80 metų – vienas pasakojimas: Šiaulių kultūros centro istorija atgijo scenoje

Teatralizuotame muzikiniame vakare simboliškai prabilo pats Kultūros centras, o jo istorija atgijo per aktoriaus žodį, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) muziką, šiuolaikinius vizualinius sprendimus ir istorinius vaizdus. Jubiliejus tapo ne tradiciniu žvilgsniu į praeitį, o pasakojimu apie aštuonis dešimtmečius čia kūrusius žmones, jų paliktą pėdsaką ir iki šiol gyvą kūrybos tradiciją. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Renginyje pasirinkta ne retrospektyviai apžvelgti svarbiausias įstaigos istorijos datas, o suteikti balsą pačiam Kultūros centrui. Personifikuotas aštuoniasdešimtmetis scenoje prabilo aktoriaus Juozo Žibūdos balsu – tarsi gyvas savo istorijos liudininkas, menantis skirtingus laikotarpius, čia sutiktus žmones, gimusias idėjas ir per daugelį metų besikeitusį kultūrinį gyvenimą.

Aktoriaus kuriamas pasakojimas vedė nuo Kultūros centro ištakų iki šiandienos ir leido į jo istoriją pažvelgti ne kaip į faktų rinkinį, bet kaip į gyvą, nuolat pildomą atmintį.

Pasakojimą scenoje pratęsė Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO), vadovaujamo kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto, muzika. Ji ne tik lydėjo aktoriaus tekstą, bet ir tapo savarankiška dramaturgijos dalimi, sustiprinusia skirtingų pasakojimo epizodų nuotaiką bei emociją. Žodis ir muzika veikė drauge, leisdami aštuonių dešimtmečių istoriją ne tik išgirsti, bet ir pajusti.

Meninę jubiliejinio vakaro viziją kartu su Šiaulių kultūros centro komanda kūrė režisierė Lina Jankauskaitė-Peleckienė. Aštuonis dešimtmečius apžvelgęs sceninis pasakojimas tapo ne tik proga atsigręžti į nueitą kelią, bet ir akimirka padėkoti tiems, kurie šią istoriją kūrė ir tebekuria šiandien.

Šventinę vakaro nuotaiką pratęsė sveikinimai ir prasmingi linkėjimai Kultūros centrui. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja regionų kultūros veikloms Inga Kriščiūnienė linkėjo jam ir toliau klestėti, o svarbiausia – ir pasibaigus jubiliejui nepritrūkti įkvėpimo. Šiltų žodžių 80-mečio proga negailėjo ir Lietuvos kultūros centrų asociacijos Tarybos narė Inga Šatkauskienė bei Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Darius Trijonis.

Šiaulių miesto mero sveikinimą perdavė vicemeras Justinas Švėgžda, savo žodžiais sugrąžinęs vakaro dėmesį ten, kur jis ir buvo svarbiausias, – į žmones, savo darbu kasdien kuriančius miesto kultūrinį gyvenimą.

„Šiaulių kultūros centrui 80-mečio proga nuoširdžiai dėkoju kolektyvui už profesionalų ir kūrybišką darbą puoselėjant miesto kultūrą, telkiant bendruomenę. Ypatinga padėka už išskirtinį indėlį rengiant Šiaulių miesto 790-ojo jubiliejaus šventę. Jūsų sutelktos pastangos ir renginių kokybė dovanojo miestui įsimintinas akimirkas ir sustiprino pasididžiavimą savo kraštu“, – linkėjo Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda.

Būtent žmonės tapo ir viena svarbiausių viso jubiliejinio vakaro minčių. Per 80 metų keitėsi laikmečiai, renginiai, kūrybos formos, tačiau Kultūros centro gyvybė visuomet gimė iš čia kuriančių, repetuojančių, dirbančių ir susitinkančių žmonių. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, dėkodama visiems, kurie kasdien pripildo šiuos namus gyvybės.

„Viskas prasideda nuo įkvėpimo. Kvėpuojame, vadinasi gyvename. Ir nors šiandien mūsų kolektyvų nariai, centro darbuotojai nestovi šioje scenoje, bet kiekvieną dieną yra čia – repetuoja, kuria, dirba. Jie įkvepia šiems namams gyvybės. Be jų – čia būtų tik tuščios sienos, jų dėka plaka Šiaulių kultūros centro širdis. Ačiū jums“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Praeitis į sceną sugrįžo ne tik per pasakojimą. Istorinės fotografijos ir archyvinė vaizdinė medžiaga buvo derinamos su šiuolaikinėmis vaizdo projekcijomis, šviesomis ir holografiniu tiuliu.

Skirtinguose scenos planuose atsiveriantys vaizdai leido praeities fragmentams persidengti su tuo, kas vyko scenoje čia ir dabar, o istorinei medžiagai tapti gyva bendro meninio vyksmo dalimi.

Jubiliejinio vakaro centre išliko žmogus. Per 80 metų Šiaulių kultūros centro erdvėse repetavo kolektyvai, kūrė menininkai, dirbo skirtingų sričių kultūros darbuotojai, į sceną žengė atlikėjai, o į renginius rinkosi ne viena šiauliečių karta. Vieni čia praleido vos vakarą, kiti – didelę savo gyvenimo dalį, tačiau kiekvienas savaip prisidėjo prie istorijos, kurią šiandien vadiname Šiaulių kultūros centro istorija.

Per aštuonis dešimtmečius keitėsi ir pats miesto kultūrinis gyvenimas. Kultūros centre vyko koncertai, spektakliai, parodos, edukacijos, miesto šventės, augo mėgėjų meno kolektyvai, gimė naujos iniciatyvos ir tradicijos. Todėl 80-metis tapo proga atsigręžti ne tik į vienos įstaigos nueitą kelią, bet ir į dalį Šiaulių kultūrinės atminties, kurią kartu kūrė darbuotojai, atlikėjai, kolektyvų nariai ir žiūrovai.

„Aštuoniasdešimt įkvėpimų“ neužbaigė šio pasakojimo tašku. Jubiliejinis vakaras veikiau tapo dar vienu jo puslapiu – padėka tiems, kurie Kultūros centrą kūrė anksčiau, tiems, kurie jį kuria šiandien, ir žvilgsniu į tai, kas dar laukia.

Nes per 80 metų keitėsi daugybė dalykų, tačiau Kultūros centro gyvybės šaltinis liko tas pats – žmonės.