Dabar populiaru
Publikuota: 2011 lapkričio 2d. 14:30

Klaipėdos dramos teatro scenoje – Augusto Strindbergo „Šmėklų sonata“

Gintaras Varnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gintaras Varnas

Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą: lapkričio 10 d. 18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Klaipėda) žiūrovų lauks Augusto Strindbergo drama „Šmėklų sonata“.

Spektaklio režisierius – Gintaras Varnas, scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Vidmantas Bartulis; vaidina  Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

Augustas Strindbergas (1849 – 1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.

Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas tuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Nyčės, su kuriuo asmeniškai susirašinėjo, iki mistiko Svedenborgo, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo – kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas. Atskira tema būtų jo santykiai su moterimis: gyvenimo pabaigoje pagarsėjęs kaip aršus moterų nekentėjas, Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą...

Apskritai Strindbergo gyvenimas buvo ne rožėmis klotas – jam teko patirti ir tikrą skurdą, ir pažeminimus, ir giliausią depresiją. Tačiau, ko gero, svarbiausia ir gražiausia, ką gali nuveikti žmogus šiame pasaulyje – garbingai išlaikyti bet kurį likimo siųstą išbandymą ir niekada nepamiršti, jog, cituojant paties Strindbergo parašytus žodžius iš jo dramos „Mirties šokis“, – ir iš purvo gali išaugti gėlės.

Pjesę „Šmėklų sonata“ , Augustas Strindbergas parašė 1907 m. – šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“.

„Šmėklų sonata“ – savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Strindbergas, ją rašydamas, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgiamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas persipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas su būties prasmės paieškomis. Tuo pačiu Strindbergas išlieka sau ištikimas – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė – nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės – mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai.

Spektaklio režisierius Gintaras Varnas 1988–1993 studijavo Teatro režisūros specialybę Lietuvos muzikos akademijoje, teatro fakultete (kurso vadovai – Jonas Vaitkus ir Rimas Tuminas). 1994–1997 magistratūros ir meno aspirantūros studijos Lietuvos muzikos akademijoje, teatro fakultete, kur 1997 m. įgijo menų magistro laipsnį. 1980–1983 dirbo scenos darbininku ir režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre, 1984–1986 – mėgėjiškos teatro studijos režisieriumi, o 1987–1988 – režisieriaus asistentu Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. G. Varnas išgarsėjo 1988 m., įkūręs „Šėpos” teatrą, kuriam vadovavo iki 1992. 1989 –2004 m. – laisvai samdomas režisierius. Spektaklius statė Valstybiniame jaunimo, Vilniaus mažajame, Lietuvos ir Kauno akademiniuose dramos teatruose, Lietuvos operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Nitros dramos teatre Slovakijoje. 2004 – 2007 m. – Kauno valstybinio dramos teatro meno vadovas. 2007 m. įkūrė teatrą „Utopia“. Apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2005), Auksiniu scenos kryžiumi (2004, 2005,  2009).

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės