Ryšį tarp technologijos ir žmogaus „Desdorp“ komanda paverčia apčiuopiamu – daiktais, kuriuos kasdien naudojame. Industrinių produktų dizaino studijos įkūrėjai Deividas Juozulynas ir Denis Orlenok jau dešimtmetį dirba su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, kurdami dizainą elektronikos, pramonės ir paslaugų sektoriams.
Jų darbų galima sutikti visur – nuo savitarnos kasų „Rimi“ ir „Maximos“ prekybos centruose iki elektromobilių įkrovimo stotelių „Iki“ tinklo aikštelėse Baltijos šalyse. Kai kurie šių sprendimų pasiekė net tokias tolimas rinkas kaip Malaizija.
„Technologinės įmonės neretai susitelkia tik į patį sprendimą ir pamiršta žmogų, kuris tą produktą naudos. Čia ir atsiranda mūsų rolė – dizainas tampa tarsi tiltu tarp technologijos ir žmogaus. Vartotojas galbūt net nesusimąsto apie išorinio dizaino sprendimus, bet jis labai greitai pajunta patirtį – ar daiktu patogu, aišku ir malonu naudotis,“ – sako „Desdorp“ bendraįkūrėjas Deividas Juozulynas.
Nuo dailaus sprendimo iki konkurencinio pranašumo
Kūrybininkų bendradarbiavimas su verslu dažniausiai prasideda nuo konkretaus poreikio – vieno projekto, produkto ar dizaino užduoties. Tačiau ilgainiui tokia bičiulystė tampa ne priedu, o strategine verslo dalimi. Kai kūryba įtraukiama į procesą nuo pat pradžių, atsiranda patrauklesni produktai ir nauji požiūriai į tai, kaip jie gimsta, kaip komunikuojami bei kaip priimami rinkoje.
Tokia kūrybos ir verslo sąveika vadinama tarpsektoriniu bendradarbiavimu – kai technologijų, pramonės ar paslaugų sektoriai dirba kartu su dizaineriais, komunikacijos specialistais, menininkais. Ši sąveika leidžia įmonėms pažvelgti į savo produktą ar paslaugą ne tik per techninius parametrus, bet ir per žmogaus patirtį, emociją, įvaizdį rinkoje.
Pasak „Desdorp“ bendraįkūrėjo Deivido Juozulyno, įmonės vis dažniau pasitelkia kūrybininkus tam, kad sudėtingas technologijas paverstų suprantamomis, patraukliomis ir patogiai naudojamomis. Tai reiškia, kad kūryba padeda ne tik papildyti produktą estetiniais sprendimais, bet ir padaro jį konkurencingesnį.
Kūryba padeda ne tik papildyti produktą estetiniais sprendimais, bet ir padaro jį konkurencingesnį.
„Mūsų atveju įmonės kreipiasi dėl labai konkrečių problemų – jos nori sukurti arba atnaujinti prietaiso išvaizdą. Ir tai nėra vien estetika. Tai yra būdas iškomunikuoti technologijos pranašumus, parodyti klientui, kodėl verta rinktis būtent šį produktą. Jei, tarkime, lazerių gamintojo sprendimas technologiniu požiūriu laviruoja ant fizikos galimybių ribos, mūsų darbas yra per dizainą parodyti tą inovatyvumą, padaryti jį matomą ir suprantamą vartotojui,“ – pasakoja D. Juozulynas.
Bendradarbiavimas su kūrybiniu sektoriumi verslui atsiperka labai apčiuopiamai. Pirmiausia, produktą tampa lengviau pristatyti rinkoje – jis išsiskiria, jį lengviau komunikuoti, jis patrauklesnis klientui. Antra, didėja pasitikėjimas prekės ženklu – vartotojui dizainas tampa patikimumo ir kokybės ženklu. Trečia, jis prisideda prie pardavimų, nes klientui priimti sprendimą padeda ne tik technologiniai rodikliai, bet ir emocinis ryšys, patogumas, patraukli forma.
„Galima sakyti, kad dizainas yra sudėtinė pardavimo proceso dalis. Rinkodara, technologijos, žmonės, kurie stovi už produkto, – visa tai yra labai svarbu. Bet dizainas leidžia tą visumą perteikti vizualiai, padeda žmogui greičiau suvokti, kas jam siūloma. Dizainas tampa tarsi žinutės vertėju – sudėtingą technologiją paverčia aiškiu ir suprantamu pasiūlymu,“ – pabrėžia Deividas.
Geras dizainas kainuoja mažiau nei prastas
Nors kūrybinio požiūrio nauda versle šiandien akivaizdi, tarpsektorinį bendradarbiavimą įmonės renkasi skirtingu tempu. Priežastys dažniausiai panašios – neapibrėžtumas, baimė dėl rezultatų, sunku įvertinti dizaino ar kūrybinės idėjos indėlį. Daliai įmonių kūryba vis dar atrodo kaip rizika – pernelyg nematoma, sunkiai pamatuojama investicija, kurios poveikis išryškėja tik vėliau. Tačiau, pasak Deivido Juozulyno, ši nuostata dažnai paremta klaidingu suvokimu, kas iš tiesų yra dizainas.
„Yra toks posakis: geras dizainas kainuoja daug, bet prastas kainuoja dar daugiau. Ir tai visiška tiesa. Kai į produktą žiūrima tik per technologinį efektyvumą, neatsižvelgiant į žmogaus patirtį, vėliau atsiranda daug papildomų išlaidų. Tenka perdaryti, testuoti, aiškintis, kodėl sprendimas neveikia. Dizainas gali padėti tų klaidų išvengti – jis įtraukia žmogų dar prieš produktui pasiekiant rinką,“ – sako „Desdorp“ bendraįkūrėjas.
Yra toks posakis: geras dizainas kainuoja daug, bet prastas kainuoja dar daugiau.
Dar viena priežastis, dėl kurios verslai dar atsargiai bendradarbiauja su kūrybininkais, – nepasitikėjimas procesu. Dažnai įmonės sako: „Mes nežinome, ką dizaineris sukurs“. Ir tai yra natūralu, nes kūrybinis procesas atrodo mažiau nuspėjamas nei inžineriniai ar finansiniai skaičiavimai. Tačiau „Desdorp“ praktikoje kūryba paremta aiškia struktūra, kur viskas vyksta etapais – nuo eskizų iki prototipų, nuo testavimo iki gamybos. Tokiu būdu rizika valdoma ir abiem pusėms tampa aišku, kur link einama.
„Dizaino procesas visada vyksta etapais – nuo pirmųjų eskizų iki prototipų. Tie eskizai padeda mums ir klientui susikalbėti, ar vienodai matome galutinį rezultatą. Taip galimas rizikas pamatome laiku, žingsnis po žingsnio. Tai dialogas, o ne spėjimas,“ – aiškina Deividas.
Jis pastebi, kad abipusis supratimas tarp verslo ir kūrybinio sektoriaus dažnai ateina su patirtimi. Įmonėms, kurios su dizaineriais dirba pirmą kartą, kartais dar trūksta įgūdžio aiškiai atskirti kūrybinę ir techninę atsakomybę, todėl čia tenka ne tik kurti, bet ir edukuoti. Pasak D. Juozulyno, toks procesas reikalauja daugiau laiko, tačiau duoda tvarius rezultatus – produktas tampa ne tik estetiškas, bet ir gamybiškai, ekonomiškai pagrįstas.
Abipusis supratimas tarp verslo ir kūrybinio sektoriaus dažnai ateina su patirtimi.
Dirbdami su technologijų ar pramonės sektoriaus įmonėmis, kūrybininkai įneša ne vien vizualumo, bet ir lankstumo mąstyme – jie padeda pamatyti naujus sprendimo būdus, pasiūlo požiūrio kampus, apie kuriuos inžinieriai ar vadybininkai kartais net nepagalvotų. Tokia sąveika leidžia geriau suprasti, kaip žmogus iš tiesų naudoja produktą, o kartu keičia ir požiūrį į pačią technologiją – ji tampa ne tik efektyvi, bet ir žmogiška.
Galiausiai sėkmingas tarpsektorinis bendradarbiavimas tampa abipusiu mokymosi procesu – kūrybininkai išmoksta kalbėti verslo kalba, o verslai atranda, kad kūryba nėra priešingybė efektyvumui, bet kelias į sprendimus, kurie veikia, įtraukia ir augina pasitikėjimą prekės ženklu.
Akceleratoriai – tiltas tarp kūrybos ir verslo
Tarpsektorinis bendradarbiavimas – procesas, kuris reikalauja laiko, abipusio pasitikėjimo ir, svarbiausia, susikalbėjimo. Dažnai tiek kūrybininkams, tiek verslams jo iš pradžių pritrūksta – kol pirmieji mąsto vizijomis ir emocijomis, antrieji grindžia skaičiais ir terminais. Kad šie du pasauliai galėtų veiksmingai susikalbėti, reikia aiškios sistemos, kurioje kūryba tampa ne spontanišku bandymu, o strateginiu žingsniu.
Tokiai misijai sukurtas „Kūrybinio verslo pre-akceleratorius“. Tai yra praktinė mokymų ir mentorystės programa, padedanti kūrybai tapti verslo dalimi, o verslui – atrasti kūrybos potencialą. Į programą kviečiami kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje veikiantys asmenys ir verslai, norintys išmokti struktūruoti savo veiklą, suplanuoti augimą ir pasiruošti bendradarbiavimui su įmonėmis.
Tokios iniciatyvos, pasak D. Juozulyno, padeda kūrybos sektoriui žengti svarbų žingsnį į priekį, o patiems kūrybininkams įgyti tai, ko dažnai trūksta – gebėjimo struktūruoti savo idėjas, išgryninti vertę ir drąsiai kalbėti verslo kalba. Dalyviai gali susidėlioti individualų veiksmų planą, konsultuotis su ekspertais, pristatyti savo idėjas investuotojams ar potencialiems partneriams „Demo Day“ renginyje.
Kūrybininkai dažnai turi puikių idėjų, bet nežino, kaip jas pateikti taip, kad verslas suprastų jų vertę.
„Kūrybininkai dažnai turi puikių idėjų, bet nežino, kaip jas pateikti taip, kad verslas suprastų jų vertę. Tokios programos, kaip KKI pre-akceleratorius, padeda išmokti tą kalbą, parodyti, kad kūryba gali turėti labai aiškią ekonominę logiką,“ – sako jis.
„Akceleratoriai iš esmės leidžia suprasti, kad kūryba nėra priešinga efektyvumui. Kai atsiranda bendras supratimas, abi pusės juda greičiau,“ – pabrėžia D. Juozulynas.
Daugiau informacijos apie programą– kki.inovacijuagentura.lt.
Projektą „KKI akceleravimo veikla fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms VVL regione ir sostinės regione“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga.
