Pasak menotyrininkės, siūlomuose Kultūros ministerijos nacionalinių premijų tvarkos pakeitimuose yra labai daug klaustukų, kurie leidžia kelti rimtas dvejones ir reikšti pagrįstą nepasitikėjimą šias pataisas siūlančiais politikais.
Kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei pareiškus, kad Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, norėdami atsisakyti jiems skirtos premijos, turės raštu aiškiai įvardyti atsisakymo priežastis ir tai, ko konkrečiai atsisakoma, viešojoje erdvėje kilo audringa reakcija.
Kritikai tokį Kultūros ministerijos sprendimą vertina kaip reikalavimą menininkams „rašyti pasiaiškinimo raštelius“, tarsi jie būtų mokiniai, paaiškinantys, kodėl neatvyko į pamokas.
15min primena, kad praėjusią savaitę buvo paskelbta, jog Vyriausybei siūloma nutarimu įtvirtinti, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo renginį organizuotų Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo renginį – Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija. Šiuo nutarimu taip pat siekiama apibrėžti sąlygas, kuriomis laureatas galėtų atsisakyti premijos.
Kultūros ministrė savo ruožtu teigia, kad ši tvarka ilgus metus nebuvo niekaip reglamentuota, o dar vienas svarbus nutarimo aspektas – valstybės saugumo kriterijus: numatoma, kad tiek Nacionalinės, tiek Vyriausybės premijos negalėtų būti skiriamos asmenims, kurie palaiko ar savo veiksmais prisideda prie valstybių, keliančių grėsmę Lietuvos, ES ar mūsų valstybės sąjungininkų saugumui.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Arūnas Gelūnas savo „Facebook“ paskyroje išreiškė susirūpinimą, kad toks ministerijos žingsnis yra labai skubotas ir „pagrįstai kelia mintį, kad tai – tiesioginė reakcija į rudens protestus“, kuriuos organizavo kultūros bendruomenė, siekdama užkirsti kelią „Nemuno aušros“ buvimui Kultūros ministerijoje.
Kritikai tokį Kultūros ministerijos sprendimą vertina kaip reikalavimą menininkams „rašyti pasiaiškinimo raštelius“, tarsi jie būtų mokiniai, paaiškinantys, kodėl neatvyko į pamokas.
Pataisos reikalingos, bet ar tokios?
Nacionalinės meno premijos laureatė, šių premijų skyrimo komisijos narė menotyrininkė A.Narušytė teigia sutinkanti su kultūros ministre V.Aleknavičiene dėl jos teiginių, kad šios premijos teikimo tvarkos aprašus reikia tobulinti.
Anot jos, šis poreikis akivaizdžiai paaiškėjo po praėjusių metų pabaigoje vykusių kultūros politikos pokyčių, kurie subūrė kultūros bendruomenę tiek į Kultūros asamblėją, tiek į įvairius protesto mitingus.
„Paskelbus naujuosius Nacionalinių premijų laureatus, komisija svarstė ką daryti, kad kūrėjams netektų spręsti dilemos, kaip priimti šią garbingą premiją iš prezidento, kuris išdavė kultūros lauką. Beje, apie šias dvejones kalbėjo ne vienas laureatas. Tad mes pasiskaitėme galiojančią tvarką ir pamatėme, kad čia niekaip nereglamentuojama, kas ir kur teikia šias premijas. Todėl komisijos sprendimu premijų ceremonija buvo perkelta į Sapiegų rūmus, o praėjusią savaitę, pasitarus su kultūros ministrės komanda, vieta patikslinta. Šių metų premijų įteikimo ceremonija vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje“, – kalbėjo A.Narušytė.
A.Narušytė iškėlė ir hipotetinį scenarijų – kaip atrodytų premijų teikimo ceremonija, jei Kultūros ministerijai vadovautų su kultūra „nieko bendro neturintis tipas“.
Menotyrininkė pabrėžė, kad ne iš vieno laureato, taip pat ir platesnio kultūros lauko dalyvių jau girdėjo gerų atsiliepimų dėl tokio sprendimo. Pasak jos, svarbiausia, kad į ceremoniją menininkai galės pasikviesti žymiai daugiau artimųjų, nes prezidentūroje tvarka tiek dėl saugumo, tiek dėl oficialumo buvo gan griežtai reglamentuota: laureatai galėjo pasikviesti vos penkis savo artimuosius.
„Šie apribojimai visiškai suprantami, tačiau kaip tik dėl to šiam įvykiui šventiškumo dvasios ir pritrūkdavo. Todėl dabar, kai ceremonija vyks kultūros erdvėje, ji bus visiškai kitokia ir tai yra labai gerai“, – džiaugėsi menotyrininkė.
Pasak jos, Kultūros ministerijos siūlomose pataisose atsiradusi nuostata, kad už nacionalinių premijų teikimo ceremoniją bus atsakinga Kultūros ministerija – yra reikalinga, nes tai suteiks daugiau aiškumo.
Vis dėlto, A.Narušytė iškėlė ir hipotetinį scenarijų – kaip atrodytų premijų teikimo ceremonija, jei Kultūros ministerijai vadovautų su kultūra „nieko bendro neturintis tipas“ – šitaip, anot jos, jau buvo nutikę prie ministerijos vairo praėjusių metų rudenį stojus „Nemuno aušros“ atstovui Ignotui Adomavičiui.
„Tokiu atveju situacija taptų gan dramatiška ir pavojinga ir nacionalinių premijų laureatams vėl iškiltų ta pati dilema – kaip priimti premiją iš tokių tipų rankų“, – kalbėjo A.Narušytė.
