Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 30d. 10:50

Muzikinio teatro jubiliejiniai metai pažymėti skirtingų istorinių laikmečių premjeromis

Operetė „Orfėjas pragare“
KVMT nuotr. / Operetė „Orfėjas pragare“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras apibendrina 2020-uosius: operos 200 metų jubiliejus Klaipėdoje įprasmintas premjeromis ir renginiais. Plečiasi ir kyla ne tik Muzikinio teatro pastatas, bet ir meno įstaiga, turinti 200 metų veiklos pamatus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Muzikiniam teatrui Klaipėdoje 200 metų – tai svarbus įvykis ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies kultūriniam gyvenimui. Muzikinis teatras išgyveno įvairių laikotarpių, bet visuose juose atsirado žmonių, neleidusių sustoti teatro perpetuum mobile... Drąsos mums teikia ne tik teatro praeitis, bet ir jūs, žiūrovai. Jūs esate mūsų įkvėpėjai“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

O. Kasabovos nuotr./Laima Vilimienė
O. Kasabovos nuotr./Laima Vilimienė

Operai Klaipėdoje – 200 metų

Muzikologė prof. Daiva Kšanienė savo mokslinėje studijoje nuosekliai tyrinėjusi Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų sakė nenorinti, kad „Klaipėda liktų miestu be kultūrinės atminties ir rinktųsi užmarštį. Juk 1820 m. prasidėjo Klaipėdos profesionalaus vokiečių muzikinio teatro, arba Operos, era“.

Anot D.Kšanienės, Klaipėda, jos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva (Rytų Prūsija), ilgus šimtmečius buvusi Vokietijos sudėtyje (1525–1918), turėjusi labai glaudžius ir artimus ryšius su vokiškąja kultūra, jos politiniais bei istoriniais įvykiais, nuėjo savitą, kitokį nei Didžioji Lietuva, politinės sanklodos, kultūrinio, meninio vyksmo bei religinės (protestantiškosios) raiškos kelią.

Vienas iš ilgaamžių Klaipėdos muzikos meno forpostų – Muzikinis teatras (Opera) taip pat turėjo ilgą, sudėtingą, įdomią ir garbingą istoriją. Nuo 1820 m. Klaipėdoje dominavęs gan aukšto meninio lygio vokiečių Muzikinis teatras (Opera) XX a. 3–4 dešimtmečiuose (prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos) rodė įkvepiantį pavyzdį čia apsigyvenusiems lietuviams, įžiebdamas jiems begalinį troškimą turėti lietuvišką Operą ir simfoninį orkestrą. Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2020) – pergyveno įvairius periodus, paženklintus ir aukštais meniniais proveržiais, ryškiomis sėkmėmis, ir nuosmukiais bei negandomis. Jis patyrė ne tik meninio lygio svyravimus bei finansinį nepastovumą, bet ir istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų kaitą, sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo laikotarpius.

O.Kasabovos nuotr./Prof. Daiva Kšanienė
O.Kasabovos nuotr./Prof. Daiva Kšanienė

Premjeros atskleidė turtingą muzikinę Klaipėdos praeitį

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė sako, kad jubiliejinę sukaktį šventęs Muzikinis teatras šiųmetinius renginius siejo su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai.

„2020-aisiais neatsitiktinai pristatyta operetės „Orfėjas pragare“ premjera. Jos autorius, prancūzų kompozitorius, violončelininkas ir dirigentas J.Offenbachas (1819–1880) buvo beveik Klaipėdos muzikinio teatro bendraamžis, gimęs tai pačiai Prūsijai priklausiusiame Kelno mieste. Klaipėdos gimtadienio proga miestiečius ir miesto svečius kvietėme klausytis Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“. Šio veikalo pasirinkimas taipogi nulemtas istorinių leitmotyvų.

Klaipėda – miestas, kuriame ambicingasis vokiečių muzikos genijus R.Wagneris, tuometinis Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris, 1836 m. žengė pirmuosius savarankiškos sceninės kūrybos žingsnius. Didinga Johanno Wolfgango von Goethes filosofinė tragedija „Faustas“ buvo baigta rašyti 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje klestėjo Vokiečių teatras. Tad „Faustas“ įamžino ano laikmečio inspiracijas bei meninę atmosferą, kuria alsavo Muzikinis teatras XIX amžiaus pradžioje. Chrestomatinė daktaro Fausto istorija Klaipėdoje buvo papasakota šokio kalba bei tapo puikiu, neordinariniu savo įgyvendinimo forma, jubiliejinių metų baigiamuoju akcentu“, – su pasididžiavimu metus apžvelgia vadovė L.Vilimienė.

