Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prancūzijos trupės šokio spektaklis „Hakanaï“: kažkur tarp sapnų ir realybės

Išskirtinę meno ir technologijų darną savo projektuose kuriantis scenografės ir grafikės Claire Bardainne bei informatiko ir žonglieriaus Adrieno Mondot duetas iš Prancūzijos šiemet atvyksta į tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Gegužės 13 d. Vilniuje ir gegužės 16 d. Kaune jie pristatys šokio ir skaitmeninio meno spektaklį „Hakanaï“.
„Adrien M & Claire B“ trupė
„Adrien M & Claire B“ trupė / Romaino Etienne'o nuotr.

Kalbiname trupės „Adrien M ir Claire B“ duetą apie meno ir technologijų sąveiką, matematines galimybes užfiksuoti gamtos fenomenus ir žmogiškąjį elementą skaitmeninėje jų kūryboje.

– Savo pasirodymui pavadinti pasirinkote japonišką terminą „hakanaï“. Kaip atradote šį žodį, kokia jo reikšmė ir kaip gimė mintis pastatyti juo grįstą spektaklį?

Adrienas Mondot: Šį žodį aptikome atsitiktinai. Jokio panašaus prancūziško ar angliško atitikmens, kuris išreikštų tą pačią emociją, nėra.

Claire Bardainne: „Hakanaï“ – tai senas japonų terminas, skirtas apibrėžti tai, kas yra laikina ir trapu. Mūsų pasirodyme – tai taip pat linija, skirianti sapnus ir realybę, virtualų ir realų pasaulius. Spektaklį konstravome taip, tarsi jis būtų haiku, bandantis paaiškinti šio žodžio reikšmę.

Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“
Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“

– Šis terminas daugiausia vartojamas gamtoje vykstantiems procesams apibrėžti. O technologijos, kurios jūsų pasirodyme atlieka labai svarbų vaidmenį, dažnai suprantamos kaip kažkas labai priešingo gamtai. Vis dėlto jūsų spektaklyje galima aptikti nemažai gamtos. Kodėl? Ką manote apie šią technologijų ir gamtos priešpriešą?

„Hakanaï“ – tai senas japonų terminas, skirtas apibrėžti tai, kas yra laikina ir trapu.

Adrienas: Gamta – didžiausias mūsų įkvėpimo šaltinis. Dažnai stebime gamtos judesius, kaip rudenį krinta medžių lapai, o žiemą – snaigės. Mums įdomu, kaip jungiasi voratinkliai ir žmogaus nervinės ląstelės.

Claire: Manome, kad būtent judesiai objektams suteikia emociją. Mums įdomu – kaip. Savo pasirodymus kuriame bandydami įamžinti įvairias judesiuose juntamas emocijas, tokias kaip krintančio rudeninio lapo sukeliamas jausmas...

Adrienas: Mūsų kūrybinis procesas visada prasideda nuo stebėjimo. Tuomet seka to, ką pastebėjome, perkonstravimas. Vadovaudamiesi fiziniais dėsniais stengiamės išvesti tinkamą matematinę formulę ir kitokiu kampu pažvelgti į gamtoje aptinkamus fenomenus. Technologijų pagalba juos išryškiname ir pateikiame per šiek tiek kitokią prizmę.

– Visa jūsų kūryba vienaip ar kitaip paremta technologijomis. Ką jums reiškia technologijos? Kuo paremtas jų panaudojimas spektaklyje „Hakanaï“?

Claire: Technologijos pačios savaime tėra įrenginiai. Tai, kas mus iš tiesų domina, yra žmogaus kūno ir skaitmeninių vaizdinių sąveika, kai vaizdinai tampa peizažu, su kuriuo galime žaisti ir kurį galime modifikuoti. Kuriame skaitmeninį meną, bet mūsų atspirties taškas – žmogus.

Adrienas: Kitaip tariant, grafiniai vaizdiniai mūsų nedomina, kol neturi jokio sąlyčio su realiu žmogaus kūnu. Dar 2006 m. sukūrėme programinę įrangą „eMotion“, kuri leido kitaip pažvelgti į judėjimą. Kadaise buvau žonglierius, retkarčiais vis dar žongliruoju. Mane visada įkvėpė tai, kaip kamuoliai juda ore, ir tai, kad jei koks nors objektas turi masę, jį galima paveikti naudojant tam tikras jėgas. Taip ir gimė idėja sukurti „eMotion“, kurią galite atsisiųsti mūsų interneto puslapyje („Adrien M & Claire B“). Projekto „Hakanaï“ tikslas – sukurti virtualaus objekto ir realių duomenų sąveiką.

Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“
Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“

Claire: Tam, kad sukurtume šią sąveiką, naudojame specialius jutiklius, grafines planšetes ir kontrolierius, kurie mums leidžia manipuliuoti skaitmeniniais vaizdais stebint jų apsuptyje judančią šokėją. Tam tikra prasme tai, ką mes darome, yra skaitmeninis lėlių teatro menas. Skaitmeniniai vaizdiniai spektaklyje „Hakanaï“ judinami realiu laiku. Nėra jokio iš anksto įrašyto vaizdo, viskas yra gyva.

Kuriame skaitmeninį meną, bet mūsų atspirties taškas – žmogus.

Adrienas: Manome, kad jutikliai negali pajusti visko. Jiems trūksta vaizduotės. Tikime, kad sujungus jutiklius ir žmogaus įsikišimą, tokį kaip lėlių teatro menas, galime sukurti gyvesnį ir jautresnį skaitmeninį meną.

– Tokiu atveju, jūsų kuriami skaitmeniniai vaizdiniai yra kur kas daugiau nei scenografija?

Adrienas: Mėgstame skaitmeninius vaizdinus priversti palikti savo įprastinius rėmus.

Claire: Negana to, mums patinka optinės iliuzijos, realybės pojūtis virtualiuose vaizdiniuose, kai nežinai, ar tai, ką matai, yra tikra, ar ne. Mėgstame manipuliuoti realybe. Mūsų skaitmeniniai vaizdiniai kuriami realiu laiku. Taip paverčiame juos gyvais, jų apsuptyje šokančios šokėjos, partneriais.

Adrienas: Savo projektuose prisiliečiame prie plastikos ir scenografijos klausimų...

Claire: Tačiau greitai pastebėjome, kad vos tik mūsų scenografija pradėjo susidėti iš realiu metu kuriamų vaizdinių, ji pradėjo užimti ne menkesnę nei aktoriaus vietą. Aš iš tiesų dažniau save laikau režisiere nei scenografe.

– Po kiekvieno pasirodymo suteikiate žiūrovams galimybę išmėginti jūsų kuriamas skaitmenines projekcijas. Koks šio interaktyvumo tikslas?

Adrienas: Iš pradžių projekte „Hakanaï“ į šokėjos judesius reaguojantis skaitmeninis kubas tebuvo interaktyvi skaitmeninė instaliacija. Panorome sukurti pasirodymą kubo viduje, nes jis buvo tikrai svaiginantis. Publika, esanti aplink jį, iš tiesų tarsi dalyvauja pasirodyme, ar bent jaučiasi taip, lyg būtų kubo viduje.

Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“
Romaino Etienne'o nuotr./„Adrien M ir Claire B“ spektaklis „Hakanaï“

Claire: Mums patinka idėja po pasirodymo atidaryti spektaklio erdvę publikai ir paversti ją interaktyvia platforma, suteikiant spektaklio žiūrovams galimybę išbandyti kubą patiems.

– Atrodo, kad jūsų kūryba puikiai įrodo, jog menas ir technologijos gali derėti ir savotiškai sumažina tarp šių dviejų dalykų atsirandančią prarają...

Adrienas: Mūsų požiūriu, jokios prarajos nėra. Menas ir technologijos – vienas ir tas pats. Tikime, kad racionalumas ir jautrumas gali būti du to paties dalyko veidai. Taip pat, kaip virtualumas ir realybė.

Claire: Mums patinka kurti meną į pagalbą pasitelkiant mokslą. Matematika ir informacinės technologijos gali tapti puikiais įrankiais poetinei konstrukcijai sukurti. Tačiau pats mokslas nėra mūsų tikslas. Mūsų kuriami pasirodymai nėra nei tikras šokis, nei tikras cirkas, nei tikras mokslas ar tikras šiuolaikinis menas. Mums svarbiausia yra siunčiama žinutė.

21-asis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis 17“ vyks gegužės 12–20 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Spektaklis „Hakanaï“ bus rodomas sostinės Menų spaustuvėje gegužės 13 d. 20.30 val. ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre gegužės 16 d. 19 val. Bilietus platina tiketa.lt ir teatrai.lt.

Daugiau informacijos apie renginius newbalticdance.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius