Tiesiogiai

Tiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentaraiTiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentarai

Išrinktoji teatro vadovė pasitinkama su nerimu: darbuotojai baiminasi grįžimo į sovietmetį, ji teatrui kelia didelius planus

Kultūros ministerijai vasario 1-ąją paskelbus, kad konkursą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, prie ankstesnio vadovo Gintauto Kėvišo jau dirbusi generalinio direktoriaus pavaduotoja, tarp dalies teatro darbuotojų kilo nerimo ir pasipiktinimo banga.
Laima Vilimienė
Laima Vilimienė / BNS ir M.Aleksos nuotr.

Penktadienį teatro padalinių ir tarnybų vadovai surengė skubią spaudos konferenciją, kurioje reagavo į naujosios vadovės poziciją bei spaudoje jos išsakytus pareiškimus. Vakare prie tarnybinio teatro įėjimo teatro darbuotojai rengia akciją-performansą „Gedulo mėnuo. Pirma diena“, į kurią kviečia visus ateiti su baltu gėlės žiedu ar žvakele.

Kas nulėmė tokią teatro darbuotojų reakciją, su kokia vizija į teatrą ateina naujoji vadovė bei kaip kilusią nepasitenkinimo bangą vertina naujojo teatro vadovo konkursą rengusi Kultūros ministerija?

VIDEO: LNOBT darbuotojai apie staigius pasikeitimus teatro vadovybėje

Teatro darbuotojai: daugeliui mūsų yra šokas

„Mes esame už progresą, o ne regresą, todėl Kultūros ministerijos sprendimas atrodo visiškai nesuprantamas“, – teigia režisierės asistente teatre dirbanti Agnė Ambrozaitytė.

Pasak jos, nemaža dalis darbuotojų, išgirdę apie naująja teatro vadove išrinktą L.Vilimienę, buvo priblokšti, nes tai jiems asocijuojasi su buvusia G.Kėvišo valdžia ir tuomet teatre gyvavusia itin bjauria atmosfera.

„Teatras visų pirma yra apie žmones ir dėl žmonių. Štai kodėl itin svarbu yra pati teatro bendruomenė ir jos patirtys. Per pastaruosius penkerius metus mes kaip kolektyvas labai stipriai užaugome dirbdami su aukščiausio lygio užsienio kūrėjais ir statydami kūrinius, apie kuriuos iki tol net nesvajojome. Šiuo metu esame pasiekę labai aukštą lygį, tai vertinama ir užsienyje. Buvusi valdžia tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti, todėl labai keistai atrodo sprendimas į vadovo pareigas teatre sugrąžinti žmogų, kuris buvo tos valdžios dalis“, – teigė A.Ambrozaitytė.

Dabartinės darbuotojų baimės yra susijusios ne tiek su permainų baime, kiek su tuo, kokiai valdžios politikai ir bendravimo kultūrai atstovauja išrinktoji generalinė direktorė.

Jai antrino ir dabartinio teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja, žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento vadovė Inga Navickienė, kuri šiame teatre dirba jau septynerius metus, todėl, anot jos, gali realiai palyginti įvykusį pokytį.

„Gali pasirodyti, kad dabar teatro vadovai bando išsaugoti savo šiltą vietą, tačiau taip nėra. 2016 metais pradėjusi dirbti teatre dar prie buvusios valdžios, jame radau vis dar gyvą sovietmečio atmosferą – kadrų skyrių, kuriame nebuvo jokio supratimo apie kvalifikacijos kėlimą ar rūpestį darbuotojais. Priešingai – vyravo skundimai ir nuolatinė įtampa. Atėjus dabartiniam vadovui J.Sakalauskui, kolektyvas buvo suformuotas evoliucijos būdu“, – pasak jos I.Navickienė pabrėždama, kad naujos vadovės išrinkimas buvo tikras šokas daugeliui teatro darbuotojų.

Aštuonerius metus teatro orkestre dirbanti Justė Martinkėnaitė teigė, kad teatre niekada dirbti nebuvo taip gera kaip dabar, todėl dabartinės darbuotojų baimės yra susijusios ne tiek su permainų baime, kiek su tuo, kokiai valdžios politikai ir bendravimo kultūrai atstovauja išrinktoji generalinė direktorė.

L.Vilimienė anuomet užėmė atsakingas pareigas teatre, todėl negalima jos atskirti nuo buvusios valdžios.

„L.Vilimienė anuomet užėmė atsakingas pareigas teatre, todėl negalima jos atskirti nuo buvusios valdžios, kuri iš teatro galiausiai buvo išprašyta gan skandalingai. Argi šiuo atveju jai neturėjo būti pritaikytas garbės kodeksas? Juk negalima jos vertinti nekreipiant dėmesio į šią aplinkybę“, – kalbėjo teatro muzikantė.

Pašnekovių teigimu, Ministerija visiškai neatsižvelgė į penkerius metus teatrui vadovavusio J.Sakalausko ir komandos atliktus darbus gerinant ne tik pačią atmosferą, santykius tarp darbuotojų, spektaklių pastatymo kokybę, bet net ir finansinę situaciją išbrendant iš skolų, kurias paliko prieš tai buvusi valdžia.

Paklausta, ar šitokia teatro darbuotojų reakcija nėra tiesiog natūralių pokyčių baimė, I.Navickienė teigė, kad didžiausią nerimą jaučia tie, kurie yra dirbę su L.Vilimiene. Taip pat, anot jos, Klaipėdos muzikiniame teatre, kuriam iki šiol vadovauja naujai išrinktoji LNOBT vadovė, buvo ne tik žmonių, kurie neatlaikę spaudimo išėjo iš darbo, bet ir nesutarimų su profesine sąjunga.

Mes norime dirbti oriai, vadovaudamiesi kolektyvine darbo sutartimi ir Darbo kodeksu. Tačiau darbuotojams kyla nerimas girdint kolegų iš Klaipėdos patirtį.

„Mes norime dirbti oriai, vadovaudamiesi kolektyvine darbo sutartimi ir Darbo kodeksu. Tačiau darbuotojams, girdint kolegų iš Klaipėdos patirtį, kyla nerimas, kad tokie pat vadovavimo principai bus perkelti ir į Vilnių. Mes nenorime grįžti atgal į sovietinius laikus ir tuomet įprastais buvusius darbo santykius“, – kalbėjo I.Navickienė.

Pasak A.Ambrozaitytės, šiuo metu teatras yra pakilime, bilietai į spektaklius išperkami akimirksniu, o teatro darbai labai gerai vertinami, todėl labai keista, kad Kultūros ministerijos sudaryta komisija visiškai nevertino realaus proveržio, o rėmėsi tik abstrakčia naujai išrinktos generalinės direktorės vizija.

Klausimų teatro darbuotojams sukėlė ir išrinktosios vadovės deklaruojami jos kadencijos užsibrėžti tikslai – tvari teatro bendruomenė, auditorijos plėtra, terpė skleistis kūrėjams, subalansuotas biudžetas ar siekis tapti geriausiu teatru Baltijos šalyse. Kalbinti teatro darbuotojai pabrėžė, kad visa tai per pastaruosius penkerius metus iš esmės arba atlikta, arba pradėta J.Sakalausko bei jo komandos.

Viešojoje erdvėje teatro bendruomenė taip pat atkreipė dėmesį ir į konkurso komisijos sudėtį, kurioje, kaip teigiama, bent keletą narių su išrinktąja teatro vadove sieja seni mokslo bei bendrų darbų ryšiai.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Daina Urbanavičienė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Daina Urbanavičienė

Kultūros viceministrė: programoje numatytas proveržis

15min susisiekus su kultūros viceministre Daina Urbanavičiene, ji teigė visiškai suprantanti teatro bendruomenėje kilusį nerimą ir baimę, kurie, jos teigimu, yra natūrali reakcija į permainas, susijusias su kolektyvo vadovo kaita.

Tačiau, anot jos, svarbu suprasti, kad LNOBT nėra privati bendrovė, tai biudžetinė įstaiga, o jos valdymas reglamentuojamas įstatymais. „Vadovo kadencija nėra pratęsiama automatiškai. Tad yra organizuojamas viešas konkursas. Šiuo atveju viskas taip ir buvo, konkurse dalyvavo stiprūs kandidatai. Čia buvo vertinami ne padaryti darbai, o naujos penkerių metų kadencijos perspektyvinė programa. Būtent tokiu būdu konkursą laimėjo stipriausias kandidatas“, – teigė viceministrė.

D.Urbanavičienė pabrėžė, kad pati L.Vilimienė tiesiogiai nebuvo susijusi su buvusio vadovo skandalu, o komisija vertino ne jos praeitį, bet ateities planus.

Paklausta, kaip vertina dalies teatro darbuotojų nerimą dėl išrinktos naujosios generalinės vadovės sąsajų su buvusia valdžia, D.Urbanavičienė pabrėžė, kad pati L.Vilimienė tiesiogiai nebuvo susijusi su buvusio vadovo skandalu, o komisija vertino ne jos praeitį, bet ateities planus.

„Ji gerai dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, todėl baimė dėl stagnacijos ar grįžimo į senus laikus yra nepamatuota. Neabejoju, kad proveržis tikrai bus, programoje tai yra numatyta“, – teigė viceministrė.

D.Urbanavičienė taip pat atmetė ir kaltinimus psichologiniu spaudimu. „Netikiu, kad tokie dalykai galėtų vykti“, – teigė ji.

Anot jos, kol nauja vadovė dar net nepradėjo dirbti, nepristatė savo programos, kelti abejones dėl jos darbo iš anksto, neturint tam pagrindo, yra labai neetiška.

