2026-04-08 09:54

Teatro legendos grįžta į sceną: Birutės Mar spektaklius lydės susitikimai ir ekskursijos

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) ir „Solo teatras“ pristato renginių ciklą „Teatras – gyva istorija“. Lankytojai per dokumentinio teatro patirtį susipažins su lietuviškojo teatro asmenybėmis. Teatro legendos atgis ne tik scenoje, bet ir gyvuose pokalbiuose – spektaklius lydės susitikimai su tyrėjais ir ekskursijos po LTMKM saugyklas, praneša muziejus.
Rūta Staliliūnaitė su mama Pašušvyje. 1983
Rūta Staliliūnaitė su mama Pašušvyje. 1983 / LTMKM nuotr.

Penkių renginių cikle bus galima artimiau pažinti rašytojus Joną Biliūną (1879–1907) ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą (1877–1930), aktorę ir režisierę Unę Babickaitę (1897–1961), teatro legendas Moniką Mironaitę (1913–2000) ir Rūtą Staliliūnaitę (1938–2011).

Spektaklių dramaturgija paremta autentiška archyvine medžiaga – laiškais, kūrinių fragmentais, dokumentais. Spektakliai, diskusijos su tyrėjais ir ekskursijos padės suvokti, kaip kultūra formavo Lietuvos visuomenės tapatybę, stiprino valstybingumo idėją. XIX–XX a. sandūroje užgimęs lietuvių teatras tapo svarbiu tautos pasipriešinimo tyliuoju ginklu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.

Penki spektakliai, penki susitikimai, penkios ekskursijos

Žiūrovai LTMKM „Muzeotekoje“ turės galimybę pamatyti penkis universalios menininkės Birutės Mar sukurtus spektaklius – „Jis ir ji“, „Neparašytas laiškas“, „Unė“, „Lietuviškoji Nora“, taip pat naujo spektaklio „Aš esu karalienė“, skirto aktorės Rūtos Staliliūnaitės kūrybai, eskizą.

D.Matvejevo nuotr/„Solo teatro“ spektaklis „Neparašytas laiškas“,
D.Matvejevo nuotr/„Solo teatro“ spektaklis „Neparašytas laiškas“,

Po spektaklių žinomi Lietuvos teatro tyrėjai: teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė, literatūrologė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė, rašytojai Aldona Ruseckaitė ir Arvydas Juozaitis pristatys lietuviškojo teatro raidos etapus, spektaklių herojų asmenybių indėlį į šalies kultūros istoriją.

Pokalbiuose su auditorija dalyvaus spektaklio kūrybinė grupė bei tyrėjas, papasakosiantis žiūrovams apie spektaklyje atkuriamą laikmetį, to meto lietuviškosios kultūros raidą bei ją puoselėjusias asmenybes. Visi renginiai vyks LTMKM Muzeotekoje. Prieš spektaklius žiūrovai turės galimybę aplankyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino Muzeotekos atviras saugyklas ir išvysti čia saugomus eksponatus.

D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Jis ir ji“
D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Jis ir ji“

Birutė Mar: pergyvendama jų likimus, brandinu save

Projekto iniciatorė, dramaturgė, režisierė ir aktorė Birutė Mar jau daug metų kuria dokumentinį teatrą pagal istorinių asmenybių gyvenimus. Prieš aštuonerius metus „Solo teatrą“ įkūrusi Birutė Mar pastebi, kad dauguma šio teatro spektaklių sukurti pagal dokumentinę medžiagą. Didžioji dalis spektaklių siejasi su Lietuvos kultūros istorija. Ji ne kartą įvardinta kaip „aktorė-teatrologė scenoje“, gebanti įtaigiai prikelti ir atskleisti kūrėjų likimus.

B. Mar teigia, kad visos renginių cikle pristatomos asmenybės susijusios tarpusavyje: „Laiškuose minima tiek daug kultūros žmonių, aš su jais susipažįstu, tarsi jie būtų gyvi. Per vieną asmenybę susiduri ir su kitomis. Net Biliūnas, kuris buvo rašytojas, pasirodo, išbandė aktoriaus kelią – jis vaidino viename pirmųjų lietuviškų spektaklių ir visi gyrė jo talentą.“

D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Unė“
D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Unė“

Aktorė pastebi, kad spektakliuose bus daug įdomių detalių tiems, kurie domisi kultūra ir tiems, kurie su ja yra kiek mažiau susipažinę: „Kuriant spektaklį, man įdomu tarsi archeologei ieškoti labai asmeniškų, autentiškų istorinės asmenybės gyvenimo detalių – tuomet žmogus tarsi atgyja“. Birutė Mar ilgai brandina spektaklius – kai kuriems jų prireikia net vieno ar kelių dešimtmečių, kol surinkta medžiaga virsta kūriniu.

Pašnekovė ne tik kuria pjeses, bet ir režisuoja spektaklius bei juose vaidina su komanda: „Mano pagrindinė profesija – aktorė, tad visuomet norisi įsikūnyti į žmogų. Poreikis kurti dramaturgiją atėjo iš siekio sukurti savo pasaulį scenoje – tekstą, vaizdą, muziką. Čia vėliau apsigyvena mano herojai. Mano kameriniai spektakliai – mini pasauliai, atspindintys, kokio teatro norėčiau, koks man teatras yra įdomus. Man labiausiai artima sceninio minimalizmo estetika, tad gimstantys spektakliai – tarsi sceniniai eilėraščiai.“

Aktorės teigimu, sudėtingiausia jai buvo įkūnyti Unę Babickaitę: „Kai jos dienoraščius perskaičiau, mane iškart jie paveikė, man ji pasirodė visiškai kitoks personažas nei aš: pasitikėjimas savimi, humoro jausmas ir drąsa. Man visuomet buvo lengviau vaidinti uždaras herojes, o ji – trykštanti energija ir atvira. Bet peržengus save ir įsikūnijus į Unę, jos personažas tapo kone artimiausiu“. Žiūrovai aktorei dabar ne kartą pasako, kad ji – tarsi atgimusi Unė.

D.Matvejevo nuotr/„Solo teatro“ spektaklis „Unė“
D.Matvejevo nuotr/„Solo teatro“ spektaklis „Unė“

„Man įdomiausia teatre psichologinė sudėtingų, talentingų asmenybių transformacija. Žmogaus kelias į brandą – kaip per daugybę išgyvenimų, skausmą ir patirtį jis tampa stipria asmenybe. Pergyvendama jų likimus, ir save brandinu. Tą vidinę transformaciją spektaklyje išgyvena ir žiūrovas. Scenoje – mano pajautimas, pamąstymai, kokia ta asmenybė galėjo būti iš tikrųjų“, – teigia B. Mar.

Glaudžiai siejasi su muziejaus kolekcijomis

LTMKM muziejininkė, projekto bendraautorė Rasida Žygienė pastebi, kad projekte susijungia šiuolaikinis teatras ir teatro istorija: „Birutė Mar norėjo pasidalinti su publika spektakliais, o mes – saugomomis kolekcijomis. Spektaklių turinys glaudžiai siejasi su mūsų turimais eksponatais. Turime turtingas lietuviškų vakarų, aktorių Monikos Mironaitės, Rūtos Staliliūnaitės bei Unės Babickaitės kolekcijas“.

R.Žygienės teigimu, „Birutė Mar savo spektakliais transliuoja svarbią žinią. Scenoje prikelti lietuvių literatūrą – labai svarbus uždavinys. Tą ji daro labai sėkmingai ir jautriai“. Muziejininkė svarsto, kad tai galėtų būti tęstinis projektas: „Mes suinteresuoti pristatyti turimas vertybes ir prisijaukinti teatro žiūrovą“. R. Žygienė tikina, kad „Solo teatro“ spektakliai aktualūs labai plačiai žiūrovų auditorijai – nuo moksleivių iki senjorų.

Jonas Biliūnas: „Gražuolis, kuris mergaičių nemėgsta“

Balandžio 22 d. 18 val. žiūrovai bus kviečiami į spektaklio „Jis ir ji“ peržiūrą. Spektaklis sukurtas pagal Jono Biliūno ir Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškus ir kūrybą. Po spektaklio teatrologė dr. R. Vasinauskaitė apžvelgs lietuviškojo teatro ištakas XIX–XX a. sandūroje, mėgėjų teatro vakarus – besimokydamas Liepojos gimnazijose, juose dalyvavo ir J.Biliūnas. Bus prisimintas ir 1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvykęs pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio (manoma, kad šiuo slapyvardžiu pasirašinėjo broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai) komedija „Amerika pirtyje“.

Pasak Birutės Mar, ši istorija – tarsi lietuviška Romeo ir Džiuljetos istorija, „kurią norėjosi prikelti scenoje – rekonstruoti lyg išblukusią seną fotografiją, kurioje prie stalelio rymo susimąstę Jonas ir Julija. Norėjosi sugrąžinti tuos subtilius virpesius, atsklindančius iš J. Biliūno kūrybos, Jono ir Julijos meilės laiškų.“ Spektaklyje „Jis ir ji“ skamba J. Biliūno ir jo mylimosios atvirlaiškių tekstai, vienas kitam siųsti iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakopanės.

D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Jis ir ji“
D.Matvejevo nuotr./„Solo teatro“ spektaklis „Jis ir ji“

Lietuviškuose vakaruose slapčia buvo skaitomi lietuviški tekstai, dainuojamos liaudies dainos, kuriami vaidinimai – tai formavo jauno literato lietuviškąją tapatybę, jo tautines pažiūras. Įdomu, jog Liepojoje J.Biliūnas suvaidino piršlio vaidmenį viename pirmųjų lietuviškų mėgėjų pastatymų „Amerika pirtyje“.

J.Janulaitytė savo prisiminimuose rašo: „Vinco vaidmeniui rado vietoje artistą – Joną Biliūną. Brolis grįžęs pasakojo, kad labai gerai pavykę, tiesiog sužavėtas Vincu – gražus, gabus, jau dabar rašo korespondencijas. Ir dar sakė: užsidaręs, mergaičių nemėgsta. Tie žodžiai ir įstrigo man į širdį. Pradėjau juoktis, sakau – norėčiau pamatyti tą gražuolį, kuris mergaičių nemėgsta. Ne kartą pasiunčiau jam per pažįstamus labų dienų. Turėjau jo nuotrauką, su pilku švarkeliu. Kažkas pasakojo, kad jis Liepojoje esąs veikliausias...“ Iš brolio pasakojimų J.Janulaitytė ir įsidėmėjo „gražų, gabų artistą“, su kuriuo vėliau susipažino ir kuris tapo jos gyvenimo meile.

Šatrijos Ragana: liepusi sudeginti jos laiškus ir dienoraščius

Sceninė impresija „Neparašytas laiškas“, sukurta rašytojos, pedagogės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos likimo motyvais, bus rodoma birželio 5 d. 18 val. Po spektaklio literatūrologė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pristatys režisieriaus J.Vaičkaus asmenybę. 2025 m. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė apdovanota Šatrijos Raganos premija už monografiją „Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens“. Tyrėja apžvelgs M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, rašiusios pjeses ir jas režisavusios gimnazijose, indėlį į lietuviškojo teatro raidą.

Sceninė impresija remiasi intriguojančia rašytojos likimo istorija – nors išlikę daug jos laiškų, bet nėra skirtų artimiausiam žmogui – kunigui Kazimierui Bukantui, su kuriuo susipažino jaunystėje ir kurio kaimynystėje Židikuose nugyveno nemažą savo gyvenimo tarpsnį. Sakoma, rašytoja prieš mirtį seseriai liepusi sudeginti jos laiškus ir dienoraščius.

Spektaklį Neparašytas laiškas“ sukurti įkvėpė rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės–Šatrijos Raganos (1877–1930) gyvenimas ir kūryba. Užvenčios dvare užaugusi dvarininkaitė, įkvėpta mokytojo Povilo Višinskio, tapo aistringa lietuvybės puoselėtoja. Studijų Ciuricho ir Fribourgo universitetuose metu ji kaip laisva klausytoja studijavo etiką ir pedagogiką. Sugrįžusi į Lietuvą, ji mokytojavo Pavandenės dvare (Kelmės r.), platino lietuviškas knygas, Vilniuje įsteigė kurį laiką veikusį knygyną „Birutė“, vadovavo Marijampolės progimnazijai.

Paskutinius 15 gyvenimo metų praleido Židikuose, kur gimė žymiausi jos kūriniai: „Irkos tragedija“, „Sename dvare“, „Mėlynoji mergelė“ ir kt. Čia daug laiko skyrė labdarai, miestelio gyventojų švietimui, rūpinosi ligoniais ir vargšais, vertė pedagogikos veikalus, rašė lietuviškas pjeses. Per jos laidotuves Židikų kapinaitėse klebonas kanauninkas Morkys (Marijos nuodėmklausys) pasakė: „Šiandien mes čia laidojam šventąją“.

Trys moterys–teatro legendos

Rugsėjo 23 d. 18 val. bus galimybė išvysti monospektaklį pagal aktorės Unės Babickaitės dienoraščius „Unė“. U.Babickaitė – viena iš pirmųjų Lietuvos profesionalių aktorių ir režisierių, savo siųstomis vertybėmis reikšmingai prisidėjusi prie LTMKM muziejaus kolekcijų gausėjimo. Po spektaklio rašytoja, meninių biografijų knygų autorė A.Ruseckaitė pristatys U.Babickaitės kūrybinį palikimą. Ji papasakos apie XX a. pirmos pusės lietuvių menininkų veiklą emigracijoje.

LTMKM nuotr. /Unė Babickaitė. Portretas. Apie 1938 m. Kaunas
LTMKM nuotr. /Unė Babickaitė. Portretas. Apie 1938 m. Kaunas

Lapkričio mėnesį lauks spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas Henriko Ibseno dramos „Lėlių namai“ bei aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais. Po spektaklio rašytojas ir dramaturgas, buvęs M. Mironaitės bičiulis A.Juozaitis pristatys legendinės aktorės asmenybę. A. Juozaitis prisimins sovietinio Lietuvos teatro ir kultūros realijas.

Gruodžio 10 d. 18 val. įvyks spektaklio eskizo „Aš esu karalienė“, skirto aktorės Rūtos Staliliūnaitės kūrybai, premjera. Po spektaklio teatrologė dr. D. Šabasevičienė pristatys savo naują knygą „Teatro gelmėse. Aktorė Rūta Staliliūnaitė“ („Krantų“ redakcija).

LTMKM nuotr. /Rūtos Staliliūnaitės portretas. 1974 m.
LTMKM nuotr. /Rūtos Staliliūnaitės portretas. 1974 m.

Bilietus į renginį įsigiję žiūrovai kviečiami iš anksto užsiregistruoti į ekskursiją po LTMKM Muzeotekos atviras saugyklas.

Tekstą parengė „Solo teatras“ ir Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą