TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaune įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“ – apdovanoti geriausi Lietuvos teatro menininkai

Metų aktore paskelbta Agnė Šataitė
Teodoro Biliūno / 15min nuotr. / Metų aktore paskelbta Agnė Šataitė
Šaltinis: 15min
0
A A

Kovo 27-ąją, minint tarptautinę Teatro dieną, tradiciškai pagerbti ir apdovanoti geriausi Lietuvos teatro menininkai. Kultūros ministerijos įsteigtos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklai – Auksiniai scenos kryžiai ir Boriso Dauguviečio auskaras – šiemet teikiami Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje.

Iškilmingą renginį vedė aktoriai Viktorija Streiča ir Ramūnas Šimukauskas. Auksinių scenos kryžių laureatais tapo būrys iškilių teatralų, tarp kurių – kompozitorius Giedrius Kuprevičius, aktoriai Agnė Šataitė, Dainius Svobonas, operos solistė Joana Gedminaitė, režisierius Gintaras Varnas. 

Ceremoniją pradėjo „Jaunojo menininko“ nominacija. „Man visada buvo įdomu, kiek ilgai žmogus gali būti vadinamas jaunuoju menininku“, – pristatydamas šią nominaciją šmaikštavo R.Šimukauskas.

Netrukus paaiškėjo, kad jaunaisiais menininkais šiemet galima vadinti režisierių Gediminą Šeduikį ir dirigentą Ričardą Šumilą. Auksinį kryžių jie pelnė už Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ pastatymą (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

Laureatai padėkojo žiūrovams, kūrybinei komandai, maestro Gintautui Rimkevičiui, Daliai Ibelhaubtautei. Be jos čia mes nestovėtume, tikino laureatai.

Auksinį scenos kryžių pelnęs G.Kuprevičius: „Jokių nelaimės ženklų nejaučiau“

Viena pagrindinių – 2014 metų padėkos premija – už kūrybos indėlį į teatro meną įteikta kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui. Ją pristatęs Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, jog maestro yra gyvoji Lietuvos kultūros legenda.

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Giedrius Kuprevičius ir Auksinį scenos kryžių jam įteikęs Kultūros ministras Šarūnas Birutis
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Giedrius Kuprevičius ir Auksinį scenos kryžių jam įteikęs Kultūros ministras Šarūnas Birutis

Pats kompozitorius scenoje juokavo, kad tokios nelaimės nenujautė. „Tai pavėluota ir anksti, nes dar labai daug laukia mano įdomiausių darbų. Vienas iš jų yra mano kišenėje.

Labiausiai tai netikėta mano žmonai Gražinai, paskui jau ir man. Nebuvo jokių ženklų, kad įvyks nelaimė. Sugebėjote išlaikyti paslaptį iki pat šio vakaro.

O mano rankose yra vienas reikalas, kurį norėčiau viešai patvarkyti. Tuo labiau, kad čia yra Ministras pirmininkas ir Kultūros ministras.

Tai yra grupės mokslininkų prašymas išgirsti mus ir įkurti Lietuvoje skaitmeninę saugyklą, kuri būtų neįveikiama jokiems priešams. Tokias turi skandinavai. Ją būtų galima įkurti Bezdonyse. Rimtai kalbu! – patikslino sulaukęs salės juoko.

Nebuvo jokių ženklų, kad įvyks tokia nelaimė, sakė G.Kuprevičius.

– Čia viskas parašyta. Belieka tik imti ir padaryti“, – atsiimdamas apdovanojimą ir užrašus įteikdamas Š.Biručiui sakė maestro.

Baigdamas padėką jis vėl pašmaikštavo: „Būtų fortepijonas – porą valandų pagročiau visiems“. 

Metų aktorė – Agnė Šataitė, aktorius – Darius Svobonas

Metų aktore paskelbta Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Agnė Šataitė. Auksinį scenos kryžių ji pelnė už Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“.

„Spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ mano personažas sako: „Šiandien taip gražu, baisu ir gera. Ir vis dėlto miela, malonu gyventi“. Esu nepaprastai laiminga. Dėkoju Viešpačiui už galimybę eiti kūrybos keliu“, – dėkojo geriausia metų aktore paskelbta A.Šataitė.

Po 20 metų gavau TĄ kryžių. O tai atsitiko, kad atvyko reikalingi žmonės – režisierius Gintaras Varnas“, – šmaikštavo geriausiu 2014-ųjų aktoriumi paskelbtas D.Svobonas.

Aktorė Nelė Savičenko paskelbė, kas tapo geriausiu metų aktoriumi. Auksinis scenos kryžius nominacijoje „Aktorius (pagrindinis vaidmuo)“ skirtas kauniečiui – Dainiui Svobonui.

Apdovanojimas jam skirtas už Kiurmano vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

„Po 20 metų gavau TĄ kryžių. O tai atsitiko, kai atvyko reikalingi žmonės – režisierius Gintaras Varnas. Jam ir kitiems dėkoju. Bet labiausiai norėčiau padėkoti nacionalinei vertybei – šeimai“, – šmaikštavo geriausias 2014-ųjų aktorius D.Svobonas.

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinį scenos kryžių pagrindinio aktoriaus kategorijoje pelnęs D.Svobonas
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinį scenos kryžių pagrindinio aktoriaus kategorijoje pelnęs D.Svobonas

Geriausiu 2014-ųjų režisieriumi paskelbtas Gintaras Varnas. Apdovanojimas jam skirtas už operos „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir dramos spektaklio „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) režisūrą.

Šiuo metu režisierius vieši Afrikoje, apdovanojimą atsiėmė jo auklėtiniai, perdavę G.Varno padėką. 

Scenos džentelmenas – režisierius Jonas Vaitkus

Lėlių ir teatro objekto kategorijoje laurus pelnė spektaklio „Smėlio žmogus“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė, dramaturgijos konsultantas Mindaugas Valiukas, scenografė Renata Valčik, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, choreografė Sigita Mikalauskaitė.

„Lėlių teatras nėra baigtinis. Šis apdovanojimas yra taškas, nuo kurio eisiu toliau“, – sakė režisierė G.Radvilavičiūtė. 

Per spektaklį „Smėlio žmogus“ labai daug smėlio barstoma į akis. Akys užmerktos, pripiltos smėlio. Apie tai begalvojant man ir kitiems kūrybinės grupės nariams kilo mintis, kurią noriu pasakyti dabar: saugokime savo akis“, – padėką baigė spektaklio autorė G.Radvilavičiūtė.

Auksinis scenos kryžius kategorijoje „Teatras vaikams ir jaunimui“ skirtas spektaklio „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrybinei grupei.

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Apdovanojimų akimirka
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Aidas Giniotis

Šios kategorijos laureatus paskelbęs prof. Aidas Giniotis pažymėjo, kad iš esmės visi aktoriai yra vaikai.

Tad ši nominacija – pati svarbiausia. Jis taip pastebėjo, kad tie, kurie į šią nominaciją nepakliuvo turėtų džiaugtis: „Jūs esate ateitis“.

Pirmą kartą Auksinių scenos kryžių istorijoje įteiktas ir specialus apdovanojimas „Scenos ledi“ ir „Scenos džentelmenas“. Nominaciją įsteigė renginio mecenatas – bendrovė „Volfas Engelman“, įsteigęs ir originalų prizą – sidabrines sąsagas. 

Pirmuoju „Scenos džentelmenu“ tapęs režisierius Jonas Vaitkus buvo lakoniškas: „Kad neprikalbėčiau ko nors nedžentelmeniško, pasakysiu tik ačiū“. 

Modernaus šokio „kryžius“ – Kauno „Auros“ šokėjai, baleto – LNOBT artistei

Kategorijoje „Šokio menas“ Auksinį scenos kryžius šiemet skirtas Gotautei Kalmatavičiūtei. 

