Pro rakto skylutę „Betsafe-LKL“ finale išlindęs Kauno „Žalgiris“ iškovojo 25-ąjį šalies pirmenybių titulą klubo istorijoje.
Andrea Trinchieri auklėtiniams didžiojo finalo metu pirmaujančios komandos vaidmenyje teko būti vos 35 minutes iš 210 galimų, o ketvirtose serijos rungtynėse „Žalgirio“ sezoną išgelbėjo stebuklingas Sylvaino Francisco dūris su sirena.
Galiausiai Kauno klubas Vilniaus „Rytą“ namuose pranoko 76:69 ir serijoje triumfavo 3-2.
33-ejų metų amžiaus „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas serijos metu rinko po 9,8 taško ir po 13 naudingumo balų.
„Geras jausmas. Velniška serija, sudėtinga serija, – sakė aštuntąjį karjerą „Betsafe-LKL“ čempiono žiedą iškovojęs „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas. – Reikia pripažinti, kad tai vienas saldžiausių karjeros laimėjimų. Kas prie to privedė finale, tai sunku pasakyti, nežinau, turbūt nemažai kovos su pačių demonais. Mums pertrauka po pusfinalio tikrai buvo per ilga. Jau antri metai iš eilės tas pats. Jeigu pamenate, tai pernai pirmąsias rungtynes irgi panašiai pralaimėjome namuose. Jeigu mes laimime 3-0, o varžovai žaidžia iki penktųjų rungtynių, bet gauna dar laisvas 3-4 dienas... Nematau tame logikos. Nei vienoje lygoje taip nėra. Tai – jų problema, jei serija taip išsitęsė. Finalas turėtų būti po dviejų dienų. Žinoma, yra ir kiti reikalai, televizija. Aš šitą norėjau tikrai pasakyti. Nenorėjau sakyti serijos metu, nes tai atrodytų kaip pasiteisinimas. Bet taip yra antrus metus paeiliui. Tai keičia serijos eigą.“
– Ar tai yra pagrindinė priežastis, kodėl „Žalgiris“ šioje serijoje pirmavo vos 35 minutes iš 210 galimų?
– Serijos metu nemažai kovojome patys su savimi. Kai labiausiai reikėjo, tai susivienijome ir parodėme charakterį. Paskutines dvejas rungtynes turėjome vieną misiją: paprasčiausiai laimėti rungtynes, nesvarbu kaip. Manau, kad po trečių rungtynių, viso trenerių štabo dėka ir po visų rimtų pokalbių komandos viduje, parodėme gerą mentalitetą. Mes galėjome laisvai subyrėti ir ketvirtajame mače, ir šiandien, bet patys matėte, kad kažką šis kolektyvas savyje vis tiek turi.
– Ar tie demonai vidiniai kilo, kad pastoviai reikėjo vytis varžovus?
– Daug kas susidėjo. Pirmiausia, tai mano paminėta pertrauka ir užmigimas, kai pralaimėjome pirmąsias rungtynes po dviejų pratęsimų. Kai jau atrodė, kad grįžtame į ritmą ir viskas turėtų būti lengviau, bet nė velnio. Mes kabinomės nagais ir laimėjome antrąsias rungtynes, bet trečiose – vėl kažkoks visiškas nesusipratimas. Manau, kad nemaža dalimi tai buvo psichologiniai dalykai.
– Kiek svarbus šiandien buvo sirgalių faktorius?
– Jis svarbus buvo ir ketvirtose rungtynėse. Fantastika, kad jie sureagavo operatyviai ir po trečių rungtynių įjungė visus žmones. Mano komentaras buvo trumpas po trečių rungtynių, nes net nežinojau, ką pasakyti. Pirmoje pusėje žaidėme tarsi atėję į kiemą, pasižiūrėkime, ką varžovai mums pasiūlys. Sirgaliai sureagavo ir sukūrė fantastinį palaikymą tiek Vilniuje, tiek šiandien.
– Ar jums meškos paslaugos nepadarė ryškaus favorito etiketė?
– Manau, kad reikėtų sutikti, ypač kalbant apie serijos pradžią. Pažiūrėjome kažkiek per naiviai, o 20 taškų persvara laimėjome ir paskutinį reguliaraus sezono mačą. O tuomet atėjo pertrauka, kai 6-7 dienas ieškojome žaidybinio ritmo, kurio susikurti negalėjome.
– Ar nepriėmėte asmeniškai Giedriaus Žibėno pasakymo, kad „Žalgiris“ negali laimėti titulo su 1-2 žaidėjais?
– Manau, kad tai motyvavo kažkiek. Bet sakyti, kad varžovai tave motyvuoja... Dalis tiesos yra, bet paskutinėse rungtynėse motyvacijos papildomai nereikia ieškoti. Man asmeniškai nereikėjo jokių kalbų, nes žinau, jog tai bus „arba arba“. Nieko nereikėjo.
– Serijos metu labai garsiai buvo aptarinėjamas Andrea Trinchieri ir jo ateitis klube. Ar žaidėjų tikėjimas pagrindiniu treneriu nebuvo sušlubavęs?
– Jeigu būtų sušlubavęs, serija būtų pasibaigusi 0-3. Jeigu matėte, kaip mes grįždavome į rungtynes, tai kažkokio netikėjome nebuvo nė vienoje akimirkoje. Mes sugebėjome sugrįžti iš tokių situacijų... Retai taip būna, tikrai. Jeigu reikėtų apibendrinti šią seriją, tai ji buvo labiau apie charakterį, o ne taktiką.
– Ar norėtume tęsti darbus su A.Trinchieri ir kitame sezone?
– Dabar, kai paklausėte, kai mes laimėjome titulą… Treneris yra čempionas, mielai dirbčiau ir toliau.