Variklis sukasi nepriekaištingai

2020-ieji prasidėjo sausio 15-ąją koncertu „Istorijos perpetuum mobile – 200“, kuris dar kartą parodė, kad Muzikinio teatro amžinasis variklis dirba nepriekaištingai. Publika mėgavosi vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertu smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru griežė smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Rupaitė.

Antroje programos dalyje Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras atliko ištraukas iš žinomiausių praeityje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame skambėjusių operų: Georges Bizet „Karmen“, Charles'io Gounod „Fausto“, R. Wagnerio „Skrajojančio olando“, taip pat Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“.

Olesios Kasabovos nuotr./T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras
Olesios Kasabovos nuotr./T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras
KVMT nuotr./Operetė „Orfėjas pragare“
KVMT nuotr./Operetė „Orfėjas pragare“

„Itin prasminga, jog koncerto pradžioje publika išgirdo žymaus vokiečių kompozitoriaus, turinčio sąsajų su Mažąja Lietuva, F.Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll. Šio romantizmo aušros kūrėjo muzika buvo be galo mėgiama ir dažnai įvairiomis progomis skambėdavo mūsų kraštuose. Dar Vydūno rengiamose šventėse-koncertuose, šalia chorų atliekamų dainų, orkestras grodavo F.Mendelssohno „Vestuvių maršą“ bei kitus jo kūrinius. Klaipėdos vokiečių dainų šventės irgi neapsieidavo be šio kompozitoriaus dainų. O 1926 m. Stasio Šimkaus įkurtas ir jo diriguojamas konservatorijos simfoninis orkestras jau atliko F.Mendelssohno Ketvirtąją simfoniją“, – pasakojo D.Kšanienė.

Į koncerto programą buvo įtraukta ir lietuvių kompozicinės mokyklos pradininko Juozo Gruodžio (1884–1948) nebaigtos kurti operos „Šarūnas“ uvertiūra. Kompozitorius, turėjęs didelį potraukį sceninei muzikai bei stambioms muzikos formoms, svajojo parašyti operą pagal Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramą „Šarūnas“, tačiau teparašė muziką dramos spektakliui. Jos partitūroje išliko ir nebaigtosios operos uvertiūra, kurią išgirdo koncerto „Istorijos perpetuum mobile – 200“ klausytojai.

Wikipedia.com iliustr./Kompozitorius Juozas Gruodis
Wikipedia.com iliustr./Kompozitorius Juozas Gruodis

„Skrajojantis olandas“ – aukščiausia viršukalnė

„Skrajojantis olandas“ – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2020-ųjų aukščiausia viršukalnė. „Tai precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. Juk pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R.Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta prieš beveik prieš 100 metų, apie 1924 m.)“, – sako profesorė D.Kšanienė.

Opera senajame elinge parodyta rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos miesto 768-ąjį gimtadienį. Įspūdinga Daliaus Abario koncepcija ir režisūra, Gedimino Šeduikio režisūra, Sigitos Šimkūnaitės scenografija, Andriaus Stasiulio šviesų efektai pranoko visus lūkesčius. Išradingai panaudodami milžiniško aukščio elingo karkasą, kūrėjai jį papildė smulkesnėmis konstrukcijomis, skirtingame aukštyje kabančiomis aikštelėmis (chorui, solistams, baletui), pakeliamaisiais mechanizmais, konteineriais bei atrado daugybę kitų techninių sprendimų, sukūrusių įspūdingą jūroje besiblaškančio laivo – vaiduoklio paveikslą.

„Nepaisant ekstremalių lauko sąlygų, dirigentas M.Pitrėnas, pagrindinių vaidmenų atlikėjai (baritonas A.Švilpa – Olandas, bosas T.Girininkas – Dalandas, sopranas S.Janušaitė – Zenta, tenoras R.Karpis – Vairininkas, A.Ludvigs – medžiotojas Erikas, D.Kužmarskytė – Mari), choras (chormeisteris V.Konstantinovas), baleto trupė (vadovas A.Liškauskas) ir kt., sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliejant jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais bei pajungiant savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius“, – konstatuoja D.Kšanienė.

„Vis nauji muzikiniai jubiliejai. Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje pastatėme operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiama“, – po premjeros nuolat tobulėjančiu teatro simfoniniu orkestru didžiavosi jo vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis.

