– Tiesa (atsidūsta). Būna sezonų, kai viskas eina kaip per sviestą. Taip, kaip ir planavai. Bet būna sezonų, kai imi svarstyti, kuo nusidėjai, kad nusipelnei tiek daug nenumatytų dalykų...
Viskas, ką mes buvome suplanavę, visiškai sugriuvo jau pačiose pirmosiose sezono rungtynėse (kai sunkią traumą patyrė Scottie Wilbekinas, – past.). Praradome kertinį žaidėją. Beje, ir brangiausią mūsų krepšininką. Ir praradome jį visam sezonui.
Kitas mūsų kertinis papildymas (Wade'as Baldwinas, – past.) per pirmąją sezono pusę dėl traumų nesužaidė nė pusės mačų, o itin svarbiu aukštaūgiu turėjęs tapti Luka Šamaničius dėl asmeninių priežasčių, kurias mes visiškai gerbiame, paliko komandą. Staiga turėjome atlikti labai daug svarbių korekcijų.
Ir jūs visiškai teisus – Šaras labai nori stabilumo. Nesakyčiau, kad jis nemėgsta rizikuoti, bet jis nori būti situacijoje, kurią galima kontroliuoti.
Vis dėlto jis labai greitai prisitaiko. Šaras iš karto suprato, kad kitaip nebus – teks suktis iš situacijos. O ji nėra lengva – kalbant ir apie biudžeto klausimus.
Traumas dar patyrė Dyshawn'as Pierre'as, (Artūras) Žagaras, kiti. Pasikvietėme Bobaną (Marjanovičių), bet pasilikome laisvumo priimti kitus sprendimus, jei situacija kartu neišdegtų (B.Marjanovičius jau paliko Stambulą ir išvyko į Kiniją, – past.).
Šaras parodė labai didelį lankstumą, priimdamas visus iššūkius, kurie mus užgriuvo. Tai tik dar kartą parodo, koks puikus treneris jis yra, nes bėdų kilo tikrai daug. Nėra lengva rasti žaidėjų sezono eigoje. Jų baseinas kiekvieną sezoną senka ir senka, žaidėjai darosi vis senesni.
Bet Šaras nė negalvojo apie pasiteisinimus. Jis visą laiką kalė žaidėjams į galvas, kad nesvarbu, jog netekome kelių svarbių dalių – vis tiek turime laimėti bet kokia kaina. Turėjome mačų, kai vertėmės be 7 žaidėjų, bet mes kaunamės, kabinamės nagais ir dantimis bei kažkokiu būdu esame ten, kur esame (antri Eurolygoje, – past.). Tai – didžiulis trenerio nuopelnas.
Visi žiūrime realybei į akis, niekas neieško pasiteisinimų. Tiesiog kovojame dėl savo tikslų. Būtų gerokai lengviau, jei viskas vyktų pagal planą, bet tokie sezonai, kaip šis – iš tiesų patikrina tavo trenerio ir vadovų sugebėjimus išsisukti bei išgyventi, kad ir kas benutiktų.
– Š.Jasikevičius praėjusią savaitę Belgrade sulaukė klausimo, ar Nigelas Hayesas-Davisas šiuo metu yra geriausias Eurolygos krepšininkas? Jūsų nuomone, ar taip yra?
– Nežinau, kaip apibrėžti tą „geriausias“. Reikia susitarti dėl kriterijų. Nigelo atveju, turiu pripažinti, kad niekada negalvojau, kad jis gali padaryti tokią pažangą, kokią jis padarė mūsų klube nuo atvykimo 2022-aisiais, įvertinant, kad jam dabar – 30 metų. Jis nėra jaunuolis, kuriam 18-a ir kuris po trejų metų, būdamas 21-erių, žaidžia visai kitaip.
Nigelas aikštelėje gali viską. Jis gali žaisti bet kurioje pozicijoje. Kartais Šaras sako, kad nesirūpintume dėl dar vieno aukštaūgio, nes Nigelas galės pažaisti ir penktoje pozicijoje (toks jo žaidimas vėl padėjo perlaužti rungtynes su Kauno „Žalgiriu“, – past.).
Svarbiausias dalykas yra Nigelo požiūris į darbą. Jis visada dirba papildomai. Ir supraskite mane teisingai, esu matęs tikrai ne vieną, kuris dirbtų papildomai, bet Nigelas yra tiesiog tam pasišventęs.
Galite paklausti žmonių Belgrade, kur ką tik žaidėme – kiekvieną sykį, kai nuvykstame į išvykos rungtynes, o tai dažniausiai darome prieš vakarienę, Nigelas eina ne valgyti su komanda, o pasikviečia kažką iš trenerių štabo ir keliauja dirbti į treniruočių salę. Kiekvieną sykį!
Net jeigu jam duodi laisvadienį, jis vis tiek ateina į areną ir treniruojasi. Nigelo pasišventimas, darbo etika ir siekis tobulėti jo amžiuje yra tiesiog neįtikėtini. Sakau tai nuoširdžiai, ne dėl to, kad noriu pagirti ar pamatyti skambią antraštę. Jis – tikrai ypatingas ir yra be galo vertinga detalė mūsų komandos dėlionėje. Kalbant NBA terminais, jis tikrai turi būti MVP diskusijose. Tikras pavyzdys visiems.
– Kaip manote, kodėl jo nėra NBA?
– Kiekvienas žaidėjas turi savo istoriją. Kuomet jis žaidė Viskonsino universitete, ar Kauno „Žalgiryje“, turbūt niekas apie tokį klausimą negalvojo. Bet jis įdėjo tiek daug darbo, be paliovos tobulėjo, kad šią vasarą buvo pakviestas į rezervinę JAV rinktinę ir žaidė su pačiais geriausiais. Jis sulaukia NBA dėmesio ir nori toliau tobulėti.
