Sekite 15min Google
Parodos lankytojai turės galimybę ne tik susipažinti su istoriniais faktais, bet ir pasinerti į kruopščiai atkurtą 1947 metų įvykių atmosferą. Ekspozicijos centre – miniatiūrinė namo, laiptinės ir buto, kuriame vyko operacija, rekonstrukcija, papildyta istorinėmis fotografijomis, garsiniais sprendimais ir kitais patirtiniais elementais.
„Visada ieškau istorijų, kurios leistų ne tik sužinoti faktus, bet ir pajausti žmonių, stovėjusių už jų, išgyvenimus. „Sužadėtuvės“ mane sužavėjo ne tik kaip drąsi partizanų operacija. Tai istorija apie pasitikėjimą, ryžtą ir žmones, kurie dėl Lietuvos laisvės rizikavo viskuo. Norėjosi šį pasakojimą atgaivinti taip, kad lankytojas galėtų ne tik perskaityti apie jį knygoje, bet ir patirti jo atmosferą“, – sako parodos autorė Rūta Rimšelienė.
Istorinis įvykis, virtęs menine rekonstrukcija
Pagrindinis parodos objektas – maždaug dvylika kartų sumažinta namo, laiptinės ir buto, kuriame vyko operacija, rekonstrukcija. Miniatiūrinėje erdvėje iki smulkiausių detalių atkurta istorinio įvykio aplinka leidžia lankytojams pažvelgti į vieną drąsiausių partizanų operacijų iš arti.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriko Daliaus Žygelio, operacijos taikiniais tapo represinių sovietų struktūrų pareigūnai ir jų talkininkai, garsėję išskirtiniu žiaurumu.
„Į „Sužadėtuvių“ balių buvo numatyta pakviesti ir likviduoti aršiausius tautos priešus. Išskirtiniu žiaurumu pagarsėjusį Marijampolės MGB vyriausiąjį tardytoją Aroną Greisą, kuris kankindamas priversdavo tardomuosius „prisipažinti“ padarius fantastiškiausius nusikaltimus, tardomas moteris prievartaudavo, – partizanai seniai taikėsi likviduoti šį nužmogėjusį saugumietį, deja, vis nesėkmingai; nepamiršta pagalvoti ir apie tiesioginį budelio šefą Marijampolės MGB viršininką papulkininkį T.Kliučenok’ą ir artimiausius bei žiauriausius jų pakalikus – lietuvių tautos išdavikus ir budelius“, – sakė istorikas.
Operacijos planas buvo rengiamas nuo 1946 metų rudens. Partizanų ryšininkė Anelė Senkutė-Pušelė, dirbusi Marijampolės socialinio aprūpinimo skyriaus buhaltere ir turėjusi okupacinės valdžios pareigūnų pasitikėjimą, savo namuose surengė tariamas sužadėtuves. Išskirtinį vaidmenį šioje istorijoje atliko moterys. Ryšininkės ir pagalbininkės ne tik padėjo organizuoti operaciją, bet ir pačios rizikavo savo laisve bei gyvybe.
Operacijoje jaunikio vaidmenį atliko partizanas Kazimieras Pyplys-Mažytis. Nedaugelis žino, kad Kazimieras Pyplys-Mažytis buvo apie dviejų metrų ūgio vyras. Ironiška, tačiau būtent dėl įspūdingo ūgio jam ir prigijo slapyvardis Mažytis – pirmą kartą jį išvydęs Tauro apygardos štabo viršininkas juokaudamas sušuko: „Oho, koks mažytis!“ Daugiau nei dviejų metrų ūgio partizanas buvo žinomas ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir kaip puikus sportininkas bei vienas narsiausių Tauro apygardos kovotojų.
1947 metų vasario 18-osios vakarą į tariamų sužadėtuvių šventę susirinkę svečiai nė neįtarė, kad tai kruopščiai suplanuota partizanų operacija. Tai buvo Užgavėnių vakaras – metas, kai žmonės linksminosi ir vaišinosi, todėl niekas nė pagalvoti negalėjo, kad partizanai gali turėti tiek įžūlios drąsos. Po vidurnakčio davus iš anksto sutartą ženklą, prasidėjo operacija . Jos metu buvo likviduoti keli represinėms okupacinės valdžios struktūroms priklausę ar su jomis kolaboravę asmenys. Nors netrukus buvo pradėtos paieškos, partizanams pavyko pasitraukti.
Ši operacija iki šiol laikoma vienu drąsiausių ir sumaniausių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo pavyzdžių, liudijančių kovotojų ryžtą ir gebėjimą net sudėtingiausiomis sąlygomis imtis itin rizikingų veiksmų. Būtent šią istoriją paroda kviečia pažinti ne per datas ir faktus, o per žmonių likimus, sprendimus ir autentiškai atkurtą aplinką.
Istorija, kurią galima pamatyti, išgirsti ir pajusti
Paroda-instaliacija sujungia istorinį pasakojimą, meninę rekonstrukciją ir patirtinį pažinimą. Lankytojai galės susipažinti su chronologiškai dėstoma operacijos istorija lietuvių ir anglų kalbomis, apžiūrėti istorinių fotografijų ekspoziciją bei patirti specialiai atkurtą aplinką, papildytą garso ir kvapų elementais.
Svarbi projekto dalis – prieinamumas. Paroda pritaikyta ir neregiams bei silpnaregiams: parengtas išsamus ekspozicijos įgarsinimas bei kitos patirtinės priemonės, leidžiančios istoriją pažinti ne vien vizualiai.
Kodėl ši istorija svarbi šiandien?
Pasak kūrėjų, „Sužadėtuvės“ („Blynų balius“) pasakoja ne tik apie vieną partizanų operaciją. Tai pasakojimas apie žmones, kurie okupacijos metais turėjo priimti sudėtingus sprendimus, rizikuoti savo gyvybe ir ieškoti netikėtų būdų priešintis režimui.
Paroda kviečia ne tik pažinti mažiau žinomą Lietuvos partizaninio karo epizodą, bet ir susimąstyti apie laisvės kainą, pasirinkimus bei asmeninę atsakomybę istorinių įvykių akivaizdoje. „Nors nuo šių įvykių praėjo beveik aštuoni dešimtmečiai, „Sužadėtuvės“ išlieka svarbios todėl, kad primena, kokios įvairios buvo pasipriešinimo formos ir kiek daug ryžto reikėjo žmonėms, pasirinkusiems kovoti už Lietuvos laisvę. Ypač karo Ukrainoje kontekste“, – sako D.Žygelis.
Parodą organizuoja labdaros ir paramos fondas „Be kaltės“, projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Parodos autorė R.Rimšelienė dėkoja ir džiaugiasi, kad prie šios parodos prisidėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Paroda „Sužadėtuvės (Blynų balius)“, įsikūrus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės apačioje, veiks kasdien nuo 12 iki 20 val. iki gruodžio 7 d. adresu Lukiškių skg. 6. Lankymas nemokamas.
„Tokios istorinės temos, kurios pasakoja apie laisvę, atsakomybę bei drąsą priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis, yra gyvos ir aktualios. Būtent todėl norėjosi sukurti parodą, kuri leistų ne tik sužinoti šią istoriją, bet ir ją patirti“, – sako R.Rimšelienė.
Parodos-instaliacijos „Sužadėtuvės“ („Blynų balius“) atidarymas – 2026 m. spalio 20 d., 17.00 val.
Lukiškių kalėjimas 2.0, Lukiškių skg. 6 Vilnius.