Kol nauja vadovė dar net nepradėjo dirbti, nepristatė savo programos, kelti abejones dėl jos darbo iš anksto, neturint tam pagrindo, yra labai neetiška.

15min pasiteiravus, ar dabartinio generalinio direktoriaus J.Sakalausko kadencijos metu padarytas teatro proveržis nebuvo pagrindas pratęsti jo darbus, D.Urbanavičienė pabrėžė, kad vadovo darbai yra vertinami kasmet – tam yra numatytos specialios procedūros. Tuo tarpu naujuose konkursuose tęstinumas nėra vertinamas, o atsižvelgiama į numatomus įgyvendinti planus.

„Baimės dėl tęstinumo tikrai yra nepagrįstos, nes tokioje įstaigoje kaip šis teatras yra privalu vykdyti jai priskirtą misiją. Neabejoju, kad naujoji teatro vadovė pradėjusi vykdyti pareigas išsamiai pristatys savo programą ir atsakys į visus darbuotojams kylančius klausimus“, – teigė viceministrė.

Esu įsitikinusi, kad komisija dirbo skaidriai ir aš neturiu pagrindo abejoti jos sprendimu.

Į klausimą, ar visi komisijos nariai buvo parinkti skaidriai ir neturi asmeninių ryšių su išrinktąja vadove, D.Urbanavičienė teigė, kad kiekvienas komisijos narys kaskart turi įsivertinti savo šališkumą ir tai, anot jos, visada yra padaroma.

„Esu įsitikinusi, kad komisija dirbo skaidriai ir aš neturiu pagrindo abejoti jos sprendimu“, – 15min sakė viceministrė.

Martyno Aleksos nuotr./Laima Vilimienė
Martyno Aleksos nuotr./Laima Vilimienė

L.Vilimienė: teatro vizijoje – dideli planai

LNOBT vadove išrinkta L.Vilimienė anksčiau 15min teigė, kad per penkerių metų kadenciją sieks, kad teatras taptų reikšmingiausia scenos menų institucija Baltijos kraštuose. O jos darbų plane – trys kryptys, kaip pasiekti nusistatytos vizijos.

„Pirmoji kryptis yra nacionalinė ir tarptautinė scena, kurioje kalbama apie repertuarinę politiką. Mano repertuarinės politikos išskirtinumas tas, kad siekčiau subalansuoto repertuaro. Subalansuoto ir žanrų, ir stilių, ir formų prasme, bet kartu ir subalansuoto nacionalinės kūrybos ir pasaulio pasiekimų pristatymo prasme, kuriant šiuolaikinio teatro įvaizdį“, – sako L.Vilimienė.

Mano repertuarinės politikos išskirtinumas tas, kad siekčiau subalansuoto repertuaro.

Naujoji teatro generalinė direktorė sako, kad jai vadovaujant repertuaro kryptis suksis į Lietuvos nacionalinį muzikinį paveldą bei nacionalinius atlikėjus.

„Teatras turėtų tapti platforma ir jauniems talentams, ir kartu naujai gimstantiems nacionaliniams kūriniams įvairiais pavidalais“, – kalbėjo ji.

L.Vilimienė sako, kad šalia nacionalinės meninės kūrybos laimėjimų, taip pat sieks puoselėti, pristatyti ir šiuolaikiškai interpretuoti pasaulio kultūrų laimėjimus.

„Tam tikrai skyriau labai daug dėmesio ir repertuarą visiems penkeriems metams pristačiau nepaprastai įvairų tiek operai, tiek baletui“, – portalui 15min sakė ji.

Naujoji LNOBT vadovė sieks auginti ir plėsti auditoriją, kurti bendradarbiaujantį kultūrinės bendruomenės tinklą.

Be to, L.Vilimienė siektų kurti ir vertingiausio Lietuvos kultūros darbdavio įvaizdį.

„Ši siekiamybė susideda iš daugelio dimensijų. Tai reiškia, kad sudaroma terpė talentams skleistis, vyksta skaidrūs ir atviri konkursai“, – kalbėjo ji.

Antroji strateginė L.Vilimienės kryptis – tvari bendruomenė.

Naujoji LNOBT vadovė sieks auginti ir plėsti auditoriją, kurti bendradarbiaujantį kultūrinės bendruomenės tinklą.

„Kalbama apie visą kultūros tinklą, muzikinės kultūros tinklą, institucijų tinklą ir tai, kaip vieni kitiems bendradarbiaujant galime daryti teigiamą įtaką“, – sako L.Vilimienė, šiame procese LNOBT matanti kaip lyderį.

Taip pat vienas L.Vilimienės tikslų – subalansuotas biudžetas. Naujoji teatro vadovė sieks „valdyti biudžetą protinga fiskaline maniera ir didinti teatro veiklos efektyvumą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius