„Rytas“ ir vėl kėsinasi pavogti trofėjų iš „Žalgirio“.
Pernai surengęs šventę po ketvirtųjų LKL finalo serijos rungtynių, kai triumfavo 3-1, „Rytas“ tą galės pakartoti poryt, kai „Twinsbet“ arenoje mėgins pribaigti savęs nerandantį „Žalgirį“.
Emocinę pergalę vilniečiai jau pasiekė.
Po apmaudžiai išslydusių antrųjų rungtynių šeštadienį sostinėje, „Rytas“ įspūdingai pradėjo susitikimą Kaune, kai spurtavo net 21:2 ir ėmė keliolikos tūkstančių kauniečių akivaizdoje triuškinti jų komandą – 35:16.
Antrojo kėlinio pabaigoje skirtumas tarp komandų augo iki nepadoraus (49:26), bet iš ilgosios pertraukos sugrįžęs „Žalgiris“ sugebėjo atkurti intrigą ir kėlė ant kojų žaliai-baltus aistruolius (64:65).
Vis dėlto „Rytas“ nusiramino, pradėjo ketvirtą kėlinį atkarpa 10:1 ir nebeprisileidęs „Žalgirio“ arčiau nei iki 4 taškų iškovojo žūtbūtinę pergalę – 86:80.
„Turbūt svarbiausias pergalės priežastis išskirčiau dvi: mūsų 11 žaidėjų, kuriuos naudojame rotacijoje, yra pasiruošę visų atkrintamųjų metu. Kažkas gal vienose rungtynėse žaidžia mažiau, bet kitoms vis tiek yra pasiruošęs. Tai yra viena priežastis. Kitas dalykas, kad kai varžovai grįžinėjo į rungtynes trečio kėlinio metu, mano manymu, mūsų komanda buvo neprašaunama, – sakė G.Žibėnas. – Turėjome skydą, nes buvom kartu, ir tas skydas atlaikė visas varžovų atakas. Išlikę kartu, išsivežame pergalę. Aišku, niekas nesibaigė, viskas tęsiasi toliau. Sau jau nemažai įrodėme. Dabar norėtume kažką įrodyti ir sirgaliams, nes jie nusipelnė dar daugiau.“
41-erių iš Kauno kilęs strategas atsidūrė per žingsnį nuo išskirtinių pasiekimų tiek „Ryto“, tiek Lietuvos krepšinio lygos istorijoje.
2022 ir 2024 m. čempionu su „Rytu“ tapęs G.Žibėnas gali tapti pirmuoju Vilniaus komandos treneriu, kuriam pavyktų laimėti Lietuvos čempionų titulą jau trečią kartą.
Maža to, G.Žibėnas pretenduoja prisijungti prie Jono Kazlausko (6), Šarūno Jasikevičiaus (5) ir Antano Sireikos (3) – tik šie nusipelnę Lietuvos treneriai yra laimėję LKL bent triskart.
Bet tam, kad tai virstų realybe, vilniečiai turės apginti namų sienas ketvirtadienį, kai tarp jų ir vėl žais su „Žalgiriu“.
– Žvelgiant į statistikos protokolą, į akis krenta baudų metimų skaičiaus skirtumas (33 prieš 22), puolime atkovoti kamuoliai (16 prieš 12) ir taškai antraisiais šansais (23 prieš 12). Ką rodo tokie „Ryto“ pranašumai – didesnį jūsų norą ar kažką kito? – 15min paklausė G.Žibėno.
– Nežinau, neturiu didelio atsakymo. Aišku, tikrai mes norime, tą žadėjome ir prieš finalą, kad nežinome, kaip jis baigsis, bet norą rodysime. Tai rodysime iki pat galo gindami titulą. Kaip tai pasibaigs, niekas nežino. Bet manau, kad žaidėjai pagarbą tikrai gaus, kaip bepasibaigtų finalas.
– Kaip pavyksta gynyboje paslėpti Parkerį Jacksoną-Cartwrightą?
