2025-08-29 11:38

LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“

Lietuvos nacionalinis dramos teatras, sukvietęs žiniasklaidos atstovus ir žiūrovus į Didžiąją sale, kur tuo metu vyko pertrauka tarp premjeros „Ronja plėšiko duktė“ repeticijų, pristatė 86-ąjį sezoną.
 Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras / D. Matvejev nuotr.

Renginio formatas buvo toks pat kaip pernai – visų sezono premjerų režisieriai uždavinėjo klausimus vieni kitiems. 86-ąjį sezoną LNDT ketina pristatyti penkias premjeras, pirmoji – jau kitą savaitę.

Naują sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras paženklino šūkiu „Mes negalime vienas be kito“. Šią reklaminę kampaniją, kuri yra paremta išskirtinai tipografiniais sprendimais, kuria agentūra „Rūt“. Įvaizdinę sezono ir visų premjerų afišas, išsiskiriančias originaliais šriftų sprendimais, kuria žinomas iliustratorius Mykolas Saulytis.

Ekaterinos Khvashchynskajos nuotr./LNDT 86-ojo sezono pristatymo renginys
Ekaterinos Khvashchynskajos nuotr./LNDT 86-ojo sezono pristatymo renginys

Nekeliauti pasroviui su supriešinimu

Sezono pristatymo renginyje LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė pasidalino mintimis, ką jiems asmeniškai reiškia šūkis „Mes negalime vienas be kito“.

Kamilė Gudmonaitė: „Mes kaip jaunoji karta esame priversti dalyvauti tam tikruose konfliktuose, priešinami vyresniajai kartai, turime atsimušti ir ginkluotis, ir šalia vykstančių pasaulinių konfliktų, karų kontekste man kyla klausimas, kaip mums susitikti. Negi tai įmanoma tik konflikte? Turint omenyje, kad nesutarimas irgi yra tam tikras susitikimas. Kaip mums gebėti nesutarti nežudant vienas kito, nekeliant karų? Šis šūkis gimė diskutuojant, apie ką norime kalbėti šį sezoną. Būtent buvimas kartu, bendruomenėje, kvietimas susiglausti yra didžiausia rezistencija pasaulyje vykstančiam karui. Kviečiame patirti dvi skirtingas, nesutariančias pozicijas vienoje vietoje, suteikti erdvės skirtumams. Kiekvienas 86 sezono spektaklis tyrinėja poliariškumus, nesutarimus ir sako, kad mes vieni be kitų negalime. Tai yra didžiausia prasmė, kurią supratome dirbdami LNDT tuos du su pusę metų.“

Eglė Švedkauskaitė: Vertėtų paminėti, kad tai yra šiek tiek apkarpyta citata iš kūrinio „Ronja plėšiko duktė“. Tuos žodžius pasako du vaikai, priklausantys skirtingoms plėšikų gentims, jų tėvai pykstasi, o jie susidraugauja. Man šie žodžiai yra apie gebėjimą nekeliauti pasroviui su supriešinimu, o surasti autentišką santykį su žmogumi, kurį sutinki ir pačiam pasirinkti – nori su juo draugauti ar konfliktuoti. Be to, kad ir kaip būtų sunku – aš negaliu sukurti spektaklio be aktorių, o jie negali be manęs. Tai apie ryšį žmonių, kurie patiria didelę įtampą savo darbe, bet supranta, kad be konfliktų, be bendro indėlio, teatras neįvyksta. Tas šūkis kviečia nukreipti dėmesį nuo asmenybių, kurie galvoja, kad vieni padaro spektaklį. Niekada taip nebuvo teatre ir nebus.“

Antanas Obcarskas: „Man 86 sezono šūkis yra apie susitikimus, kurie yra malonūs arba nemalonūs. Labai apsidžiaugiau, kai visi konsensusu sutarėme, kad tai pats svarbiausias šūkis. Nes kai žvelgiu į teatro bendruomenę ir į visuomenę, ir matau susipriešinimą, suprantu, kad jis yra dalis to negalėjimo vienas be kito. Suvokiu, kad be daug ko negaliu. Be repeticijų, spektaklių, aktorių, žmonių, supančių mus. Tai, kaip mums sekasi tvarkytis čia, teatro bendruomenėje, gali būti mažas pavyzdys, kaip tvarkytis platesnėje visuomenėje. Nes puikiai žinau, kas šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste gali labai lengvai apsieiti be mūsų, ir kurį laiką apsiėjo, tačiau dabar mes esame, mes turime būti, net jei vieni kitų nemėgstam – turime likti vieni su kitais“.

LNDT pristatys 5 premjeras

Naujame sezone LNDT pristatys penkias kartų klausimus nagrinėjančias premjeras. Sezoną rugsėjo 6, 7 dienomis pradės spektaklis šeimai „Ronja plėšiko duktė“. Viena populiariausių Astrid Lindgren apysakų Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje bus adaptuota pirmą kartą. Tai kūrinys apie pasirinkimą tarp to, ko iš tavęs tikimasi, ir to, ko trokšta tavo širdis. Palikdama tėvo pilį Ronja pasirenka sunkų brendimo kelią, tačiau jos drąsa tokia įkvepianti, kad padeda susivienyti net pikčiausiems priešams.

