Tomas Masiulis prieš šešerius metus jau kilnojo KMT trofėjų, kai laimėjo jį su „Žalgiriu“ būdamas Šarūno Jasikevičiaus trenerių štabe.
Bet šis titulas jam – kitoks.
Po septynerių metų Šaro pašonėje, T.Masiulis praėjusią vasarą išlindo iš garsiojo kauniečio šešėlio ir perėmęs „Žalgirio“ vairą pats atsidūrė prožektorių šviesoje.
Pastaraisiais metais vietiniame fronte vis slystelėdavusią arba ant plonos ribos vaikščiojusią Kauno komandą jis pavertė nesustabdoma mašina.
Šiauliuose per dvi dienas „Žalgiris“ sutiko antroje ir trečioje vietose LKL žengiančius klubus ir abu juos sudorojo bendru 54 taškų skirtumu.
Intriga finale išsilaikė vos trečdalį rungtynių.
Nors „Žalgiris“ be didesnio pasipriešinimo vertė taškus iš baudos aikštelės ir baudų metimais – taip kauniečiai pelnė net 37 pirmuosius taškus rungtynėse, „Rytas“ atsakė taikliais tritaškiais ir beveik įpusėjus antram kėliniui atsiliko tik 32:37.
Tačiau tada ir įvyko kertinė šio finalo atkarpa.
„Žalgiris“ padidino intensyvumą, kurį „Ryto“ žaidėjai mėgino įveikti individualiomis pastangomis, o po sėkmingų epizodų savoje aikštės pusėje kauniečiai bėgo į greitas atakas ir smaginosi puolimo epizodais.
Giedrius Žibėnas jau buvo išnaudojęs abi minutės pertraukėles, tad tik bejėgiškai galėjo stebėti, kaip „Žalgiris“ žaibiškai didina persvarą ir stato pergalės pamatus. Žaliai-balti spurtavo net 24:1, o į beveik visus rungtynių klausimus buvo atsakyta dar iki ilgosios pertraukos (61:37).
„Rytas“ dar bandė pasispardyti trečiojo kėlinio pradžioje, surengęs spurtą 13:0 ir sušvelninęs skirtumą iki 14 taškų, bet T.Masiulis sureagavo pertraukėle, o ant vėžių sugrįžęs „Žalgiris“ be vargo išlaikė maždaug 20 taškų persvarą visą likusį laiką.
101:85 – tokiu rezultatu kauniečiai šventė pergalę KMT finale, o T.Masiulis tapo aštuntuoju šį trofėjų iškovojusiu vyriausiuoju treneriu.
Suprasti akimirksniu: KMT laimėję treneriai
- Šarūnas Jasikevičius – 3;
- Andrea Trinchieri – 2;
- Tomas Pačėsas, Dainius Adomaitis, Martinas Schilleris, Jure Zdovcas, Kazys Maksvytis, Tomas Masiulis – po 1.
„Nesitikėjau, kad mane iškvies į konferenciją, nes apipylė, aplaistė mane – galvojau, kad jau viskas praėjo, – šypsodamasis spaudos konferencijoje atsiduso „Žalgirio“ treneris, kurį vos žengusį į komandos rūbinę „nuprausė“ auklėtinių dušas. – Pirmiausia, sveikinimai komandai, mūsų sirgaliams, kurie gausiai susirinko. Manau, kad šį savaitgalį solidžiai sužaidėme abejas rungtynes. Gal kažkiek po pertraukos jau truputį atsipalaidavome dėl skirtumo, tai – žmogiškas faktorius, bet tikrai labai rimtai pažiūrėjome į rungtynes. Sveikinimai žaidėjams, džiaugiamės iškovoję titulą komandai.“
– Įspūdingas antrasis kėlinys (37:16). Ar galima sakyti, kad tai buvo vienas geriausių jūsų kėlinių šiame sezone?
– Taip staigiai gal nepasakysiu, bet turbūt. Buvo tas lūžis, kai varžovai nebeturėjo minutės pertraukėlės. Buvome užsivedę, kamuolių nemažai perėmėme, turbūt tai ir lėmė. Ar geriausias? Galbūt taip, ypač, kai finale tokį ketvirtį sužaidi.
– Pirmą kartą susitikote su „Rytu“, jau pasipildžiusiu Speedy Smithu ir Jordanu Caroline'u. Kiek tai pakeitė jūsų planą?
– Tikrai kažkiek pakeitė, nes dar ir Wiley nebuvo. Bet smarkiai nepasikeitė, nes pagrindinis akcentas buvo neduoti jiems greitų atakų ir tritaškių mesti bei atkovotų kamuolių. Matau, kad puolime atkovojo 17 kamuolių, tai tikrai yra per daug. Jie nori mesti tolimus tritaškius, o po to lipti ant kamuolių, kas ir yra modernus krepšinis. Po pergalės, po titulo gal neverta šnekėti apie blogus dalykus, bet aš, kaip treneris, gal juokingai atrodau, bet norisi, kad viskas būtų tobula, tai ir prisikabinti yra prie ko.
– Taurių savaitė yra atskaitos taškas prieš likusią sezono dalį. Matant komandos potencialą, kiek esate patenkintas komandos žaidimo lygiu ir kiek jis dar gali kilti į viršų?
– Sunku pasakyti. Patys matote, patys irgi matom. Eurolygoje yra sunku žaisti. Kartais gal atrodo, kad labai lengva tas pergales iškovoti, išvykose varneles sudėlioti. Nesame prieš nieką labai dideli favoritai, bet jei žaidžiame kaip šiandien, kaip komanda... Francisco irgi žaidė įspūdingai, padarė Mosesą MVP žaidėju, nes praktiškai visi jo taškai atėjo iš Cisco. Jeigu mūsų pagrindiniai gynėjai sugeba tiek duoti komandai, mes tikrai galime kažką padaryti. Žaidėjai tikrai tai supranta. Dabar pasidžiaugiame titulu, bet jau trečiadienį laukia atkrintamosios su „Olympiakos“. Daug džiaugsmo nėra, toliau turime judėti. Kartais aš net galvoju, kad sapnuoju dėl to, kokiu greičiu čia viskas vyksta.
Kartais aš net galvoju, kad sapnuoju dėl to, kokiu greičiu čia viskas vyksta.
– Būtent tą dieną, kai žaisite su „Olympiakos“ (vasario 25 d.), užsidarymo Eurolygos papildymų langas. Laurynas Birutis turi problemų su keliu, tad ar nesikeičia klubo požiūris dėl galimo naujoko?
– Kol kas ne. Mes visais kaip ir esame patenkinti. Tikrai neturiu informacijos, negaliu jums kažko pasakyti, nebent klubas kažką daro, bet iki manęs tai nepriėjo. Manau, kad liksime su tais žaidėjais, kuriuos turime. Mes tikime tais žaidėjais, kuriuo turime. Noriu, kad ir fanai palaikytų – ir Lauryną ypač. Jis tikrai geras žmogus, jam reikia palaikymo iš sirgalių. Bus žymiai geriau su juo.
– Jūsų buvęs bendražygis Šaras yra sakęs, kad jaunoji karta nemoka švęsti titulų. Ar parodysit kokių pamokų auklėtiniams šiandien? Be to, Šaras šįvakar irgi iškovojo taurę su „Fenerbahče“, gal susiskambinsit per „FaceTime“?
– Dėl tų šventimų aš irgi nesu didelis specialistas. Jeigu reikia prisijungti, aš visada prisijungsiu, bet jeigu pačiam organizuoti, man šiek tiek sunkiau. Aš penkerius metus prisijungdavau, tikrai smagu būdavo. Bet dabar nėra kada smarkiai švęsti. Bus lengvas šventimas, turi būti, bet neturime pamesti galvų. Apie jaunimą nežinau kas kaip... Anksčiau būdavo žymiai mažiau rungtynių, o dabar nėra kada švęsti, viskas tokiu greičiu sukasi, kad labai sunku. Bet pasinaudodamas proga, noriu padėkoti savo mentoriui, kuris irgi iškovojo pergalę. Aš esu čia jo dėka, sveikinimai ir ačiū jam.
