Tai – Jonas Valančiūnas. Nuo 2011-ųjų vos vieną turnyrą praleidęs rinktinės mohikanas sekmadienio vakarą pirmą kartą beveik po dvejų metų pertraukos apsivilko Lietuvos marškinėlius ir buvo sutiktas ovacijomis „Žalgirio“ arenoje.
Roko „Džoniu“ vadinamas J.Valančiūnas parodė savo jėgą – per 14 minučių surinkdamas 11 taškų ir sugriebdamas 6 atšokusius kamuolius, o R.Jokubaitis džiaugėsi vėl turėdamas savo pikenrolo partnerį. Juk Betmenui reikia Robino ir atvirkščiai. Tik dar neaišku, kuris yra kuris.
Nors įspūdingų Roko ir Jono tandemo užuomazgų mače prieš kartvelus nepamatėme, po mačo R.Jokubaitis buvo patenkintas pergale (77:54) bei neslėpė šypsenos dėl „Džonio“, iš kurio pakrizeno duodamas žurnalistams interviu, kuomet išgirdo sirgalių ovacijas NBA žaidėjui vos įėjus į aikštelę.
„Labai smagu, labai fainas palaikymas nuo pat pradžių užkūrė mus. Pradėjome su gera energija, po to gal nelabai gražus krepšinis buvo su nedaug taškų, – po mačo sakė Rokas. – Tikrai geras testas, kartvelai gynyboje dirbo puikiai – tai mums kol kas buvo geriausias testas. Taip pat įjungėme Joną. Tai buvo pirmosios jo rungtynės, buvo broko, bet matėme, kad Jonas gali visus išstumdyti po krepšiu. Dar reikia truputį laiko ir gausime gynybinį, gražų ir greitą krepšinį.“
– Kiek smagu pagaliau turėti Joną aikštelėje ir žaisti kartu?
– Smagu, nes praėjusią vasarą nežaidėme, dabar sportuojame tris savaites, buvo kelios treniruotės. Aišku, dar reikia daug įdirbio, jaučiasi tai. Pajusime vienas kitą, bet čia nėra labai sunku.
– Nors prisijungė neseniai, Jonas yra galinga jėga, iškart rodanti savo raumenis. Kokia tai didžiulė paspirtis rinktinei?
– Faktas, kad buvo problemų su atkovotais kamuoliais, pirmoje pusėje jų galbūt nesusirinkome (juokiasi iš sirgalių reakcijos į ateinantį Valančiūną). Puolime atkovoti kamuoliai, gynyboje užkamšo, padedame ir jam pikenroluose, ir jis mums po krepšiu. Treneris Rimas ras būdų, kaip jį išnaudoti ir kaip visus aplipdyti aplink Joną.
– Kaip skiriasi rinktinės žaidimas be Jono ir su juo?
– Tai gal matėsi. Ir treneris minėjo, kad žaisime kitokio tipo krepšinį puolime ir gynyboje. Tai galbūt ir pasimatė. Manau, kad prisitaikysime iki Europos čempionato. Dar yra laiko ir su tokiu žaidimu turėsime du gerus krepšinio stilius.
– Rimas Kurtinaitis yra derinio „Lietuva“ pradininkas. Ar nėra keista, kaip gerai jis veikia?
– Taip, mane irgi nustebino, atrodo toks paprastas derinys, bet kai užsukame kelis kartus, realiai visada atsiranda laisvas vidutinis metimas, ar trumpa užtvara, ar perdavimas į kampą. Turime visus variantus. Manau, kad dar reikia jį ištobulinti iki tiek, kad kiekviena komanda jį žinotų, bet niekas taip ir neišanalizuotų.
– Kaip galvoji, ar po tokių Ąžuolo Tubelio dėjimų, ar greitai jį pamils Kaunas?
– Tai kalbėjome ant suolo, kad po bloko, dėjimo greitoje atakoje, „Žalgirio“ fanai jau pamilo. Aišku, juokai juokais, bet kokia energija, kokią jis duoda. Kas buvo praeityje, taip atsitiko, bet matome, kad Ąžuolas yra vienas geriausių savo pozicijos žaidėjų.
– Atrodote labai vieningai aikštelėje, dalinatės kamuoliu. Galbūt R.Kurtinaitis turi būdų, kaip jus dar labiau sutelkti už aikštelės ribų?
– Nežinau, aš manau, kad tai, kad susirinkome liepos 14-ąją, yra didelis dalykas. Ne tik kad už aikštelės ribų, bet ir sunkios treniruotės prideda to, palaikai vienas kitą, dar paspaudi, taip ir sutelkė, kad atvažiavome dėl vieno tikslo. Nebijome apie tai kalbėti, nes tiek laiko praėjo. Nes dabar kaip žaidžiame, tikiuosi, kad taip ir žaisime per Europos čempionatą. Treneris daro gerą darbą su visais ir reikia juo tikėti.
– Tas vienas tikslas yra medaliai?
– Faktas, taip.