„Man atrodo, kad Astridos Lindgren kūrinyje užrašytos pamokos dabar be galo aktualios ir svarbios. Mūsų kuriama „Ronja plėšiko duktė“ – tai muzikali, šmaikšti ir gili brandos istorija“, – sako spektaklio režisierė ir dramaturginės adaptacijos autorė Eglė Švedkauskaitė.

Antroji premjera – Nauberto Jasinsko spektaklis „Velnio nuotaka“, įkvėptas Arūno Žebriūno filmo, aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos, Johno Cassaveteso intymios kino kalbos bei Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ kuria pasakojimą apie kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.

Naubertas Jasinskas sako kuriantis visai naują „Velnio nuotakos“ interpretaciją: „Tai nebus naujas Borutos kūrinio pastatymas ar filmo inscenizacija su jaunais aktoriais. Šis spektaklis kelia klausimą – ar rekonstrukcija yra meilė praeičiai, ar nesugebėjimas kurti ir būti dabartyje. Kūrinys aktualus šiandien, nes gyvename kultūroje, apsėstoje rekonstrukcijų, taip puoselėdami pavojingą santykį su atmintimi. Noras atkurti, perkurti, sugrįžti tampa saugia zona, kurioje galima išvengti tikrų klausimų apie dabartį.“ Tai – laukiama koprodukcija su MMLAB teatru, kuris suburia įdomius menininkus ir eksperimentuoja tarpžanriškais pastatymais. Spektaklio premjera LNDT Naujojoje salėje – lapkričio 13–15 dienomis.

Sezonui įpusėjus, 2026 m. vasarį, Naujojoje salėje įvyks Lauros Kutkaitės spektaklio darbiniu pavadinimu „Mokyk mane“ premjera. Režisierės kūryba puikiai pažįstama Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovams, o šįkart ji pakvies į dokufikcinį spektaklį apie edukacinę sistemą, primenančią fabriką. Mokykla – kiekvienam pažįstama patirtis, į kurią Laura Kutkaitė sieks pažvelgti kvestionuodama autoritetus, tiriančiu ir komizmo nevengiančiu žvilgsniu.

Balandžio mėnesį Didžiojoje scenoje, pasak meno vadovų, apsigyvens teatro mūzos, vėlės ir utopijos. Legendinio spektaklio istoriją pasakos LNDT debiutuojantis kino režisierius ir scenaristas Karolis Kaupinis. 2024 m. lapkritį festivalyje „Versmė“ perskaityta jo sukurta pjesė „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo ir jau ateinantį pavasarį taps sceniniu kūriniu. Spektaklyje vaizduojama grupė teatro kūrėjų, bandančių atkurti legendinį teatro spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Anot režisieriaus, šio spektaklio pagrindinė mintis yra ta, jog dabartiniu nestabiliu laiku vienintele tvaria viltimi tampa tikėjimas, jog  viskas nesibaigia čia ir dabar. O šio pasaulio laikinumą atperka ano pasaulio amžinumas.

86-ąjį LNDT sezoną gegužės mėnesį užbaigs režisieriaus iš Čilės Marco Layeros premjera, įkvėpta į savo šalį po emigracijos metų grįžtančių žmonių istorijų ir pristatoma darbiniu pavadinimu „Geismas“. Kaip pasikeičia vietos, kurias mes paliekame, ir kaip pasikeičiame mes, kurie vėliau sugrįžtame? Režisierius siekia apmąstyti idealios vietos pasaulyje paieškas ir iliuziją, kad saugus prieglobstis įmanomas kažkur, kur mūsų nėra. Marco Layera pastaraisiais metais aktyviai kuria skirtinguose Vokietijos teatruose, jo spektakliai vis labiau pastebimi Europoje, taip pat rodyti Avinjono festivalyje.

20-oji „Versmė“ ir kiti renginiai

Lapkritį į LNDT Mažąją salę sugrįš ir tradicinė, šiemet 20-metį švenčianti „Versmė“. Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis šįkart kvies išgirsti italų kūrėjų tekstus, taip pat susipažinti su trečius metus rengiama Europos dramaturgų rezidencijų programos nugalėtoja Kristina Steiblyte ir jos pjese apie žmogaus ir miško santykius.

„Versmėje“ savo bendrą kūrinį pristatys ir STAGES rezidencijų konkursą laimėjusios Vaiva Grainytė ir Eglė Murauskaitė. Jų kūrinyje - pasvarstymai, kuo po daug metų galėtų tapti ikoniškoji LNDT fojė. Ar aplink „Versmės“ skulptūrą rinktųsi sanatorijos lankytojai, kariai, o gal pabėgėliai?

Antrus metus bus tęsiamas ir iš LNDT aktorių iniciatyvos gimęs dramaturgijos pristatymų ciklas „Skaitymai: dramos klasika“. Laukia žinomi klasikos kūriniai: Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“, Friedricho Schillerio „Marija Stiuart“ pakartojimas ir Czesławo Miłoszo „Kalbos galia“. Dar vienas ypatingas skaitymas – lapkričio 9 d. M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas renginys „Amžinybės banga“, kuriame bus skaitomi jo laiškai Sofijai Kymantaitei ir keli literatūriniai tekstai. Skambės M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui.

Rugsėjo 20 d. prasidės naujas pokalbių ciklas „Mes negalime vienas be kito. Kartos“, kuriame bendrų sąlyčio taškų ieškos skirtingų kartų LNDT trupės aktoriai. Pirmajame susitikime, vyksiančiame Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė, dalyvaus Kęstutis Cicėnas ir Vytautas Anužis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą