Dabar populiaru
Publikuota: 2011 sausio 4d. 12:22

Kultūros viceministras Deividas Staponkus ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras susikirto dėl „bohemiečių“ operų statymo

Į sceną sugrįžta bohemiečių judėjimą pradėjusi opera „Bohema“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Opera „Bohema“: scenoje „bohemiečiai“

Kultūros viceministras Deividas Staponkus teigia, kad Vilniaus kongresų rūmuose pradėjus statyti operas, išaugo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) skolos, o joms dengti esą naudojamos valstybės lėšos. Tuo metu orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius tvirtina, kad D.Staponkus asmeniškai yra nusistatęs prieš operų statymą, o beveik visi pinigai statyti operas yra surenkami iš privačių rėmėjų.

„Pagrindinė problema - kad auditas yra nustatęs, jog priešingai negu teigia įstaigos vadovybė, kad operos yra statomos iš gautos paramos lėšų ir kad ta kryptis yra visiškai nenuostolinga, tai yra netiesa. Mūsų auditas yra nustatęs, kad taip nėra ir kad orkestro patiriami nuostoliai yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Taip neturi būti“, – BNS sakė kultūros viceministras, buvęs operos solistas D.Staponkus. 

Anot jo, LVSO skolos, remiantis Kultūros ministerijoje atliktu auditu, prasidėjo būtent tuomet, kai pradėtos statyti operos.

Jis teigė, kad 2009 metais orkestras turėjo apie 1 mln. litų skolų. 2009-ųjų pabaigoje Kultūros ministerija papildomai skyrė 333,5 tūkst. litų skoloms padengti, 2010-uosius orkestras pradėjo turėdamas 500 tūkst. litų skolą, metų gale ministerija skyrė 80 tūkst. litų. Pasak D.Staponkaus, kiek dabar orkestras yra skolingas, bus aišku vasario mėnesį.

Jis teigė neprieštaraujantis, kad Kongresų rūmuose būtų statomos operos, tačiau LVSO nėra reikalingos bazės tai daryti – iš to esą ir atsiranda įsiskolinimai.

„Absoliučiai neprieštaraujame (kad būtų statomos operos – BNS). Čia yra grynai finansiniai reikalai, čia nėra jokios kalbos apie asmeniškumus. Niekas nekalba nei apie orkestro meninį lygį, nei apie darbus, – sakė viceministras. – Tačiau orkestras neturi visos bazės, kurios reikia operai pastatyti ir tam, kad opera būtų pastatyta, orkestras turi papildomai samdytis begalę žmonių. Su jais visais sudaromos autorinės sutartys. Tada išauga honorarų dydžiai, autorinės sutartys ir tos sumos darosi tokios.“

„Jeigu tai yra statoma iš rėmėjų pinigų, prašau, bet ne iš orkestrui skirtų asignavimų“, – tvirtino pašnekovas. Pasak jo, neišsprendus skolos klausimų, G.Rinkevičius kaip vadovas turės prisiimti finansinę atsakomybę.

Pats LVSO vadovas ir dirigentas G.Rinkevičius BNS sakė, kad D.Staponkus asmeniškai nepatenkintas jo orkestro veikla ir tai nesanti ministerijos pozicija.

Deividas Staponkus teigė neprieštaraujantis, kad Kongresų rūmuose būtų statomos operos, tačiau LVSO nėra reikalingos bazės tai daryti – iš to esą ir atsiranda įsiskolinimai.„Man atrodo, kad D.Staponkus veikia, ir čia yra labai rimta problema, už ministro nugaros. Tai tikrai ne ministerijos ir ne ministro pozicija, ir man atrodo, kad ministras supranta, kiek visuomenei ir visuomenine, ir kultūrine prasme yra reikšmingi „bohemiečių“ operų pastatymai, kurie vyksta Kongresų rūmuose“, – kalbėjo LVSO vadovas.

Jis teigė, kad 2009-aisiais orkestras turėjo apie 500 tūkst. litų skolų, po 2010-ųjų skolos, pasak pašnekovo, nesiekia 200 tūkst. litų.

„Mums trūksta finansavimo, nes mes neturime koncertinei veiklai finansavimo, neužtenka pastatams išlaikyti, atlyginimų dar daugiau mažinti aš nenoriu, o operų pastatymus rėmėjai padengia praktiškai šimtu procentų“, – tvirtino G.Rinkevičius.

Pasak dirigento, jam priekaištauta, kad esą privačių remėjų lėšos dengia tik 21 proc. lėšų, reikalingų operoms pastatyti, tuo metu iš tiesų rėmėjai per ketverius metus tam skyrė 2 mln. litų.

„Jeigu tai 21 proc., vadinasi, kitus 8 mln. litų davė Kultūros ministerija? Iš kur jis ištraukė tuos skaičius, tai yra visiškas blefas“, – kalbėjo G.Rinkevičius.

Operos Vilniaus kongresų rūmuose pradėtos statyti 2003-iaisiais. „Bohemiečiai“, kurių branduolį sudaro G.Rinkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir drabužių dizaineris Juozas Statkevičius, nuo to laiko žiūrovams pristatė Ruggero Leoncavallo „Pajacus“, Giacomo Puccini „Bohemą“, Juleso Massenet „Verterį“, Wolfgango Amadeus Mozarto „Užburtąją fleitą“, Stepheno Sondheimo miuziklą „Svynis Todas: demonas kirpėjas“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

02:46
02:10
01:27

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Maistas