Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 15d. 16:41

Antikos istoriją su šiuolaikiniu karu supynęs režisierius: „Tekstuose galima pajusti žmogų, kuris nekinta“

Premjeros „Trojietės“ pristatymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Premjeros „Trojietės“ pristatymas

„Spektaklio struktūra kyla ant laiko ašies. Kas vyko prieš Trojos karą, kas po jo. Paskutinės sekundės, kai yra užimamas miestas, o mergaitės ir moterys verčiamos vergėmis ir parduodamos. Kita „konstrukcijos dedamoji“ yra patys atspindžiai ir gana postmodernus žaidimas, kaip trojiečių chorai virsta Svetlanos Aleksijevič tekstais arba kitų merginų pasakojimais“, – Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatydamas spektaklį „Trojietės“ kalbėjo jaunosios kartos režisierius Povilas Makauskas.

99-ąjį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras tęsia pristatydamas jau penktąją sezono premjerą. Šį kartą tai taip pat ir režisieriaus P.Makausko debiutas Kauno dramos teatre.

Spektaklio „Trojietės“ dramaturgiją sudaro Trojos karo priežasčių ir pasekmių jungtis, sukonstruota iš Euripodo tragedijų „Ifigenija Aulidėje“ ir „Trojietės“, kūrinyje naudojami Kanados rašytojos Margaret Atwood „Penelopiada“, Baltarusijos rašytojos S.Aleksijevič „Karo veidas nemoteriškas“ ir Nadios Murad „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su Islamo valstybe istorija“ kūrinių fragmentai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas

Kalbėdamas apie spektaklį P.Makauskas akcentavo tris pagrindinius ir sudėtingiausius dalykus: teksto gausą, jo adaptaciją ir aktorinius uždavinius.

Karo temą pasirinkęs P.Makauskas teigė spektaklyje norėjęs kalbėti ne apie su ginklais bėgiojančius berniukus, tačiau apie aukas.

„Agamemnonas aukoja savo dukrą dėl to, kad deivė Artemidė sustabdo karinį laivyną, o mūsų interpretacijoje – norėdama sustabdyti karą. Ir tai yra išbandymas žmogui, kurio jis neišlaiko. Antroji spektaklio dalis sudaryta iš trojiečių, tarsi Trojos karo pasekmių. Taip jau nutiko, kad kuriant mintį išryškėjo daugybė gražių moterų portretų. Mes, tai pamatę, šios temos ir laikėmės. Taip atsirado S.Aleksijevič keli monologai, monologas apie nuo islamo kovotojų nukentėjusią moterį “, – kalbėjo režisierius.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Povilas Makauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Povilas Makauskas

Pasak P.Makausko, Euripidas „Trojietes“ rašė kaip politinę dramą, nes jis norėjo sustabdyti vykstantį karą: „Ir per aukų istorijas, jų išgyvenimus tarsi apsivalyti. Mes tos idėjos nepakeičiam, ją praplečiam.

Reikia mąstyti sąmoningai, kai renkiesi antikinį tekstą. Šiandieninė civilizacija stovi ant Antikos laikais išklotų pamatų ir iš esmės niekas nesikeičia. Tik perskaitęs dialogus supratau, kad jie absoliučiai šiuolaikiški.

Tekstuose galima pajusti žmogų, kuris nekinta, ir tai yra svarbiausia mintis. Taikos troškimą, kuris taip pat nekinta. Šiandien tos asociacijos mums pakankamai svarbios“.

Nemažai erdvės interpretacijai palikta ir žiūrovams. Režisierius žaidžia atspindžiais, atsikartojimas, prisilietimais.

Eglė Grigaliūnaitė, Penelopės ir Elenos vaidmens atlikėja, kalbėdama visų pirma išskyrė tekstus.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas. Eglė Grigaliūnaitė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas. Eglė Grigaliūnaitė

„Man atrodo įdomu, kaip atgaivinti kelių metų tūkstančio senumo tekstus, kaip nuostabu suprasti, kad jie nėra tokie tolimi. Man patinka Penelopė tuo, kad ji taip ir nėra atsigėrusi užmaršties vandens, ji viską atsimena, ji gyvena tris tūkstančius metų ir mato pasikartojančias istorijas nuo Trojos karo tragedijos iki šių laikų. Karo tema mūsų neapleidžia, ji nuolat kartojasi. Žmogus užduoda klausimą: kodėl tai niekada nesibaigia?“ – kalbėjo aktorė.

Išskirtai jaunų aktorių komandą subūręs režisierius dažnam jų paskyrė ne po vieną vaidmenį. Nauja teksto adaptacija artima psichologinei dramai. Spektaklyje atsisakyta to, kas buvo būdinga vaidybai su kaukėmis teatre prieš 2500 metų.

„Iš jauno režisieriaus paprastai nesitiki kažko labai. Pagaliau – nesi matęs daug jo darbų. Bet Povilas mano lūkesčius viršijo. Savo žinojimu, savo analize, savo priėjimu prie antikinio teksto, prie personažų, kažkokių lūžio momentų. Mūsų net analizė ir mintys labai sutapdavo. Tai buvo ir malonumas dirbti, ir iššūkis“, – teigė spektaklyje vaidinantis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas. Saulius Čiučelis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Premjeros „Trojietės“ pristatymas. Saulius Čiučelis

Pasak aktoriaus, net ir šiame laikmetyje žodis „karas“ kelia baimę, o kurdami spektaklį kūrėjai ieškojo ir karo priežasties, žmogaus, einančio į karą, portreto.

„Ir viena išvada, kad tai yra auka. Aukos yra ne tik tie, kurie buvo puolami, bet ir kurie puola. Neseniai internete perskaičiau tokią frazę: apie pergalę kare reikia spręsti pagal gedulo apeigas“, – kalbėjo aktorius.

Jaunosios kartos režisierius P.Makauskas debiutavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje su spektakliu „Yolo“ (2014 m.), kalbančiu apie nenutrūkstamą karo istoriją. 2016 m. jis sukūrė ir pristatė spektaklį vaikams „Laimingasis princas“ pagal Oskaro Wilde'o to paties pavadinimo pasaką.

2017 m. Valstybinio jaunimo teatro scenoje pristatytas trečiasis režisieriaus darbas „Apsėdimas“ pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“. Tais pačiais metais Balkono teatre buvo rodomas spektaklis „Disconnection“, o 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje P.Makauskas pristatė spektaklį „Pelikanas“ pagal Augusto Strindbergo dramą.

Spektaklis „Trojietės“. Režisierius – Povilas Makauskas, scenografai – Povilas Makauskas ir Dominyka Kačonaitė, kostiumų dailininkė – Dominyka Kačonaitė, kompozitorė – Gabija Gaigalaitė, vaizdo projekcijų autorė Oliwia Szanajca-Kossakowska, vaizdo menininkas – Ridas Beržauskas. Vaidina: Vilija Grigaitytė (Hekabė), Martyna Gedvilaitė (Andromachė, Klitemnestra), Eglė Grigaliūnaitė (Penelopė, Elena), Fausta Semionovaitė (Ifigenija, Kasandra), Saulius Čiučelis (Agamemononas), Gytis Laskovas (Menelajas), Vaidas Maršalka (Talbijas), Greta Dirmauskaitė, Rugilė Tamošauskaitė, Dominykas Vaitiekūnas (kareiviai).

Premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre sausio 18, 19 ir 25 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas