Rimas Kurtinaitis pats vilkėjo Lietuvos rinktinės žaidėjo aprangą, kai 1995 m. ligšiol vienintelį sykį lietuviai ir švedai susidūrė Europos čempionato susitikime.
Tuomet patyręs snaiperis surinko 11 taškų ir padėjo Lietuvai triumfuoti 96:73, o dabar jam teko jau pačiam vadovauti rinktinės žaidimui akistatoje su skandinavais.
-
Grupės etapo finiše – išvargta pergalė prieš Švediją ir dar viena skaudi netektis
-
Tubelis apie traumų virusą rinktinėje: „Nevaikštau į bažnyčią, bet reikės pradėti“
-
Kurtinaitis pakomentavo Margirio Normanto traumą: „Gal sugebėsime jį sugrąžinti“
-
„Sunku, bet gerai“: Valančiūnas įvertino pirmą etapą ir neieškojo „sliekų“ dėl traumų
Rungtynės turnyrine prasme beveik nieko nelėmė, o tai atsispindėjo ir R.Kurtinaičio, ir žaidėjų veiksmuose.
65-erių specialistas tik sužaidus porą minučių pirmą kartą atsistojo nuo kėdės, o apsnūdę lietuviai pralaimėjo mačo startą 2:8.
Visgi ne ankstyva švedų persvara, o Margirio Normanto trauma apkartino vakarą Tamperėje lietuviams.
Legionieriaus karjerą Bilbao klube pradėsiantis gynėjas stipriai kryptelėjo čiurną ir skausmo perkreiptu veidu paliko aikštę.
Lietuvos rinktinė jau ir taip visam čempionatui dėl kryžminių kelio raiščių ir menisko traumos neteko Roko Jokubaičio, nežaidė ir čiurną susižeidęs Tadas Sedekerskis, nuo suolo R.Kurtinaitis nepakėlė ir Mareko Blaževičiaus, tad praradę ir M.Normantą lietuviai liko vos su aštuonių žaidėjų rotacija.
Mūsiškių bėdomis naudojęsi švedai, jau prieš rungtynes sužinoję apie istorinį patekimą į „EuroBasket“ atkrintamąsias, turėjo net 12 taškų pranašumą antrajame kėlinyje (32:20). Lietuviai per pirmąją pusę klydo net 11 kartų ir prametė visus 10 tritaškių.
Lietuvos rinktinę į kovą sugrąžino aukštaūgių, ypač Jono Valančiūno, dominavimas po lenta, o galiausiai lemiamose atakose sustabdę švedų žvaigždę Pelle Larssoną mūsiškiai apsaugojo trapią persvarą ir laimėjo – 74:71.
„Nemanau, kad traumos turėtų išmušti mus iš tų tikslų, kuriuos norime pasiekti, – sakė R.Kurtinaitis, prieš tai trumpai pakomentavęs ir M.Normanto situaciją. – Daug žaidėjų žaidžia neįprastose pozicijose, bet mes sugebėjome mobilizuotis ir pasiekėme nors ir sunkią, bet pergalę. Gal tas pats sunkumas mums jau praeityje. Buvo labai svarbu, kaip komanda sužais be Roko. Pradžioje, matėte, buvo sudėtinga. Paskui po truputį įsivažiavome. Pabaiga gal sėkminga, nežinau kaip pavadinti, bet laimėjome. Tą baisumą, kaip žaisti be Roko, praėjome. Bus matyti, kaip bus Rygoje.“
– Kodėl Marekas Blaževičius nerungtyniavo?
– Mes truputį pataupėme, šiandien davėme Biručiui. Norime pasitaupyti žaidėjus, nes jis daug žaidė praėjusiose rungtynėse. Šiandien daugiau davėme Jonui pažaisti, jis sužaidė labai gerai, kaip jam ir priklauso. Į rotaciją įsukom tuos žaidėjus, kurie prieš tai žaidė mažiau, kad juos sugrąžintume į veikiančias pozicijas. Davėme Deiviui (Sirvydžiui – past.) daugiau pažaisti, davėme (Rokui) Giedraičiui, ant šitų žaidėjų daugiau statėme. Davėme ir Sargiūnui, kuris žaidžia nemažai, bet vertėmės tais žaidėjais. Manau, kad žaisti rungtynes su 8 žaidėjais yra pakankama.
– Ar įmanoma logiškai paaiškinti tas traumas, ar tai tiesiog juodas nesėkmių ruožas?
– Kaip tu gali paaiškinti traumas, kai užlipo ant kojos priešininkas? Kaip aš paaiškinsiu tą traumą? Nelipi ant kojos. Nežinau, ką jūs norite išgirsti (juokiasi).
