Buvę komandos draugai, o vėliau priešai pusfinaliuose pravirkdė savo buvusias komandas.
Š.Jasikevičiaus „Fenerbahče“ eliminavo Atėnų „Panathinaikos“, o Vassilio Spanoulio „Monaco“ nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir sekmadienį susikaus dėl geidžiamo trofėjaus.
Tiek vienas, tiek kitas gali tapti vos ketvirtuoju žmogumi, laimėjusiu Eurolygą ir žaidžiant, ir treniruojant.
Bet kol kas Š.Jasikevičiaus mintyse – taktiniai manevrai ir bandymai susitvarkyti su nervais.
Prieš rytoj 20 val. laukiantį finalą Šaras pasidalino mintimis su Lietuvos žiniasklaida Abu Dabyje.
– Vakar klausiau „Monaco“ žaidėjų, ar nustebino pusfinalio baigtis, tai buvo ir tokių, kurie labiau tikėjosi „Panathinaikos“ pergalės. O ar jūs tikėjotės „Monaco“ pergalės prieš „Olympiakos“?
– Visą laiką tokiose situacijose kažkam duodi daugiau šansų. Aš galvojau, kad daugiau šansų laimėti turi „Olympiakos“. Bet finalo ketverte gali bet kuri komanda laimėti, aš tikrai tuo tikiu. Atrodo, kad siurprizas, bet ne joks čia siurprizas. Ta visa galvos psichologija, kaip ji funkcionuoja, ir aišku tas jų fiziškumas padarė tikrai didžiulį įspūdį.
– „Olympiakos“ gynėjas Keenanas Evansas irgi teigė, kad pagrindinis jūsų prioritetas turės būti fiziškumas, nes „Monaco“ žaidžia labai kietai. Kaip su tuo tvarkytis, ką turite padaryti gerai?
– Yra mechanizmai, kai turi paruošti visai kitaip. Visą laiką sakome, kad prieš juos žaidžiame gerai, bet kažkur prarandi koncentraciją ir jie savo fiziškumu išmuša tave iš vėžių. Čia ir yra žaidimas – kurie kuriuos. Ar mes padarysime visas detales, kad jie įeitų į kiekvieną puolimą, kad sugebėtume žaisti savo aikštės vietose, o ne būti išstumti trys metrai nuo tritaškio linijos? Čia ir yra žaidimas, tos detalės, apie kurias mes šnekame.
– Daug kalbėta, kad ši komanda per šį sezoną daug praėjo. Kiek ši komanda priaugo iki tokio šanso kovoti dėl titulo?
– Gali daug diskutuoti, kiek priaugo. Ji čia, ji finale, reiškia priaugo.
– „Monaco“ prieš jus reguliariajame sezone įrodė, kad gali ir sėkmingai pulti, kai pralaimėjot du mačus ir praleidot 91 ir 99 taškus. Ko galite pasimokyti iš tų dviejų mačų?
– Neišlaikėme rungtynių 40 minučių. Buvo labai gerų detalių ir Stambule, ir Monake, bet jie kažkaip vis nueidavo. Mes vaikiškai sužaisdavome atkarpas 4-5 minučių, kai atiduodavome kamuolius į rankas, pridarydavome tris klaidas iš eilės. Tokį nesolidų krepšinį žaidėme prieš juos, o jie tuo pasinaudoja. Kažkuriais momentais ir nepataikėme, kai susikurdavome, o jie sunkius metimus pataikydavo. Jie labai gali pataikyti sunkius metimus – tiek Jamesas, tiek Okobo. Jie nenustebina tavęs, kai pataiko sunkius metimus. Mums kažkaip nesusiklostė rungtynės ir galbūt dar nebuvome tokia komanda, kokia esame dabar.
– Daugumai tai gali būti vienintelis šansas žaisti finale. Kiek lems psichologinė pusė ir kokių geriausių patarimų esate gavęs prieš tokias rungtynes?
– Gali šnekėti daug, bet į žmogaus dūšią neįlįsi. Reikia suprasti, bet nervinsiesi, kad bus sunku, bet susitvarkyti su tuo ir pažiūrėti viskam į akis. Reikia eiti, persilaužti. Visi gali kovoti, palikti širdį, eiti ant kiekvieno kamuoliu, griūti. Tą mes vakar padarėme, galime ir dar kartą padaryti.
– Kiek smagu bus eiti į finalą ir kautis prieš Vassilį Spanoulį, kai abu beprotiškai mylite krepšinį, esate krepšinio maniakai?
– Smagu, bet jei būtų kitas treneris, tai irgi būtų smagu.
– Kalbant apie V.Spanoulį, iš jūsų knygos man įsiminė vieta, kur pasakojote apie netikėtą susitikimą su Vassiliu Kosta Navarinos viešbutyje ir pokalbius su juo apie krepšinį prie baseino. Apie jus žmonės visą karjerą kalbėjo kaip apie būsimą trenerį, o ar iš pokalbių su V.Spanouliu tada matėt, kad ir jis kada nors bus toks sėkmingas strategas?
– Sąžiningai, tai nelabai galvodavau. Kažkaip jis mane net nustebino, kad jis eis. Nesu tikras, jis gal net sakydavo man, kad nebus treneriu. Gal čia prisišnekėsiu... Ir aš pats dveji metai iki karjeros pabaigos visą mintį apie treniravimą variau į šoną. Nelabai galvojau, kad jis bus. Bet logiška – žmogus gyvena krepšiniu.
– Po nepasisekusių pusfinalių graikai masiškai palieka Abu Dabį. Ar tribūnose tikitės daugiau turkų sirgalių?
– Sako, kad stengiasi, bet jiems sunku, nes reikia gauti vizą. Tai nėra lengva viską susitvarkyti.
– Jums tai antras Eurolygos finalas treniruojant. Neskaitant to, jog 2021 metais dėl COVID-19 žaidėte tuščioje arenoje, kokius dar skirtumus matote nuo anos situacijos?
– Net neįsivaizduoju, ką atsakyti. Tas pats – vienos rungtynės, eini žaisti ir viską palikti, nieko neperkrauti žaidėjų smegenų ir viskas.
– O kaip pats save raminate prieš finalą?
– Bandau kalbėti pats su savimi daug, bet nežinau, ar ką gero galiu sau pasakyti. Ne pirmas finalas, ne pirmas finalo ketvertas. Tas pats per tą patį – geros problemos.
