Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 24d. 13:05

Lenkų režisieriaus dokumentiniame spektaklyje – skirtingų kalbų pasauliai

Spektaklis „Vienas gestas“
Organizatorių nuotr. / Spektaklis „Vienas gestas“

Varšuvos Nowy teatras, žinomas kaip Krzysztofo Warlikowskio teatras, kuria naują ir atvirą erdvę žiūrovams. Šių metų rugsėjo pabaigoje čia įvyko Wojteko Ziemilskio dokumentinio spektaklio „Vienas gestas“ premjera. Per pasaulinę kurčiųjų dieną pirmą kartą pristatytas spektaklis jau keliauja į pirmąsias savo gastroles – lapkričio 5–6 dienomis jis bus rodomas „Menų spaustuvėje“.

Statydamas spektaklį „Pigmalionas“ režisierius susidūrė su kurčiųjų gestų tema ir išsiaiškino, kad vienos gestų kalbos nėra – tik 8-ajame dešimtmetyje buvo sukurta tarptautinė kalba Gestuno. Jis pradėjo gilintis į šį klausimą, susipažino su negirdinčiaisiais ir taip pamažu gimė naujas kūrinys.

Šiame vieno garsiausių lenkų performerio, įvairių akcijų rengėjo Wojteko Ziemilskio spektaklyje kurtieji nevaidina – jie tiesiog pasakoja apie nepažįstamą savo pasaulį – nors iš tiesų, jis toks pats, kaip ir visų kitų.

Girdintiesiems gali atrodyti, kad kurtieji yra vienalytė žmonių grupė, tačiau negirdintis lenkas nesusikalbės su negirdinčiu lietuviu lygiai taip, kaip nesusikalba ir girdintieji. Kiek kurtieji turi galimybių lankytis kine, teatre ir ką jie gali suprasti? O kaip girdėti muziką, juo labiau ją kurti? Ar Beethovenas buvo vienintelė išimtis per visą pasaulio istoriją? Ar girdime tik ausimis? Apie šiuos ir kitus jautrius klausimus kalba spektaklis „Vienas gestas“.

Po premjeros Varšuvoje spektaklis susilaukė puikių kritikų atsiliepimų. Piotras Morawsis, viename populiariausių Lenkijos kultūros žurnalų „Dwutygodnik.comteigia, kad „iš Wojteko Ziemilskio „Vieno gesto“ galima daug ką sužinoti. Apie negirdinčiųjų pasaulį ir apie įvairias ženklų sistemas. Apie nematomą mažumą ir apie kalbą. Tai temos teatrui, kuris nori būti arti gyvenimo, nes tai ir spektaklis apie keturis veikėjus su jų istorijomis, pergalėmis ir pralaimėjimais, svajonėmis ir nusivylimais. Tačiau valandos trukmės spektaklis anaiptol ne edukacinis teatras, – viskas čia taip performatyvu! Pagaliau pagrindinė medžiaga čia yra gestas“.

Režisierius Wojtekas Ziemilskis teigia gestų kalba susidomėjęs ir kaip dar viena komunikacijos rūšimi, kurios nepažįstant, mūsų kalbos suvokimas yra ribotas: „Čia mane domina komunikacija – žinios, emocijos, kultūros perdavimas (ir formavimas, ir pakeitimas). Jei kalba apibrėžia pasaulį („Mano kalbos ribos yra mano pasaulio ribos“, kaip sakė Wittgensteinas), tai ką galime sužinoti iš negirdinčiųjų kalbų? Kas jų bendravimo patirtyse yra universalu, o kas – ypatinga?“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės