„Spektaklį įkvėpė užburianti prancūzų autorių dueto PhilippoLechermeier ir RébeccosDautremer knyga „Pamirštos ir nežinomos princesės“. Ją padovanojo leidykloje dirbanti draugė – užkabino labai gražios iliustracijos, aprašai – mintyse ėmė kilti įvairūs vaizdiniai, atkakliai augo spektaklio idėja. Prasitariau apie ją kolegei ir savo mokytojai, choreografei Agnijai Šeiko, ji padrąsino imti ir atgaivinti princeses. Visa kita – istorija“, pasakojo „Pamirštų ir nežinomų princesių istorijomis“ uostamiesčio publikai kaip stipri choreografė prisistačiusi šiuolaikinio šokio šokėja, šokio pedagogė I. Kuznecova.
Gana didelio formato, vizualioje knygoje buvo aprašomos labai netradicinės princesės – besikarstančios po medžius, išdykaujančios. „Daugeliui mergaičių, bent jau mažų, „princesė“ yra beveik magiškas žodis. Toks jis buvo ir man pačiai vaikystėje. – Atviravo choreografė – Vaikai šiandien, kaip ir visais laikais turėjo savo ikonas, dievukus, princus ir princeses, kuriais nori sekti, kuriuos nori kopijuoti. Savo spektaklyje kviečiu princesę atrasti savyje. Būti princese reiškia būti savimi. Patogiai jaustis savo kailyje, nejusti poreikio kažką kopijuoti“.
„Pamirštų ir nežinomų princesių istorijos“ kviečia gėrėtis, juoktis ir susimąstyti, spektaklyje paliečiama nemažai vaikams aktualių temų – patyčių, buvimo savimi problematika.
Spektaklį pamatyti choreografė kvietė ir berniukus, „berniukai tikrai gali ateiti ir jiems bus įdomu. Tiesiog spektaklį įkvėpusi knyga pasakojo princesių istorijas, jas ėmėmės pasakoti ir mes. Pasirodė netikslinga prijungti „princą“ vien dėl patogumo“.
Princesėse – šokėjų vaikystės atspindžiai
Ruošiant personažų charakterius kiekviena šokėja atsakinėjo į specialiai parengtus klausimynus, svarstė, su kuo joms asocijuojasi žodis „princesė“, kiek princesės joms buvo svarbios vaikystėje ir t.t. „Atsakymuose į klausimyno klausimus išskaitėme nemažai gerų raktinių žodžių, kurie padėjo kuriant personažus. Pavyzdžiui, viena iš šokėjų niekada nesidomėjo princesėmis, spektaklyje ji taip pat niekuo neprimena stereotipinės princesės – ji kovotoja“, minėjo I. Kuznecova.
Unikalia judesio kalba pasižyminčio spektaklio choreografija buvo kuriama bendromis pastangomis. „Spektaklyje nėra mano kurtų ir šokėjoms primestų judesių. Žinojau, ką norėsiu pasakyti, bet ne kaip. Nenorėjau primesti savo judesių princesėms, jos yra savitos, o tai ir svarbiausia, juk pats spektaklis apie tai, kad kiekviena princesė yra unikali“, sakė choreografė.
Profesionalų komanda
Išskirtiniam spektakliui I. Kuznecova subūrė profesionalų komandą: iš Vilniaus atvyko šokėja Sigutė Juraškaitė, susijungė klaipėdiečių šokėjų pajėgos – EivaDobilaitė, Aušra Krasauskaitė, Laura Geraščenko. Pasak choreografės, dar vienas iš spektaklio patrauklių bruožų yra tai, kad kai kurios princeses įkūnijančios šokėjos pačios yra šokio mokytojos, dirba su vaikais, kurie ateis į spektaklį, „ir man pačiai įdomiausi šokėjų sukurti princesių personažai. Jie bus įdomūs visiems, ypač tiems, kas šokėjas pažįsta asmeniškai, juk dalis jų yra pakankamai gerai atpažįstamos mūsų mieste, dirba šokio mokytojomis. Be šokėjų viduje glūdinčių princesių nebūtų buvę ir spektaklio princesių“.
Spektaklio muziką kūrė Kristijonas Lučinskas. Įspūdingus, rytų estetika dvelkiančius kostiumus kūrė savo išskirtinėmis suknelėmis klaipėdiečiams vis labiau pažįstama dizainerė Lina Andriukonė.
Spektaklis skirtas 7-12 metų vaikams.
