Sekite 15min Google
Tačiau kanonų nepaisančiam menininkui tai netrukdo sulaukti pripažinimo – šiandien jis yra laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių, o jo darbai laukiami ne tik galerijose, bet taip pat puošia Valdovų rūmų muziejaus fasadą, viešąsias miestų erdves ir išskirtinius NT projektus.
Iš Radviliškio kilęs menininkas sako norintis kurti akį traukiantį, gyvą, žaismingą, humoro ir gaivališkumo nestokojantį meną, kuris nepaliktų abejingų ir, svarbiausia, teiktų džiaugsmą jam pačiam.
Menas be gilių atodūsių
„Menininkai paprastai linksta arba į tamsiąją, arba šviesiąją pusę – aš neabejotinai esu tarp antrųjų. Man kūrybos procesas turi kelti šypseną. Tai nėra ilgų ieškojimų ar gilių egzistencinių apmąstymų rezultatas. Rūpintojėlių Lietuvoje ir taip netrūksta.
Be to, visuomet maniau, kad skulptūros praktika Lietuvoje yra pernelyg linkusi į monumentalumą, ilgaamžiškumą, siekia išgrynintų, nušlifuotų formų. Aš pasirinkau eiti kitu keliu – kurti greitesnius, spontaniškesnius, pirminio kūrybinio impulso ilgame tobulinimo procese nepraradusius kūrinius“, – pasakoja M.Gaubas.
Rūpintojėlių Lietuvoje ir taip netrūksta.
Pradėjęs nuo tapybos ir mažesnių kamerinės plastikos darbų, taip pat smėlio ir ledo skulptūrų, menininkas šiandien vis dažniau kuria ir didesnio masto skulptūras ekspozicijų bei viešosioms erdvėms. Iš viso M.Gaubas skaičiuoja jau virš tūkstančio skulptūrinių kūrinių. Dažnai juose vaizduojami personažai su savitu charakteriu ar „gyvenimiška“ istorija, kurią išduoda tam tikros detalės – aksesuarai, randai, tatuiruotės.
Unikaliame projekte – netradicinė undinėlė
Šiuolaikinėje Lietuvos skulptūros scenoje M.Gaubas yra vienas žinomiausių vardų, tad nenuostabu, kad jis kviečiamas kurti darbus privačioms kolekcijoms, specialioms progoms ar vietoms. Vienas paskutiniųjų tokiu būdu gimusių jo darbų yra skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“, kurioje puikiai atsispindi savitos menininko kūrybos bruožai. Skulptūra tapo Palangoje vystomo prestižinio apartamentų projekto „Vandens formos“ akcentu.
„Kai gavau pasiūlymą sukurti skulptūrą šiam projektui, paruošiau keletą skirtingų eskizų. Džiaugiuosi, kad įgyvendinimui buvo pasirinkta būtent undinėlė, nes man pačiam šis darbas patiko labiausiai. Jame bandžiau žaismingai perteikti vandens temą, asociacijas su pajūriu, kurortu, atostogų nuotaika. Tuo pačiu norėjau, kad undinėlė nebūtų nuobodi, atkeliautų ne iš pasakos, o iš atpažįstamos realybės, gebėtų užmegzti santykį su žiūrovu“, – teigia M.Gaubas.
J.Simpsono gatvėje vystomo apartamentų komplekso koncepcija gimė iš skirtingų vandens būsenų – vandens, garų ir ledo. Šie motyvai įvairiais pavidalais atsikartoja architektūroje, interjere, medžiagiškume ir meniniuose sprendimuose, o būtent iš šios idėjos gimė ir projekto pavadinimas – „Vandens formos“.
M.Gaubo skulptūroje vandens tema išryškėja per undinėlės laikomą ledų porciją – dar vieną vandens formą. Ji kartu simbolizuoja vasarišką nerūpestingumą ir mažus kasdienybės malonumus.
Kuria iš standartų išlaisvintus personažus
M.Gaubo kūriniuose buitiškumas ir realistiškumas dažnai persipina su netikėtumu, o estetiniai idealai vietą užleidžia iš grožio standartų išsilaisvintiems kūnams, netobulumui. Menininko kūryba neretai interpretuojama kaip socialinė kritika ar ironiškas žvilgsnis į tam tikrus šiuolaikinės visuomenės reiškinius, tačiau taip pat gali būti tiesiog estetinio gerėjimosi objektu.
„Man patinka, kai skulptūra atkreipia į save dėmesį, užkabina, skatina įsivaizduoti personažo praeitį, gyvenimą ar esamą situaciją. Taip pat nevengiu atvirumo, todėl kai kam mano darbai gali pasirodyti provokuojantys. Visgi šiuolaikinė publika yra pakankamai drąsi, todėl besipiktinančių nėra daug. Specialiai šokiruoti nesiekiu, tačiau noriu, kad mano darbai turėtų poveikį, patrauktų akį, o tuomet jau gautų progą atskleisti skirtingus savo sluoksnius ir prasmes“, – teigia M.Gaubas.
Man patinka, kai skulptūra atkreipia į save dėmesį, užkabina, skatina įsivaizduoti personažo praeitį, gyvenimą ar esamą situaciją.
Svarbu kontekstas
Kaip ir pati undinėlės skulptūra, vieta, kurioje ji eksponuojama, yra neeilinė. Užbaigtame „Vandens formos“ projekte į visumą apjungiamas pajūrio kraštovaizdis, moderni architektūra, interjeras ir autentiška meninė išraiška. Taip sukuriama unikali gyvenamoji aplinka aukštą kokybę vertinančiam ir prie primestų standartų nesitaikančiam žmogui. Kelių minučių atstumu nuo jūros, Birutės parko ir pušynų įrengti vos 33 apartamentai su jaukiu, japoniško sodo stiliaus vidiniu kiemu, kuriame žvilgsnių ir laukia M.Gaubo skulptūra.
„Kurdamas visuomet galvoju, apie kūrinio kontekstą. Skulptūrų eksponavimą suvokiu kaip eksperimentą, kaip dar vieną kūrybos aspektą, kuris leidžia atsiskleisti skirtingiems kūrinio prasminiams sluoksniams. Vienaip į skulptūras žiūrima galerijose, kitaip viešosiose ar netikėtose erdvėse.
Tuo pačiu meno kūrinys taip pat transformuoja aplinką, kurioje yra eksponuojamas. Šis žaismas man labai įdomus, todėl savo kūrinius esu eksponavęs meno galerijos lifte, tualete, duše, vežiojęs priekaboje kaip mobilią ekspoziciją. Be abejo, kitokią prieigą taikau kurdamas darbus labiau oficialioms, reprezentacinėms ar viešosioms erdvėms“, – pasakoja M.Gaubas.
Šis žaismas man labai įdomus, todėl savo kūrinius esu eksponavęs meno galerijos lifte, tualete, duše, vežiojęs priekaboje kaip mobilią ekspoziciją.
Menas padeda formuoti vietos charakterį
„Undinėlė, valganti ledus“ yra ne vienintelis „Vandens formos“ projekte eksponuojamas meno kūrinys – pagrindinėje patalpų erdvėje būsimus apartamentų gyventojus ir svečius pasitiks per visą atriumą nusidriekusi 10 metrų menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija „Pinigų lietus“. Statant ir įrenginėjant apartamentų kompleksą taip pat panaudotos savitą estetinį vientisumą sukurti padedančios medžiagos bei interjero dizaino sprendimai – pavyzdžiui, šviečiančio akmens apdaila.
M.Gaubas yra įsitikinęs, kad meno kūriniai, papildydami architektūros sprendimus, pastatams ir viešosioms erdvėms suteikia didesnę vertę bei išskirtinumą, padeda išryškinti ir kurti vietos charakterį. Anot skulptoriaus, menas kartu su interjero, infrastruktūros, apželdinimo sprendimais tampa dar vienu gyvenamąją, rekreacinę ar darbo aplinką formuojančiu elementu.
„Lietuvoje į meno kūrinius kol kas investuojama labiau išskirtiniuose projektuose, tačiau ši praktika, mano manymu, yra labai sveikintina.
Menas įkvepia, stimuliuoja, skatina pažvelgti į pasaulį iš naujų perspektyvų, kasdienybei suteikia daugiau spalvų. Tad jo į savo aplinką visuomet verta įsileisti daugiau“, – neabejoja vienas žymiausių Lietuvos skulptorių.