Menotyrininkė džiaugėsi pataisų siūlymu, kad Nacionaline premija negalėtų būti apdovanojami žmonės, kurie tarnauja priešiškoms valstybėms. Tačiau čia pat ji ir sudvejojo – o jei Kultūros ministerijai imtų vadovauti kitokių pažiūrų politikai ir priešiška paskelbtų Europos Sąjungą.
Anot A.Narušytės, pastarųjų metų Remigijaus Žemaitaičio elgesys tik iliustruoja, kad toks scenarijus yra pakankamai realus.
Dar vienas bandymas pažaboti kritikus?
Didžiausių diskusijų kultūros bendruomenėje sukėlė Kultūros ministerijos siūlymas, kad menininkas gali raštu atsisakyti premijos ir grąžinti pinigus, kurie jam jau buvo pervesti.
Kaip teigia A.Narušytė, LRT radijo laidoje žurnalisto Mariaus Eidukonio kelis kartus perklausta dėl siūlomos naujos tvarkos, kultūros ministrė V.Aleknavičienė nesugebėjo aiškiai atsakyti į iškeltus klausimus, tačiau akcentavo „pateisinamąjį raštelį“.
Neatvykęs į premijos įteikimo ceremoniją laureatas galės parašyti raštelį, kuriame išdėstys priežastį, kodėl neatvyko, o tuomet kažkas ministerijoje aiškinsis, ar ta priežastis yra pateisinama, ar ne. Pripažinkime, tai skamba labai absurdiškai.
„Neatvykęs į premijos įteikimo ceremoniją laureatas galės parašyti raštelį, kuriame išdėstys priežastį, kodėl neatvyko, o tuomet kažkas ministerijoje aiškinsis, ar ta priežastis yra pateisinama, ar ne. Pripažinkime, tai skamba labai absurdiškai“, – 15min kalbėjo A.Narušytė.
Ji pabrėžė, kad tokia tvarka Kultūros ministerijai suteiks itin daug galios spręsti dėl „pateisinančios priežasties tinkamumo“.
Pasak menotyrininkės, per metus Lietuvoje yra skiriamos vos šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, tad tikimybė ją gauti yra gan nedidelė. Tuo tarpu nuostatose yra nurodoma, kad ši premija per gyvenimą gali būti skiriama vos vieną kartą.
„Įsivaizduokite situaciją, kad ceremonijos dieną yra toks plikledis kaip šiandien, o laureatas arba laureatė gyvena toli už Vilniaus, kaime. Ar jam rizikuoti gyvybe dėl to, kad dalyvautų ceremonijoje ir neprarastų premijos? O jei susirgo? Arba tą dieną yra svarbių su kasdieniais įsipareigojimais susijusių darbų, tarkime, aktorius vaidina spektaklyje ir negali dalyvauti – ar tai bus pateisinama priežastis? O gal ne ir reikės grąžinti premiją?“ – retoriškai klausė A.Narušytė.
Kas galėtų paneigti, kad dėl administracinės klaidos, kaip nutiko aktorės V.Kuodytės atveju, Kultūros ministerijai nepatinkantis laureatas tiesiog nebūtų įleistas į ceremoniją – ar tokiu atveju jis irgi netektų premijos?
Pasak jos, tokia numatoma tvarka kelia šypseną, nes tai labai panašu į tėvų rašomą raštelį dėl jų vaikų praleistų pamokų mokykloje.
Kadangi iki šiol tokių įvykių, kai laureatai neatvyksta atsiimti Nacionalinės premijos lyg ir nepasitaikė – išskyrus tą atvejį, kai 2020 metais aktorė Viktorija Kuodytė nebuvo įleista į ceremoniją jos pavardės neradus kviestinių žmonių sąrašuose, susidaro įspūdis, kad šios pataisos siūlomos siekiant sutramdyti laureatus, kurie atsisako atvykti į ceremoniją dėl politinio protesto.
„O kas galėtų paneigti, kad dėl administracinės klaidos, kaip nutiko aktorės V.Kuodytės atveju, Kultūros ministerijai nepatinkantis laureatas tiesiog nebūtų įleistas į ceremoniją – ar tokiu atveju jis irgi netektų premijos? Ir ar numatomos pataisos nesuteikia politikams galios tokius precedentus laisvai ir įgyvendinti?“ – kalbėjo A.Narušytė.
Pasak pašnekovės, jai nekelia abejonių tai, kad šios skubotos pataisos siūlomos kaip reakcija į kultūros bendruomenės protestus ir siekį užkardyti bet kokią galimybę menininkams išreikšti protestus tokia iškilminga proga ir sąmoningai neateiti į ceremoniją.
Protestuojantys dėl politinių ar kitokių priežasčių būtų baudžiami premijos praradimu. Tokia numatoma tvarka yra ydinga ir labiau primena nedemokratinių šalių strategijas, kaip tvarkytis su savo kritikais.
„Protestuojantys dėl politinių ar kitokių priežasčių būtų baudžiami premijos praradimu. Tokia numatoma tvarka yra ydinga ir labiau primena nedemokratinių šalių strategijas, kaip tvarkytis su savo kritikais“, – kalbėjo A.Narušytė.
„Iki šiol Lietuvoje menininkai turi raiškos laisvę ir neabejoju, kad jie ras būdų kūrybingai išreikšti savo mintis apie kultūros politiką bei valdžią. Tačiau Kultūros ministerijos numatomos pataisos kelia ir papildomų klausimų – kokius dar baisesnius pokyčius per ateinančius trejus metus yra numačiusi dabartinė valdžia, jei jau dabar siūlo tokius neregėtus apsidraudimus nuo kritikų“, – teigė A.Narušytė.
