Sekite 15min Google
Skulptūrėlė vaizduoja Ptahą – senovės Egipto dievą kūrėją, laikytą ir architektų globėju. Antikvarinių meno kūrinių prekeivis Rupertas Wace'as, tyrinėdamas skulptūros kilmę, aptiko įdomų faktą: kadaise ji priklausė JAV laikraščių magnatui Williamui Randolphui Hearstui.
Pastarasis buvo artimas Cedrico Gibbonso, 1928 metais sukūrusio garsiosios „Oskaro“ statulėlės dizainą, draugas.
R.Wace'o teigimu, C.Gibbonsas dažnai lankydavosi W.R.Hearsto namuose – tiek jo rezidencijoje San Simeone, Kalifornijoje, tiek Niujorke, kur magnatas turėjo specialų kambarį, skirtą senovės Egipto meno kolekcijai.
-
Dvi auksinės kaukolės vietoj Žygimanto ir Barboros: ekspertai įvertino aštrių diskusijų sukėlusią skulptūrą
-
Kodėl prieš 2 tūkst. metų mirusiesiems ant veido dėdavo auksinę kaukę? Atsakymas gali nustebinti
-
Nuo faraono lūpų iki kulkos Mussolini kaktoje: kodėl apgadintas menas kartais paveikesnis?
-
Tarp šedevro ir klastotės: Vilniaus paveikslų galerijoje – tarptautinė konferencija, subursianti 36 tyrėjus iš septynių šalių
„Išsiaiškinome, kad ši skulptūrėlė priklausė Hearstui, o „Oskaro“ statulėlės kūrėjas Cedricas Gibbonsas buvo dažnas jo svečias ir draugas. Jis lankydavosi tiek Hearsto rezidencijoje San Simeone, Kalifornijoje, tiek jo namuose Niujorke, kur buvo įrengtas atskiras kambarys Egipto meno kolekcijai“, – pasakojo antikvaras.
1960 metais miręs C.Gibbonsas niekada tiesiogiai neatskleidė, kas įkvėpė jį sukurti garsųjį dizainą. Vis dėlto senovinės skulptūrėlės ir „Oskaro“ statulėlės panašumas kelia klausimų, ar tai galėjo būti daugiau nei atsitiktinumas.
„Tam tikra prasme visa tai tėra prielaida. Sudėjome du ir du, bet nežinome, ar gavome keturis, ar penkis. Negalime to įrodyti. Tačiau panašumas stulbinantis, o skulptūrėlė tinkamu metu buvo tinkamoje vietoje, tarp tinkamų žmonių. Todėl sunku patikėti, kad tai tik sutapimas“, – aiškino R.Wace'as.
Net jei ryšys su Holivudu taip ir liks neįrodytas, bronzinė skulptūrėlė yra vertingas senovės Egipto meno kūrinys.
Ji sukurta vėlyvuoju senovės Egipto laikotarpiu, prieš šalį užkariaujant Achemenidų Persijos imperijai.
„Net ir be šios istorijos tai būtų nuostabus kūrinys. Tai itin kokybiška bronzinė skulptūra, turinti įdomią kolekcionavimo istoriją. O galimas ryšys su Holivudu – tik vyšnaitė ant torto“, – sakė meno prekeivis.
Skulptūrėlė buvo parduota pirmąją „Frieze Masters“ mugės dieną, tačiau sandorio suma neatskleidžiama.
2026 metų spalio 14–18 dienomis Londono Regento parke vykusią meno mugę „Frieze Masters“ aplankė, organizatorių vertinimu, apie 60 tūkst. žmonių.
