Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Psilikono teatro“ naujausias spektaklis apie sielos paieškas šiuolaikiniame pasaulyje

Su „Psilikono teatru“ dirbs kolektyvas iš Kroatijos „Choco Jazz“.
Asmeninio archyvo nuotr. / Su „Psilikono teatru“ dirbs kolektyvas iš Kroatijos „Choco Jazz“.
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau septynerius metus gyvuojantis silikoninių lėlių teatras savo sąskaitoje turi penkis ilgesnės trukmės spektaklius. Naujausią savo spektaklį „Išplėšk sielą“ „Psilikono teatras“ pristatys Tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ jau ketvirtadienį. Lietuvoje šis spektaklis buvo rodytas „Kultūros naktyje“ birželio mėnesį, tačiau tąkart muzikinę partiją atliko maskviečiai „Jazzator“, o šį kartą su „Psilikono teatru“ dirbs kolektyvas iš Kroatijos „Choco Jazz“.

Spektaklis „Išplėšk sielą“ pastatytas pagal Oskaro Wilde pasaką „Žvejys ir jo siela“. „Siela − tai baisi realybė“, rašė O.Wilde. Šiuo spektakliu „Psilikono teatras“ atsigręžia į save. „Paties mūsų teatro pavadinimas susideda iš dviejų žodžių „psyche“, kurio reikšmė yra „siela“ ir silikonas. Tai mums artimiausias ir esminis spektaklis. Mūsų teatras reiškia „kalbantis apie sielą“, o silikoną mes naudojame sielai įkūnyti, apčiuoti“,− kalbėjo „Psilikono teatro“ įkūrėja ir režisierė Auksė Petrulienė

„Išplėšk sielą“ pristatytas ir Kroatijoje

Visą praėjusią savaitę „Psilikono teatras“ praleido Kroatijos sostinėje Zagrebe kur pirmą kartą po ilgalaikio susirašinėjimo susitiko su „Choco Jazz“ muzikos grupe − dviem vokalistėmis ir perkusininku. Keturias dienas visi kartu repetavo savo pasirodymą ir praėjusį penktadienį „Išplėšk sielą“ spektaklis buvo pristatytas kroatų auditorijai.

„Vokalistės dainuoja jausmingai švelnias melodijas. Jos pasakojo, kad nuo sudėtingų kompozicijų perėjo prie gana paprastų, tačiau labai imančių už širdies muzikinių sprendimų. Būtent jų vokalai spektakliui labai daug duoda, įdomiai susipina su vaizdais ir tekstais, o perkusininkas duoda stipresnių ritmų. Apskritai grupė labai daininga, pats spektaklis su jais lengvai plaukia. Labai džiaugiamės pradėję dirbti su šiais žmonėmis − jie jauni, bet labai entuziastingi, todėl darbas Zagrebe vyko sklandžiai. Žavėjausi jais stebėdamasi, kokie disciplinuoti jie yra, tačiau kaip kūrybingai gali dirbti“,− apie „Choco Jazz“ kroatų muzikos grupę kalbėjo A.Petrulienė.

Teatralų kroatiški įspūdžiai ir emocijos dar visai švieži. A.Petrulienė lygindama šiaurietišką ir pietietišką auditorijas pastebėjo didelius skirtumus. „Spektaklio Kroatijoje metu labai jautėsi publika, kuri buvo viena iš geriausių su kuriomis teko bendrauti. Ji labai reaguojanti. Po spektaklio priėjo pasikalbėti, paspausti rankos. Lietuviai šiaurietiškai santūrūs, jei jiems ir patinka spektaklis − žmonės tai pasilaikys sau. Vis dėlto publiką jausti labai smagu“,− pasakojo „Psilikono teatro“ režisierė.

Spektaklio nuotaika priklauso nuo muzikos

Paties spektaklio pradinė idėja buvo atšiauri − žmogaus siela atsiskiria nuo kūno ir žmogui reikia pereiti į kitą realybę, peržengti ribą. Kroatų šilta ir romantiška nuotaika turėtų pridėti melancholijos spektakliui. „Oskaro Wilde‘o siela buvo susivėlusi tarp mistinių dalykų. Siela yra tyras dalykas, tačiau mūsų sielos kocepcija yra visai kita. Šį kartą turime labai jautrų ir gražų muzikinį partnerį, kurio muzika nusprendžia, į kurią pusę suksis spektaklio idėja. Galbūt spektaklio pavadinimas ir tekstai skamba aršiai, tačiau vaizdų ir muzikos junginys nuteikia labai ilgesingai, romantiškai ir jautriai“,− apie spektaklį pasakojo A.Petrulienė.

Birželio mėnesį su muzikantais iš Maskvos pristatytas spektaklio sprendimas buvo aštresnis, o muzikos sudėlioti akcentai buvo kitokie. Tada spektaklyje buvo pabrėžtas Raganos šokis, šįkart kroatai išryškino širdies plakimą. „Lėles šokdinti man buvo gerai ir dirbant su maskviečiais, ir dabar su kroatais. Olandijoje vykusiame teatro festivalyje spektaklį pristatėme su Maskvos muzikantais. Tiesiog akcentai susidėlioja į kitas vietas priklausomai nuo muzikos. Kroatai labai gražiai jausmingi. Tas jausmingumas ir lyrika nebuvo mums būdingi, turėjome aštresnius muzikinius sprendimus. Šįkart paruošėme labai švelnų, gražų ir romantišką spektaklį“,− kalbėjo A.Petrulienė.

Vanduo − svarbi spektaklio kūrimo priemonė

Spektaklis pasakoja apie vandens pasaulį, tad viena pagrindinių meninių priemonių kuriant vaidinimą bus vanduo. Kroatijoje rodytame spektaklyje „Psilikono teatras“ naudojo Adrijos jūros vaizdus, tad ketvirtadienio spektaklyje Baltijos jūra bus sušildyta šiltų pietietiškų srovių.

O.Wilde istorijoje žvejys ir siela šiuolaikiniame pasaulyje nebereiškia to paties, ką reiškė anksčiau. „Dabar žvejyba yra Europos Sąjungos remiamas nykstantis verslas, o sielos suvokimas ir vieta žmoguje pasikeitė. Mūsų teatras yra lėlių teatras, tad siela tampa apčiuopiama, ją labai įdomu paimti. Oskaro Wilde‘o pasaka neturi moralo, ji ganėtinai susivėlusi, tad negali žiūrovams pasakyti kažkokio atsakymo, gali tik judinti sielos kūną ir žiūrėti, kaip jis skleidžiasi“,− pasakojo „Psilikono teatro“ režisierė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Žvejys
Asmeninio archyvo nuotr. /Žvejys

Atsakymo kas vis dėlto yra ta siela nežino niekas. Spektaklio istorija yra nuosekli, tad kiekvienam žmogui atsakymas į šį klausimą slypėti gali tik vaizdų ir muzikos jungtyje. „Psilikono teatras“ nesistengė atrasti kitos sielos koncepcijos nei žmonių įsivaizduojama, teatralai tyrinėja kitą realybę ir demonstruoja ją žmonėms taip, kaip patys supranta. „Teatras ir yra kažkoks stebuklas, kurį tu patiri būtent tą momentą, kai stebi spektaklį. Teatras nėra išankstinis atradimas, nereikia eiti turint nusistatymą. Teatras yra išgyvenimas“,− kalbėjo silikoninių lėlių kūrėja A.Petrulienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau