Tomo Masiulio auklėtiniai susitikimo starte pajuto, ką reiškia geriausia gynyba Eurolygoje, sunkiai radę, kaip pramušti Stambulo „Fenerbahče“ barikadas.
Reikalai pasistūmėjo į priekį antrajame ketvirtyje, kai Šarūnas Jasikevičius į aikštelę išleido atsarginius krepšininkus, o tai suteikė gaivaus oro gurkšnį Kauno „Žalgirio“ gynėjams bei atrišo rankas aukštaūgiams.
Nors Wade'o Baldwino ir Taleno Hortono-Tuckerio vedina Turkijos komanda vis kvėpavo Lietuvos čempionams į nugarą, „Žalgiris“ sutvarkė reikalus ir pirmą kartą istorijoje triumfavo Šaro teritorijoje.
„Taip (saldžiausia pergalė), – sakė Ąžuolas Tubelis. – Kai dar nebuvau Eurolygoje, visada buvo toks jausmas, kad „Fenerbahče“ namuose žaidžia labai solidžiai. Pamenu, kai dar buvau jaunesnis, kai jie žaidė Serbijoje finaliniame ketverte. Man dar nuo tada tokie prisiminimai. Solidi komanda, labai gerai žaidžia, ypač atėjus Šarūnui Jasikevičiui, jie sėdi pirmoje vietoje. Manau, kad yra teisingai pasakyta, kad viena saldesnių pergalių.“
Vyšnia ant torto tapo Ą.Tubelio dėjimas per 2020-ųjų metų NBA čempioną Taleną Hortoną-Tuckerį. Vienas ryškiausių šio Eurolygos sezono krepšininkų bandė blokuoti į greitą ataką nurūkusį „Žalgirio“ puolėją, tačiau galiausiai buvo įklijuotas į „plakatą“.
„Užskaitome. Galite skelbti, kad užskaitome. Jis pats užskaitė šį dėjimą, linktelėjo, o aš sakau: „welcome“ (sveikas atvykęs)“, – juokėsi Ą.Tubelis.
– Pradžia buvo sunki, bet galiausiai įsibėgėjote ir perlaužėte rungtynes. Kas lėmė pergalę?
– Vis tiek pastarosios „Fenerbahče“ rungtynės buvo ne į jų naudą. Visi supratome ir žinojome, kad jie ateis su dvigubu fiziškumu. Taip ir buvo. Jie pasiėmė mus, neleido nieko laisvai daryti. Mes per minutės pertraukėlės užvedėme vieni kitus, dar treneris mus dar labiau užvedė. Mes pradėjome žaisti fiziškai, visai neblogai pavyko, žinojome, ką ir kur atakuoti. Klaidelių buvo, jų visada bus – tiek pas mus, tiek pas juos. Galiausiai koncentracija pabaigoje buvo gera gynyboje vienas prieš vieną. Pavyzdžiui, Baldwinas pataikė visus vidutinius metimus, bet pabaigoje visai neblogai apsigynėme. Tai ir lėmė pergalę.
– Vienas iš gerai apsigynusių buvote jūs. Kiek jaučiatės vis užtikrinčiau susikeitimo gynyboje prieš geriausius Eurolygos gynėjus?
– Žinote, koks jis yra žaidėjas. Momente, kai jis yra prieš tave su kamuoliu, tiesiog turi žaisti, neduoti mesti, kartais duoti šiek tiek atstumo. Žaidėjas tuomet susipainioja, pirmyn atgal šokinėja. Tai gal jį išmušė iš vėžių. Manau, kad buvo momentų, kai atstovėjau, buvo ir tokių, kai neatstovėjau.
– Ar varžovai Mikaelis Jantunenas ir Chrisas Silva vaidino, kai krito nuo jūsų, ar jūs toks stiprus esate?
– Ai, prieš mane krito? Net nepastebėjau. Jantunenas visada kažką bando. O dėl Silvos... Jeigu centras prieš mane krenta, tai nežinau, apie ką mes kalbame.
– Kaip vertinate Moseso Wrighto bandymą įkrauti? Turbūt jis būtų perspjovęs ir jūsų dėjimą.
– Taip. Mosesas ne pirmą kartą neužbaigia dėjimo per žmogų. Taip buvo ir prieš „Real“. Jis turi užbaigti. Vėliau pats vos negavo nuo to paties Hortono-Tuckerio, labai nedaug trūko. Manau, kad lankas apsaugojo.
– Šį sezoną atlikote jau daugybę įspūdingų dėjimų, o kurią vietą tarp visų jų duotumėte skrydžiui per Hortoną-Tuckerį?
– Galbūt „Top 10“. Dėjimas greitoje atakoje. Aš vis tiek turiu pranašumą, nes bėgu į greitą ataką, o jis bėga iš paskos. Jei matau, kad jis bandys šokti, o jis tikrai šoks, nes Hortonas-Tuckeris yra mėgėjas, kaip ir aš, tai daryti, tai reikia tiesiog ore visam išsitempti ir sugrūsti kamuolį. Jeigu atsipalaiduosi, tuomet jis būtų mane nunešęs į šoną ir būtų sušvilpta pražanga. Taip, „Top 10“ dėjimas.
– Kodėl po tokių epizodų nerodote emocijų? Ar viduje niekas neverda?
– Nešoksiu aš ant to Hortono-Tuckerio. Mano pirmi metai Eurolygoje, o pradėsiu šokinėti ir rėkti į veidą visiems? Yra buvę, bet ten iš kitos operos. Eurolygoje taip negalima, turiu rodyti pagarbą. Nors tai yra žaidimo dalis, bet išsimuščiau iš vėžių ir išmuščiau komandos draugus. Nemanau, kad jie būtų tai supratę.
– Ar jau atėjo laikas kalbėti apie „Žalgirio“ jėgą ir galimybes atkrintamosiose?
– Aš nebuvęs atkrintamosiose, nežinau, kaip viskas vyksta. Labai gerai treneris ir visas štabas mus stabdo prieš kiekvienas rungtynes, tarsi tai būtų finalas. Nevaidinsime, kad nežinome, kiek liko rungtynių. Kodėl jų nepasiėmus viena po kitos? Jei galvosime, kad vienas galime pasiimti, o kitų ne, bus labai blogai. Aš sakau iš patirties. Rungtynės po rungtynių matysime, o kaip viskas susidėlios, taip ir bus. Žaisime iš visų jėgų.