– Ar likusiems žaidėjams gali įlįsti į galvas tai, kad žaidėjai aplink juos traumuojasi ir kaip to išvengti?
– Jūs girdit save, ar ne? Jūs ko manęs klausiat? Kaip žaidėjai išvengs traumų?
– Ar gali atsirasti psichologinė baimė žaidėjams, matant per tokį trumpą laiką nutikusias kelias skausmingas traumas?
– Ne, tai laikas ne trumpas. Kiek mes turim traumų? Turim traumuotą Bogdanovičių, traumuotas Voigtmannas išvažiavo namo, Žagaras traumuotas. Čia yra Europos čempionatas, kai atvažiuoji ir reikia per dvi savaites sužaisti krūvą rungtynių. Čia yra normalu. Aš dabar net nesuprantu jūsų klausimo. Ką mes galime padaryti – gydytojai, žaidėjai ar priešininkų žaidėjai, kad neužliptume vienas kitam ant kojų? Tai yra kontaktinė sporto šaka ir tai yra dalis krepšinio. Aš net nežinau, ką jūs klausiat.
Mes nesiruošiame nuimti to gazo vadinamojo, nes tada mes vėl užimsime penkioliktą vietą.
– Tadas Sedekerskis nerungtyniavo. Kaip jo koja reagavo į krūvį?
– Tadas galėjo rungtyniauti, bet mes priėmėme tokį sprendimą, kadangi rungtynės mums beveik nieko neduoda. Aišku, duoda garbę, prestižą, pavyko pergalę ir be jo pasiekti. Bet mes nebenorime rizikuoti. Žinome, kad įtampa didelė, žinome, kad mūsų meistriškumas nėra toks didelis, kaip vokiečių, kur gali kažkur nedabėgti, nedašokti. Mes turime žaisti iš visų jėgų.
Taip, kai kurie žaidėjai iškrito iš rikiuotės, bet mes nesiruošiame nuimti to gazo vadinamojo, nes tada mes vėl užimsime penkioliktą vietą. Ko mes siekiame – ar išlikti sveiki, ar pasiekti rezultatą? Manau, kad profesionalus sportas visada siejasi su geriausiu rezultatu.
Taip, būna netekčių ir labai gaila, kad žaidėjai negalės pabaigti šio čempionato. Visi nori žaidėjai, visi veržiasi į aikštę, savęs negaili ir man, kaip treneriui, tai yra labai džiugu. Manau, didžiausia problema atėjus žaisti tokio lygio rungtynes, yra išgauti didžiausią žaidėjų maksimumą. Gerbiu ir žaviuosi tais žmonėmis, kurie olimpiadose pasiekia pasaulio rekordus, pagerina savo treniruočių rekordus, nes tai yra aukščiausia kategorija. Mes šitą kategoriją pasiekę ir man, kaip treneriui, labai džiugu.
Ką daryti su tomis traumomis? Dvi traumos yra pasuktos kojos. Negaliu aš sakyti žaidėjams: „Jūs atsargiai lakstykit, nes galit traumuotis“. Mes žaidžiame taip, kaip žaidžiame. Mano sprendimai irgi gali būti tokie, kad ištiks širdies smūgis, bet aš turbūt nesėdėsiu ramiai atsisėdęs ir nesakysiu: „Viskas gerai, kad pralaimime, svarbu, kad tik man nebūtų streso“. Nėra taip. Mes dirbame, atiduodame maksimumą.
Didžiuojuosi šia komanda, kad vyrai dirba tiek, kad krenta iš rikiuotės. Einame toliau ir sieksime pergalės, kaip bebūtų. Man visiškai nusispjauti, kiek mūsų liks – mums svarbiausia pergalė. Ir klausimai tokie „ką reik daryti“, „kodėl reik daryti“, „kiek mums reikėjo ar nereikėjo treniruotis“, manau, visai ne temoje. Mes dvigubai greitesni už kitus, dvigubai aštresni, agresyvesni. Tai yra profesionalus sportas. Ką mums reikėjo daryti? Pasitaupyti? Tuomet neverta važiuoti į Europos čempionatą.
– Kaip ir minėjote, buvo daug žaidėjų stumdymų į kitas pozicijas. Kaip pavyko su tuo susitvarkyti gynyboje?
– Mes galime keistis ginamaisiais aikštelėje, jeigu nėra Jono (Valančiūno – past.). Birutis gal ne tiek gerai sužaidė puolime, bet jis yra mūsų gynybos variantas. Mes turime penkis žaidėjus apie 2 metrų ūgio ir tai mums patogi situacija. Su Jonu turime gintis truputį kitaip, nes jis lėtesnis ir aukštesnis. Su juo mes keturiese keičiamės, o Jonas – ne.