M.Aleksos nuotr./Opera „Skrajojantis olandas“
M.Aleksos nuotr./Opera „Skrajojantis olandas“

„Orfėjas pragare“ – stiprus koziris

Jubiliejinis ruduo buvo pasitiktas su Jacques'o Offenbacho operete „Orfėjas pragare“. Meninę operetės koncepciją kūrė ambicinga statytojų komanda: dirigentas T.Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė ir scenografė Renata Valčik bei choreografė Inga Briazkalovaitė.

Vaidmenis atliko Klaipėdos muzikinio teatro ir kviestiniai solistai: Euridike tapo Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, Orfėju – Rapolas Baranauskas ir Kęstutis Nevulis, Aristėju – Tadas Jakas ir Deivis Norvilas, Publikos nuomone – Aurelija Dovydaitienė ir Dalia Kužmarskytė, Jupiteriu – Mindaugas Rojus, Venera – Vitalija Trinkė, Diana – Oksana Auškalnytė, Minerva – Dina Mataitienė, Amūru – Rosana Štemanetian ir Rasa Ulteravičiūtė, Stiksu – Šarūnas Juškevičius ir Virginijus Pupšys, Junona – Reda Jucevičienė, Merkurijumi – Gytis Šimelionis ir Arūnas Ramelis.

„Orfėjas pragare“ – stiprus koziris Muzikinio teatro jubiliejinio repertuaro dėlionėje. Spektaklio kūrėjai gaiviai pristatė operetę be pabrėžtinių nuorodų į aktualijas, pasitikėdami veikalo gyvybingumu, kurį tik reikia skvarbiai įžvelgti ir išskleisti žiūrovams. O žiūrovai tuomet nusiramina, pasitikėdami statytojų profesionalumu, ir džiaugiasi puikia pramoga“, – sako muzikologė Jūratė Katinaitė.

KVMT nuotr./Operetė „Orfėjas pragare“
KVMT nuotr./Operetė „Orfėjas pragare“

Pasaulinė „Fausto“ premjera

Ryškiu jubiliejinių metų baigiamuoju akcentu tapo karantino įkarštyje išskirtiniu būdu pasaulį išvydęs šokio spektaklis „Faustas“. „Premjeros filmavimai Žvejų rūmuose laikantis aukščiausių saugumo reikalavimų vyko dvi dienas, nes meniniai kolektyvai buvo filmuojami atskirai, vengiant kontakto. Džiaugiamės tapę pirmi: televizinio formato premjeros Lietuvoje dar nėra buvę. Tai Kalėdinė dovana išsiilgtai publikai, kurios nekantriai lauksime salėse, kai tik baigsis karantinas“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė.

Pasaulinė šokio spektaklio „Faustas“ premjera įvyko pirmąją šv. Kalėdų dieną LRT Plius kanale. Spektaklį kūrė tarptautinė statytojų komanda: choreografas R.Bondara, muzikos vadovas ir dirigentas M.Barkauskas, scenografė M.Kander, vaizdo projekcijų dailininkė Jagoda Chalcińska, šviesų dailininkė Karolina Gębska.

Vaidmenis premjeriniame TV spektaklyje sukūrė Roman Semenenko (Faustas jaunystėje), Arshak Gyozalyan (senasis Faustas), Oleksandra Borodina (Margarita), Danylo Butenko (Mefistofelis), Alvina Krout (Elena), Ričardas Jankevičius (Vagneris), Mykhailo Mordasov (Margaritos brolis), Kristina Gudelytė (Margaritos motina), Povilas Kažukauskas (Elenos sūnus), Šarūnas Juškevičius (Kunigas), Živilė Subačiūtė (Barmenė). Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, bei teatro mišriam chorui dirigavo Modestas Barkauskas. Spektaklyje dalyvavo teatro choras, solo: teatro solistai ir choro artistai – Rosana Štemanetian, Ernesta Stankutė, Evgenii Milovanov, Valdas Kazlauskas. Šokio spektaklio muzikinis audinys supintas iš skirtingų kraštų bei epochų kompozitorių – Wolfgango Amadeus Mozarto, Fryderyko Chopino ir Arvo Pärto kūrinių.

„Muzikinis teatras Klaipėdoje nuėjo ilgą 200 metų kelią. Pirmą kartą suskambėjusi opera 1820 m. Klaipėdoje, vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, pergyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien, tapusi reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, gyvuoja ir skleidžiasi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, atrandančiame savo vietą begalinėje pasaulio sceninės muzikos jūroje. Šiuo metu muzikinę visuomenę jaudina vienas klausimas: koks bus 2021 m. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezonas? Kolektyvas turi daug sumanymų, planuojamų premjerų, numatyta surengti daug iškilių koncertų ir kt. Mums belieka viltingai laukti“, – sako profesorė D.Kšanienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

22:31
01:16
06:39

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/