Vienas iš išskirtinių lankytinų šio projekto objektų, kurį aplankyti kasmes nusidriekia smalsuolių eilės – Radijo namai. Būtent iš čia, nuo 2022-ųjų, transliuoja M1 radijo stočių grupei priklausančios stotys: M1, „Lietus“, M1 PLIUS, M1 DANCE, čia pastaraisiais metais vyko „Lietaus“ apdovanojimai ir gimė M1 muzikos apdovanojimų planai bei idėjos, čia įsikūrusi veikia naujienų agentūra BNS. Tačiau tikroji Radijo namų pastato istorija prasidėjo dar 1954-aisiais, kai architektas Anatolijus Kolosovas jį suprojektavo specialiai Statybinių medžiagų pramonės ministerijai.
Nuo Brazausko iki ryškiausių muzikos žvaigždžių
„Šis penkių aukštų pastatas turi labai turtingą istoriją, čia vyko daug įdomių dalykų ir, esu tikras, kad nemažai jų taip ir liks tik istorija, niekas niekada jų nebesužinos. Nes nebuvo užfiksuota, aprašyta, papasakota. Galimai – specialiai nuslėpta. Čia vienu metu viename kabinete sėdėjo Algirdas Mykolas Brazauskas su Kazimiera Prunskiene, vėliau pastate buvo įrengta didžiulė banko pinigų saugykla, po to – biurai, šokių mokykla. O šiuo metu iš šio pastato po visą Lietuvą ir net gerokai už jos ribų radijo bangomis sklinda naujausia populiariausia muzika, pramoginės laidos, studijose lankosi ryškiausios šalies ir užsienio žvaigždės. Turbūt nė nereikia sakyti, kad rašant knygą apie viename žymiausių A.Smetonos gatvės namų vykusius įvykius, išeitų neblogas romanas su gan intriguojančiais faktais“, – šypsosi Radijo namų istorija besidomintis M1 laidų vedėjas Gedas Saročka.
Dėl dvigubo pavaldumo ir pramonės šakos svarbos minėtoji ministerija garsėjo savo biurokratija bei kyšiais, čia rūsyje buvo net pirtis. Nuo 1962 m. tuometinei valdybai vadovauti pradėjo, o 1965–67 m. ir ministro pareigas ėjo Brazauskas. Jo kabinetas buvo antrame aukšte.
Architektų studijos „Plazma“ dėka pastatas šiandien pilnai atnaujintas ir pritaikytas M1 grupės radijo stotims, „15min grupės“ įmonių biurams. Projektavimo metu architektai taip pat stengėsi išsaugoti pastato istorinius interjero elementus ir „atgaivinti“ autentišką XX a. vidurio pastato fasadą. Prikeliant pastatą naujam gyvenimui, išliko ir nemažai autentiškų detalių. Kai kurios jų – net ne kiekvienam pastebimos.
Šiandienos interjeras ypatingas ne tik estetiškai išpuoselėtomis erdvėmis, bet ir išskirtiniais akustiniais elementais, specialiai pritaikytais garso įrašo studijoms.
Tiesa, įdomus faktas – keliantis į Radijo namus M1 radijo stotims, buvo nuspręsta, jokios senos įrangos bei baldų iš senųjų Spaudos rūmų neimti. Iš ten atkeliavo tik daiktai į M1 muziejų bei keletas paveikslų.
Kur dingo 4 tonas svėrusios seifo durys?
Pats pastato išplanavimas išsiskiria savo „vėduoklės“ forma – centre yra pagrindinis pastatas, o prie jo iš abiejų pusių buvo pristatyti gyvenamieji namai. Daugumą pastatų anuomet projektuodavo atvykę architektai, ne išimtis ir A. Kolosovas. Jis savo kūryba prisidėjo ir prie memorialinio ansamblio Antakalnio kapinėse, Mokslininkų namo, Pedagoginio instituto. Radijo namai anais laikais stebino ir savo netradicine išore – šaltiniuose išlikusi informacija, kad fasado dekoravimą kasdien rinkdavosi stebėti minios smalsuolių.
Statybinių medžiagų pramonės ministerija veikė iki 1990-ųjų, o po kelerių metų čia Lietuvos Vyriausybė bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) įsteigė Lietuvos vystymo banką. Patalpa, kurioje šiuo metu vyksta svarbūs susitikimai bei susirinkimai ir kurioje galima apsilankyti ekskursijose, buvo paversta gigantišku seifu.
„Banko užsakymu viename iš kambarių buvo sumūrytas didžiulis seifas su metalinėmis sienomis, o patekimą į jį saugojo 4 tonas svėrusios metalinės durys. Viskas atrodė kaip dabar rodoma filmuose apie bankų apiplėšimus. Duris buvo galima atidaryti tik žinant slaptus kodus ir pasukus didžiulį vairo formos ratą. Jas besikraustant norėjo pasilikti mūsų technikai, IT skyrius, kad niekas nelįstų į serverinę. Kur jos dabar ir koks tų gigantiškų durų likimas, žino vos keletas žmonių“, – intriguoja puikiai žinomas M1 balsas G. Saročka.
Ekskursijos metu lankytojai ne tik galės išgirsti daugybę intriguojančių istorijų, pamatyti, kaip atrodo M1, M1 PLIUS, „Lietaus“ radijo studijos, bet ir išvysti nuotraukas, kaip buvo vykdoma pastato statyba bei renovacija. Taip pat bus galima žvilgterti ir į specialų M1 muziejų, kuriame sukaupta daugybė relikvijų iš daugiau nei 35-erius metus veikiančios M1 radijo stoties gyvenimo užkulisių.