Nugalėtoją paskelbė ir apdovanojo Auksinio scenos kryžiaus laureatė Airida Gudaitė. Šį apdovanojimą norėčiau paskelbti šokiu, – sakė menininkė ir čia pat judesiais pademonstravo, kas pelnė apdovanojimą.

Tai – G.Kalmatavičiūtė, kuriai Auksinį scenos kryžių pelnė vaidmenys šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“). 

Susijaudinusi laureatė neslėpė ašarų ir pirmiausia dėkojo Birutei Letukaitei – „Auros“ įkūrėjai, atskleidusiai jai šokio ir scenos grožį.

Kategorijoje „Baleto solistas“ Auksinis scenos kryžius įteiktas artistei Anastasijai Čumakovai, atlikusiai Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). 

Operetės ir miuziklo kategorijos laureatas – dirigentas Jonas Janulevičius

Operetės ir miuziklo kategorijoje Auksinį scenos kryžių komisija skyrė Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentui Jonui Janulevičiui. Maestro įvertintas už operetės „Balius Savojoje“ ir miuziklo „Grafas Montekristas“ muzikinės dalies parengimą, taip pat už Paulio Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ partitūros orkestruotę.

„Kadangi šiandien čia dirbu, žinau šio renginio scenarijų, matau, kad skubame. Tai leisiu sau pakalbėti. Dirigentas spektaklio metu nekalba. Šiandien gavau progą.

Kauno valstybiniame teatre dirbu 12 metų – tai nedaug. Bet šiame teatre esu nuo dviejų – o tau jau šis tas. Tad ačiū šiam teatrui“, – sakė J.Janulevičius, kurio padėką palydėjo audringi kolegų plojimai.

B.Dauguviečio auskaras pirmą kartą skirtas moteriai

„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė solistė Gitana Pečkytė paskelbė, kam garbingas apdovanojimas atitenka kategorijoje „Operos solistas“. 2014-ųjų Auksinio scenos kryžiaus laureate tapo Joana Gedmintaitė.

„Geriau dainuočiau spektaklyje nei kalbėčiau viešai. Labai jaudinuosi...“ – dėkodama kolegoms, šeimai, žiūrovams sakė laureatė.

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinis scenos kryžius skirtas ir operos solistei Joanai Gedmintaitei
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinis scenos kryžius skirtas ir operos solistei Joanai Gedmintaitei

Po šios nominacijos, sekė tradicinė šventės dalis – Boriso Dauguviečio auskaro įteikimas.

Anksčiau šį simbolinį apdovanojimą teikdavo jo dukra Galina Dauguvietytė. Dabar šią pareigą perėmė B.Dauguviečio proanūkas aktorius Darius Meškauskas.

„Anksčiau, kai apdovanojimą teikdavo Galina, jį gaudavo tik vyrai. Ir vis jaunesni. Gal šiemet bus kitaip?“ – klausė renginio vedėja V.Streiča.

„Mielai visus auskarus visoms moterims dovanočiau, bet pažiūrėkite į komisijos sudėtį“, – šmaikštavo D.Meškauskas, turėdamas omenyje, kad komisijoje daug moterų.

Siųsdamas karštą G.Dauguvietytės sveikinimą ir bučinį jis priminė, kad kovo 26-ąją suėjo 130 metų nuo B.Dauguviečio gimimo. 

B.Dauguviečio auskaras šiemet iš tiesų iškeliavo dailiosios lyties atstovei – režisierei Karolinai Žernytei.

Kategorijoje „Aktorė (nepagrindinis vaidmuo)“ šiemet įvertinta aktorė Vilma Raubaitė, atlikusi įspūdingus vaidmenis spektaklyje „Dr. Faustas“ (VšĮ Teatras „Cezario grupė“) ir Kesonijos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Teatro judėjimas „No Theatre“).

„Tikėjimas ir meilė yra stipriausi dalykai ir didžiausia varomoji jėga. Ačiū žmonėms, kurie manim tikėjo“, – atsiimdama apdovanojimą sakė aktorė.

Premjeras ant scenos šmaikštavo

Dar vienas Auksinis scenos kryžius už nepagrindinį aktoriaus vaidmenį įteiktas aktoriui Kęstučiui Macijauskui.

Apdovanojimą jam įteikė ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Gražina Balandytė.

„Rytų išminčiai sakė: padaryk savo hobį darbu ir tu būsi laimingas. Salėje matau labai daug laimingų veidų. Būkite iki pasiutimo laimingi, nepasiduokite jokiai valdžiai“, – sveikindama visus su Teatro diena sakė aktorė.

Auksinį scenos kryžių Klaipėdos dramos teatro aktorius K.Macijauskas pelnė už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“.

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Gražina Balandyti ir Kęstutis Macijauskas
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Gražina Balandyti ir Kęstutis Macijauskas

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius paskelbė nominaciją „Nacionalinė dramaturgija – lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas“.

„Dariaus Meškausko pavedimu pranešimą turėčiau pradėti nuo mokesčių. Iš tiesų šiandien čia su patarėjais nusprendėme, kad grįšime prie temos apie mokesčių reformą“, – ši ministro pirmininko frazė sulaukė salėje esančių teatralų palaikymo. 

Galiausiai A.Butkevičius paskelbė, kad 2014 metų dramaturgu išrinktas Mindaugas Nastaravičius. Auksinį scenos kryžių jis gavo už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“.

„Nesitikėjau būti nuomonuotas, bet, kai tai įvyko, žinoma, kaip ir kiti, tikėjausi laimėti. Vargu, ar mano pjesės bus statomos po 200 metų. Bent to linkiu teatrui, - juokavo M.Nastaravičius, pridurdamas, - Nors šis apdovanojimas skiriamas žmogui, bet aš čia nestovėčiau, jei ne dvi trupės, kurios mano pjeses pastatė. Ačiū jiems.“

Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinį scenos kryžių pelnęs rašytojas Mindaugas Nastaravičius
Teodoro Biliūno/15min.lt nuotr./Auksinį scenos kryžių pelnęs rašytojas Mindaugas Nastaravičius

„Ačiū Valentinui Masalskiui, kuris pasiūlė rašyti teatrui ir jauną veršį įsileido į sceną. Dėkoju ir savo žmonai Simonai, kuri vienu metu sugeba būti ir viena reikliausių visų šitų rašymų kritikių, ir tuo pat metu - didžiausia palaikytoja“, – pridūrė 2014 metų Auksinio scenos kryžiaus laureatas.

Metų kompozitorė – Onutė Narbutaitė, scenografė – Medilė Šiaulytytė

Kategorijoje „Kompozitorius“ Auksinis scenos kryžius įteiktas kompozitorei Onutei Narbutaitei. Muzikė įvertinta už muziką operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Apdovanojimą atsiėmė O.Narbutaitės dukra Ieva Kotryna Skirmantaitė. 

Kategorija „Scenografija ir kostiumai“ šiemet buvo lemtinga Medilei Šiaulytytei. Auksinis scenos kryžius jai skirtas už scenografiją operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). 

Kultūros ministerijos ekspertų komisijos paskelbti pretendentai šiose nominacijose buvo tokie:

1. Režisierius

  • Artūras Areima už spektaklių „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras) režisūrą;
  • Eimuntas Nekrošius už spektaklio „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“) režisūrą;
  • Jonas Vaitkus už spektaklių „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras) ir „Nebylys“ (kartu su Tomu Jašinsku, Valstybinis Šiaulių dramos teatras) režisūrą;
  • Gintaras Varnas už operos „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir dramos spektaklio „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) režisūrą.

2. Scenografija ir kostiumai

  • Gintaras Makarevičius už scenografiją spektakliams „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
  • Medilė Šiaulytytė už scenografiją operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • Artūras Šimonis už scenografiją ir kostiumus (kartu su Vilija Šuklyte) operai vaikams „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

3. Kompozitorius

  • Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis už muziką ir jos atlikimą spektaklyje „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
  • Kipras Mašanauskas už muziką miuziklui „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ (VšĮ Anželikos Cholinos šokio teatras);
  • Onutė Narbutaitė už muziką operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

4. Aktorė (pagrindinis vaidmuo)

  • Agnė Ramanauskaitė už Jekaterinos vaidmenį dramos spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica) ir vaidmenis šokio spektaklyje vaikams „Maži stebuklai“ (Šokio teatras „Dansema“);
  • Agnė Šataitė už Severiutės vaidmenį spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ ir Serafimos Iljiničnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
  • Eglė Špokaitė už Antuanetės vaidmenį spektaklyje  „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Karalienės Izabelės vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ Teatras „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras).

5. Aktorė (nepagrindinis vaidmuo)

  • Jūratė Onaitytė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Aušros pažadas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Alinos Pavlovnos vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (VšĮ Teatras „Mens publica“);
  • Danguolė Petraitytė už Dėdienės vaidmenį spektaklyje „Nebylys“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
  • Vilma Raubaitė už vaidmenis spektaklyje „Dr. Faustas“ (VšĮ Teatras „Cezario grupė“) ir Kesonijos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Teatro judėjimas „No Theatre“).

6. Aktorius (pagrindinis vaidmuo)

  • Vytautas Anužis už Karaliaus Lyro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
  • Dainius Svobonas už Kiurmano vaidmenį spektaklyje „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
  • Remigijus Vilkaitis už Jobo vaidmenį spektaklyje „Jobo knyga“ (VšĮ Teatras „Meno fortas“).

7. Aktorius (nepagrindinis vaidmuo)

  • Viačeslavas Lukjanovas už Glosterio sūnaus Edgaro vaidmenį spektaklyje „Karalius Lyras“ (Lietuvos rusų dramos teatras);
  • Kęstutis Macijauskas už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Paprastos beprotybės istorijos“ (Klaipėdos dramos teatras);
  • Tomas Rinkūnas už Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras) ir Vasios komunisto vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

8. Operos solistas 

  • Joana Gedmintaitė už Rozinos vaidmenį operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • Asmik Grigorian už Leonoros vaidmenį operoje „Trubadūras“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
  • Arūnas Malikėnas už Tėvo vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
  • Jovita Vaškevičiūtė už Markizo, Grafienės vaidmenis operoje „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Azučenos vaidmenį operoje „Trubadūras“ ir Motinos vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

9. Operetė ir miuziklas

  • Solistas Raimondas Baranauskas už Aristido vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“, Edmono Danteso ir Abato Farijos vaidmenis miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
  • Dirigentas Jonas Janulevičius už operetės „Balius Savojoje“ ir miuziklo „Grafas Montekristas“ muzikinės dalies parengimą; už Paulio Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ partitūros orkestruotę (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
  • Solistė Ingrida Kažemėkaitė už Deizės Parker vaidmenį operetėje „Balius Savojoje“ ir Valentinos vaidmenį miuzikle „Grafas Montekristas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

10. Baleto solistas

  • Anastasija Čumakova už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • Kristina Gudžiūnaitė už Mari vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Gerdos vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • Genadij Žukovskij už Princo vaidmenį balete „Spragtukas“ ir Kajaus vaidmenį balete „Sniego karalienė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

11. Šokio menas

  • Gotautė Kalmatavičiūtė už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
  • Ema Nedobežkina už vaidmenis šokio spektakliuose „Padaryk iš manęs jungiklį“ ir „Apollo“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
  • Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis už šokio spektaklio „ID: D&G” choreografiją ir atlikimą.

12. Teatras vaikams ir jaunimui

  • Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras) statytojai: dirigentas Ričardas Šumila; režisierius Gediminas Šeduikis; scenografas Will Holt; kostiumų ir grimo dailininkė Eglė Čekanavičiūtė; šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas;
  • Spektaklio „Kosmosas+“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrybinė grupė: idėjos autorė ir režisierė Kirsten Dehlholm; koncepcijos autoriai: Kirsten Dehlholm, Anne Mette Fisker Langkjer, Jesper Grimstrup, Magnus Pind Bjerre; scenarijaus autoriai: Kirsten Dehlholm, Laura Mortensen, Morten Søndergaard, Anne Mette Fisker Langkjer, Mindaugas Nastaravičius, Tomas Lagermand Lundme; scenografijos kūrėjai: Anne Mette Fisker Langkjer, Mar Vicens Fuster, Maxime Robillard, Jesper Kongshaug, Kirsten Dehlholm ir kt.; vaizdo projekcijų kūrėjai: Magnus Pind Bjerre, Birk Marcus Hansen; šviesų dailininkas Jesper Kongshaug; kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė; kostiumų raštų autorė Anne Mette Fisker Langkjer; kompozitoriai: Ernestas Kaušylas, Miša Skalskis;
  • Spektaklio „Makaronų opera“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) kūrybinė grupė: pjesės autorė Daiva Čepauskaitė; kompozitorius Antanas Kučinskas; režisierius Ramūnas Kaubrys (su asistentais Martyna Kerpyte ir Aurelijum Liškausku); dirigentas Dainius Pavilionis (su asistentais Dmitrijum Zlotniku ir Vytautu Valiu); scenografas Artūras Šimonis; kostiumų dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė; grimo dailininkė Aira Brazdienė; choreografas Aurelijus Liškauskas (su asistentu Ričardu Jankevičium); šviesų dailininkas Donatas Šimonis.

13. Lėlių ir objektų teatras

  • Spektaklio „Akmuo vanduo geluonis“ (Multikultūros kūrėjų asociacija „Agnus OK“ / Klaipėdos jaunimo teatras) kūrybinė grupė: idėjos autorė ir režisierė Karolina Žernytė, dailininkė Eglė Lekevičiūtė, dramaturgijos konsultantas Kristupas Sabolius;
  • Spektaklio „Smėlio žmogus“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė, lėlių dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė; dramaturgijos konsultantas Mindaugas Valiukas; scenografė Renata Valčik; kompozitorė Rita Mačiliūnaitė; choreografė Sigita Mikalauskaitė;
  • Spektaklio „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) kūrybinė grupė: inscenizacijos autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė; dailininkė Giedrė Brazytė; kompozitorius Deividas Gnedinas; vaizdo projekcijų autorius Džiugas Katinas.

14. Jaunasis menininkas

  • Rimas Sakalauskas už vaizdo projekcijas spektakliui „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir operai „Kornetas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
  • Vainius Sodeika už Karaliaus Ričardo II vaidmenį spektaklyje „Ričardas II: Post factum“ (VšĮ „Mens publica“ / Vytauto Didžiojo universiteto teatras / VšĮ Artūro Areimos teatras), Žadano vaidmenį spektaklyje „Kartu“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir vaidmenis spektaklyje „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
  • Režisierius Gediminas Šeduikis ir dirigentas Ričardas Šumila už Engelberto Humperdincko operos „Jonas ir Greta“ pastatymą (VšĮ Vilniaus miesto opera / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).

15. Nacionalinė dramaturgija – lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas

  • Spektaklio „Barikados“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kūrėjai: dramaturgai Jānis Balodis, Goda Dapšytė; režisierius Valters Sīlis;
  • Mindaugas Nastaravičius už pjeses „Demokratija“ ir „Man netinka tavo kostiumas“;
  • Spektaklis „Nebylys“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą, režisierius-statytojas Jonas Vaitkus, režisierius Tomas Jašinskas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą