokite kasdiena vis naujo ir naujo, ir naujo. Jūs siekite amžino.“
Dėkojo kūrybinei komandai
Kino režisieriui I.Miškiniui premiją įteikė aktorė Rasa Samuolytė. Režisierius premiją gavo už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją. Režisierius ekranizavo jau kultiniu tapusį Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“.
„Man tikrai pasisekė, todėl dėkoju R.Kmitai už absoliučią kūrybinę laisvę perkeliant jo istoriją į kino ekraną. (...) Visos komandos vardu dėkoju komisijai. Dėkoju ir visiems žmonėms, kurie pamatė filmą taip palaikydami lietuvišką kiną“, – sakė I.Miškinis.
Režisierius prisiminė ir savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Violetą Tapinienę.
„Tegyvuoja kino mokykla“, – sakė I.Miškinis, džiaugdamasis, jog vis dar gali kurti laisvoje valstybėje.
Režisierius priminė apie karą Ukrainoje ir Sakartvele vykstančius protestus, džiaugėsi Lietuvos jaunimo politiniu aktyvumu.
„Tegyvuoja laisva ir drąsi Lietuvos valstybė“, – savo kalbą užbaigė jis.
„Gyvename neramiu laiku“
Dailininkė L.Šalčiūtė premiją gavo už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį. Apdovanojimą L.Šalčiūtei įteikė menininkė, kritikė Laima Kreivytė.
„Net nesapnavau, kad stovėsiu čia, scenoje, ir nuo jos kalbėsiu žiūrovų salei. Džiaugiuosi šiuo garbingu apdovanojimu. (...) Džiaugiuosi, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir kalbėti, ką noriu. Gyvename neramiu laiku ir mūsų šalis yra pavojuje. Lietuva stumiama į tamsą. Ardomi jos laisvės, saugumo pamatai“, – sakė L.Šalčiūtė.
Įteikta ir Jono Basanavičiaus premija
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija apdovanojimą nusprendė skirti Antano ir Jono Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams. Komisijos sprendimu premija muziejininkams paskirta už „ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, sujungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje“.
Komisijos pirmininkė Daiva Vaitkevičienė dėkojo laureatams. Premiją įteikė tautodailininkė Marija Liugienė.
„Noriu pabrėžti, kad Juškų muziejus yra ne tiesiog institucija, tačiau kultūros fenomenas. Jam netinka įprastas muziejaus apibrėžimas, nes tai – gyvas kūrinys. Jis kalba, kvėpuoja, gieda, šviečia, mirga. (...) Arūnas ir Vida įkūnijo Juškų laiko dvasią“, – teigė D.Vaitkevičienė.
A.Sniečkus, atsiimdamas apdovanojimą, dėkojo visiems bendražygiams.
-
Nuo Bolonijos iki Venecijos: plati Lietuvos kultūros programa italus supažindins su mūsų menininkais
-
Ukrainiečių rašytoja Iliucha: „Europa stovi ant didelio karo slenksčio – laikas ruoštis, o ne ignoruoti“
-
„Slaviškumas“, Kremliaus reakcija ir Stokholmo sindromas: ekspertai – apie Jessicą Shy ir lietuvišką popmuziką
Po įtampų ceremonija perkelta
15min primena, kad premijos paprastai buvo teikiamos Prezidentūroje, jas teikdavo pareigas einantis šalies vadovas, tačiau po įtampų tarp prezidento ir kultūros bendruomenės galiausiai nuspręsta ceremoniją perkelti. Kultūros bendruomenė pernai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pats prezidentas G.Nausėda priėmus sprendimą prezidentūroje apdovanojimų neteikti, sakė neturįs nuoskaudų.
„Jeigu tam yra kažkokių nepatogumų ar kažkas jaučiasi nejaukiai, mes tikrai nenorime šio proceso padaryti nesklandžiu. Tai yra labai svarbios premijos. Tai yra labai Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės, ir aš noriu, kad šią dieną, kuomet jiems bus teikiamos premijos, jie jaustųsi gerai““, – teigė G.Nausėda.
15min primena, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija buvo priėmusi sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus. Tuomet taip pat teigta, kad pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.
Komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas ir pernai rudenį vykusio kultūrininkų protesto vienas lyderių Arūnas Gelūnas teigė, kad toks sprendimas yra „sąmoningas ir vertybiškai pagrįstas“. Galiausiai Kultūros ministerija paskelbė, kad premijos bus teikiamos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Laureatams skiriamos 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos, šiemet tai sudaro beveik 60 tūkst. eurų.
J.Basanavičiaus premija siekiama įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Ją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.