Manau, tiesiog nepaprasta, kad būdamas savo amžiaus, jis domina NBA komandas, bet jis visa tai pasiekė sunkiu darbu ir atsidavimu.
– Eurolyga kaip tik vykdo geriausių 25-ių savo krepšininkų rinkimus. Jeigu paklausčiau, kuris vienas jums yra geriausias, kurį pasirinktumėte?
– Išsirinkti vieną... Tai – labai sunku (atsidūsta). Padarykime taip – aš rinkčiausi visą Željko Obradovičiaus treniruotą gynėjų liniją: Dimitrį Diamantidį, Vassilį Spanoulį ir Šarūną Jasikevičių.
– Kalbamės prieš rungtynes su „Žalgiriu“. Jeigu galėtumėte pasirinkti vieną žaidėją iš Kauno komandos, kas jis būtų?
– Jeigu žiūrėtume į tai, kas nutiko iki šiol, galėtume tvirtai pasakyti, kad Sylvainas Francisco žaidžia geriausią karjeros krepšinį. Kiekvieną sykį, kai būna aikštėje – jis yra didžiulė grėsmė. Vis dar regiu, kaip „Žalgiris“ pradėjo rungtynes su Madrido „Real“. Atrodė, kad Sylvainas dominuos tame mače, bet... pasuko čiurną. Ir rungtynės buvo baigtos.
Kai žaidėjas turi tokio dydžio įtaką, privalai tai gerbti. Manau, kad šiame sezone Sylvainas yra kol kas svarbiausias „Žalgiryje“. Net ir Andrea priima visišką jo lyderystę aikštelėje. Jis labai juo tiki ir pasitiki.
Tuo pačiu Lonnie Walkeris yra vienas iš talentingiausių puolimo žaidėjų, kuriuos šiuo metu turime Eurolygoje. Jis – nepastovus, o tai riboja jo žaidimo laiką ir įtaką rungtynėse, bet jis turi potencialo dramatiškai pakeisti bet kurį susitikimą vien savo talentu puolime.
S.Francisco ir L.Walkerio duetas yra ekstremaliai pavojingas. Lonnie gali pelnyti taškus bet kokiu būdu. Jis – NBA žaidėjas Europoje.
– Kalbant apie NBA, ar ji pakeis krepšinio ekosistemą Europoje?
– Šia tema yra labai daug spekuliacijų, bet niekas nežino, kaip bus iš tikrųjų. Tai tikrai nepadeda. Puikiai žinau, kad mes, kaip Eurolyga, labai sunkiai dirbame, gerindami įvairius aspektus.
Niekas nežino, kas nutiks. Dabar visi laukia NBA rungtynių Paryžiuje („San Antonio Spurs“ su Victoru Wembanyama ketvirtadienį ir šeštadienį Prancūzijos sostinėje susitiks su „Indiana Pacers“, – past.). Ten bus visi NBA žmonės ir galbūt išgirsime kažką aiškesnio.
Taip, kalbų dabar daugiau nei jų buvo bet kada anksčiau, bet visa tai – tik spekuliacijos. Visi tiesiog spėlioja, kaip bus, tačiau niekas nieko tvirtai nežino. Tad man sunku komentuoti.
– O kaip Pauliui Motiejūnui sekasi Eurolygos vadovo kėdėje?
– Na, jis turbūt nemiega. Manau, jis supranta, kokia tai sudėtinga pozicija. Be abejonės, jis daro, ką gali geriausio, tačiau ant jo stalo yra labai daug sudėtingų temų.
Aš jam sakau, kad bandytų spręsti po vieną klausimą, nes užduočių yra labai daug. Paulius tikrai dirba, dėl to abejonių nėra. Galbūt kada pasvajoja, kad galbūt geriau būtų likęs savo komforto zonoje Kaune (šypteli), bet nepamirškime, kad šiuo metu jis yra svarbiausias žmogus Europos krepšinyje. Tad reikia priimti šio darbo pliusus ir minusus.
– Ir galiausiai – sunkiausias klausimas... Kaip ilgai dar norėtumėte dirbti krepšinyje? Ir kokiose pozicijose save dar matytumėte?
– Netikėtas klausimas (juokiasi). Neturiu užsibrėžęs kažkokios datos, iki kada turiu baigti. Man reikia šito adrenalino, aistros tam, ką darau. Esu pasakęs savo šeimai, kad tęsiu tol, kol tai jausiu.
Man tikrai labai sekėsi visos karjeros metu. Dirbau aukščiausio lygio organizacijose. Tai – didžiulė garbė ir privilegija. Taip pat ir nuostabiose šalyse bei miestuose – Trevize, Toronte, Stambule. Visur buvau laimingas.
Bet aš visada esu atviras projektams. Tam, kas mane stumtų į priekį. Kol jaučiu šią aistrą, ugnį viduje ir sugebu, noriu tęsti darbus krepšinyje.
Jeigu būčiau naudingas kažkokiose kitose pareigose – tarkim, krepšinio politikoje, o ne komandos rinkime – būčiau atviras tokiam darbui. Nenoriu sustoti. Galbūt po metų turėsime kitą interviu kitomis aplinkybėmis. Niekas nežino, kas laukia ateityje, bet šiandien esu laimingas ten, kur esu. Kita vertus, visi puikiai žinome, koks nenuspėjamas yra šis verslas. Pamatysime, ką rytojus mums atneš.