Manau, iš gynybinės pusės viskas buvo gerai. Kai daug energijos išlieji gynyboje, tuomet turi problemų puldamas. Šiandien mes matėme, kiek įmetėme tritaškių – 2 iš 20. Nuo darbo gynyboje krenta taiklumas. Aš tai žinau iš patirties ir nelabai fokusuojuosi į tuos reikalus. Mums šiandien buvo svarbu apsiginti, mes tai ir padarėme.
– Arno Veličkos ir Igno Sargiūno funkcijos komandoje išaugo. Kokius privalumus ir trūkumus pastebėjote šiose rungtynėse?
– Aš noriu, kad Arnas truputį greičiau skirtųsi su kamuoliu, greičiau persivarytų per aikštelę. Gal bijodamas prarasti, jis truputį lėtokai, o tai sukelia mums problemų. Gali nepulti greitai, bet pereiti į kitą aikštelės pusę turi greitai, pramušti gynybą, sustatyti komandą ir žaisti. Jis yra žaidęs tokiu atsarginiu žaidėju, tai žino, bet tokiu pagrindiniu, kur visa komanda ant jo pečių, jis dar nėra laikęs tokios komandos – juk tai Lietuvos rinktinė. Čia yra atsakingumas. Pralaimėjimas yra blogai ir nėra taip, kad laimėsime kitą kartą. Tai jį gal šiek tiek slegia.
Sargiūnas yra gerai. Aišku, ne toks pozicijos žaidėjas, bet jei prarasime Margo, mes privalėsime su juo žaisti. Niekur nedingsime. Tai ne tos pozicijos žaidėjai, kurie turėtų būti, bet po tų nelaimingų atsitikimų mes turime kažkuo tas skyles užkaišioti.
– Deividas Sirvydis yra turėjęs prastesnių atkarpų ir klubiniame krepšinyje. Ar yra būdas, kaip jį prikelti lemiamoms rungtynėms?
– Mano vienintelis būdas yra duoti tą šansą, ką aš ir darau. Duoti pažaisti, kad jis pasijaustų. Manau, truputį jam nepasisekė su mikrotrauma prieš paskutines rungtynes su islandais. Jis buvo geros formos. Nematau didelės problemos su juo, nes jis ginasi neblogai. Nepataiko tritaškių, bet aš dėl to jam spaudimo iš viso nedarau – jis metikas, žino, ką daryti. Jis turi ūgį, atitinka parametrus keitimosi gynyboje. Nematau didelės problemos. Būtų malonu, jei jis pelnytų 20 taškų kaip metikas. Kol kas to nėra, bet gynyba veikia, o tai džiugu.
– Jūsų varžovas paaiškės šiandien po Suomijos ir Vokietijos rungtynių. Ar jums svarbu su kuo žaisti aštuntfinalyje – Latvija ar Serbija arba Turkija?
– Ten visos komandos, kurios išeina... Latviai yra namuose. Nežinau, kokia situacija su Žagaru – tai traumuotas, tai netraumuotas, šiandien žaidė. Žinau, kad susižeidęs Gražulis ir Zorikas. Jie turi netekčių. Nežinau, ar gali Europos čempionate skirstyti į silpnas ar stiprias komandas. Visi yra pavojingi, visi ateina su viltimi laimėti. Problema yra tai, kad neturime pagrindinio įžaidėjo. Bet su kuo žaisti... Su kuo reikės, su tuo ir žaisime.
Su kuo reikės žaisti, su tuo ir žaisime.
– Ar čempionate nustebino kažkokie rezultatai? Pavyzdžiui, portugalų patekimas į kitą etapą įveikus estus.
– Portugalus aš žinau – jiems kartais trūksta, kartais patenka į Europos čempionatus. Ten yra ispaniško tipo komanda, žaidžia neblogai. Per daug nesekiau. Galvojau, kad Juodkalnija laimės, bet jiems nepavyko prieš britus ir liko už borto. Tokių didelių sensacijų nėra. Su ispanais problemos – pralaimėjo ir italams, ir kartvelams. Velnias žino – tuo ir įdomus Europos čempionatas, nes visokie rezultatai galimi.
– Tamperėje jūsų etapas baigtas. Kas čia Suomijoje patiko, kas nepatiko?
– Viskas gerai. Aš visada žiūriu ne per gyvenimo, o per žaidybinę prizmę, nes esu treneris. Nepatiko ketvirtas kėlinys su vokiečiais. Mes kaip ir tris kėlinius neblogai laikėmės, buvo geri šansai jei ne laimėti, tai pralaimėti minimaliai. Deja, tai neįvyko. Bet gyvenimas geras, maistas geras, žmonės geri, salė užpildyta – jei žaidi su suomiais, tai užpildyta suomiais, jei ne, tai lietuviais. Viskas gerai – viskas, ko reikia krepšiniui.