– Paprasčiausiai, yra mūsų taisyklės, kurių nenoriu konferencijoje minėti. Niekada nematome, kad žaistų žaidėjas vienas prieš vieną. Visi ginamės penkiese prieš vieną, jeigu taip trumpiau, neatskleidžiant mūsų taktinių dalykų.
– Ignas Sargiūnas sužaidė puikias rungtynes. Kiek svarbus buvo jo faktorius?
– Nenorėčiau per daug išskirti, nes šiandien šnekėjome, kad mums reikia herojų ne tik puolime, bet ir kituose aikštelės centimetruose, kovoje. Ta lyderystė galima labai daugelyje sferų, kaip atkovoti kamuoliai, niekieno kamuoliai, palaikymas komandos draugo, išbuvimas kartu. Yra daug skirtingų būdų, kaip gali būti lyderiu. Ignui šiandien sukrito metimai, bet ir kiti žaidėjai prisidėjo prie didesnių gynybinių epizodų, kuriuos reikėjo padaryti, norint išsivežti pergalę iš Kauno.
– Didžiausią spurtą antrajame kėlinyje surengėte su itin mažu penketu, kuriame žaidė centras Stevenas Enochas ir keturi gynėjai Ignas Sargiūnas, Martynas Paliukėnas, Margiris Normantas ir Parkeris Jacksonas-Cartwrightas. Tuo tarpu „Žalgiris“ dažnai naudoja aukštą penketą su dviem aukštaūgiais. Ar galima teigti, kad jūsų sėkmės paslaptis yra penketų mažinimas, intensyvumo didinimas, greitis?
– Taip, tie matchupai (liet. dvikovos) pusfinalių ir finalų metu daro didelę reikšmę, jie yra pagrindiniai trenerių pakeitimai tarp rungtynių, esant minimaliam laikui. Ir „Žalgiris“ kartais žaidžia mažesniu penketu, ir mes. Žiūrim, bandome variantus, bandome nagrinėti kiekvienas rungtynes, kas veikia ir ne. Šiandien tas antras penketas tikrai padėjo mums susikurti tokį saugesnį pranašumą, bet nenurašome ir startinio penketo, nes neleidome įsibėgėti „Žalgiriui“ nuo pradžių, kas buvo labai didelis rungtynių akcentas.
– Kas bus svarbiausia ketvirtajame mače ir ką duos tai, jog žaidėjai matys greta aikštės padėtą čempionų taurę?
– Mes turim išmokti antrų rungtynių klaidas. Antrų rungtynių metu padarėme didžiules klaidas. Realiai, kaip komanda ir taktiškai, ir emociškai. Turime tas klaidas išmokti ir vėl eiti į rungtynes su tuo skydu. Žinome, kad lengva nebus.
Žinome, kad lengva nebus.
– O kokias klaidas galite išmokti iš trečio kėlinio, kuris „Žalgiriui“ buvo kone idealus – 33 taškai, didesnis nei 60 proc. pataikymas, 0 klaidų?
– Reikia įrašą žiūrėti. Dabar neturiu protingų minčių su emocijomis sėdėdamas čia. Reikia ramiai grįžti ir pasižiūrėti rungtynes, surasti priežastis. Buvo keletas lengvų metimų, bet buvo ir labai sunkių. Aišku, jungiasi sirgaliai, visa arena ir nebuvo taip paprasta, bet žaidėjai atlaikė, nes išliko kartu tais kritiniais momentais.
– Galutinis rungtynių lūžis įvyko tarp trečio ir ketvirto kėlinių. „Žalgiris“ buvo priartėjęs iki 3 taškų, bet jūs labai tvirtai pradėjote ketvirtą kėlinį ir vėl nutolote. Ką akcentavote auklėtiniams per pertraukėlę po trijų ketvirčių?
– Mes žinojome, kad „Žalgiris“ padarydamas tokį spurtą išeikvojo daug jėgų. Svarbiausia buvo nepanikuoti. Manau, tą mes šiandien padarėme.
