Pasak jo, diskusijoje su Kultūros ministre Vaida Aleknavičiene bei jos komanda svarstant būsimą Nacionalinių premijų skyrimo ceremoniją, galiausiai vietoj Sapiegų rūmų buvo pasirinkta Filharmonija.
Tai, A.Gelūno teigimu, nulėmė dvi priežastys – simbolinė ir praktiška.
„Filharmoniją neseniai atšventė 120-ąsias Steigiamojo Seimo metines – būtent čia vyko pirmieji nepriklausomos Lietuvos žingsniai, tad tai yra labai simboliška vieta“, – sakė A.Gelūnas.
Tačiau, anot jo, ne ką mažiau svarbi ir pragmatiškoji šio klausimo dalis. „Norisi, kad laureatus galėtų pasveikinti ne tik rinktinė publika, tačiau tas šlovės akimirkas jie galėtų dalintis ir su savo artimaisiais bei bičiuliais. Tokiai ceremonijai Sapiegų rūmų salė tiesiog yra per maža, todėl apsvarsčius kitas galimybes, pasirinkome Nacionalinės filharmonijos pastatą“, – 15min tvirtino A.Gelūnas.
Nors pačios premijų apdovanojimo ceremonijos scenarijus dar nėra iki galo išdiskutuotas, tačiau sutarta, kad ją atidarys Kultūros ministrė V.Aleknavičienė.
Taip pat, anot A.Gelūno, būtų gražu ir prasminga, jei naujuosius laureatus apdovanotų ankstesni šių premijų laureatai. Pasak jo, būtent tokia tradicija gyvuoja įvairiuose pasauliniuose apdovanojimuose, pavyzdžiui, Oskarų įteikimo ceremonijoje.
Primename, kad gruodį Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija priėmė sprendimą, jog šįmet premijų teikimo ceremonija turėtų būti rengiama Sapiegų rūmuose, o ne prezidentūroje, kaip tai buvo įprasta, be to, jas turėtų teikti ne prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šis sprendimas nėra formalaus ar protokolinio pobūdžio pakeitimas. Tai sąmoningas, vertybiškai pagrįstas komisijos apsisprendimas, atliepiantis šiuolaikinį kultūros lauko jautrumą, meno autonomijos sampratą ir platesnį požiūrį į kultūros vaidmenį demokratinėje visuomenėje“, – teigta išplatintame komisijos pranešime žiniasklaidai.
15min primena, Kultūros ministerija trečiadienį įregistravo patobulintą nutarimo projektą, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo tvarką. Pagal siūlomą modelį, šių premijų įteikimo renginį organizuotų Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų renginį – ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija.
Nacionalinėmis premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos šešios 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos. Šiuo metu tai beveik 60 tūkstančių eurų.
2025-ųjų laureatais tapo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas, kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, teatro bei kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.
