Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Atle Konta Midttunas džiaugiasi nuveiktų darbų rezultatais ir pabrėžia, kad keitimasis gerąja patirtimi augina ne tik Lietuvą ir pačią Norvegiją, bet visą Europą. O finansų viceministras Darius Sadeckas pabrėžė užsimezgusių ilgalaikių ryšių bei santykių svarbą, nes jie kloja pamatą ateities projektams ir idėjoms.
Naudinga ir Lietuvai, ir Norvegijai, ir Europai
Norvegijos investicijos ne tik prisidėjo prie Lietuvos augimo svarbiausiose srityse, bet ir padėjo reaguoti į kilusius geopolitinius iššūkius – nuo karo bėgusius ukrainiečius integruojant Lietuvoje, pritaikyta labai vertinga skandinavų patirtis.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad „Norway Grants“ ir „EEA Grants“ egzistuoja jau 30 metų, o Lietuvoje 20. Taigi – galime švęsti. Per šiuos metus mes investavome daug, vien tik į Lietuvą – 270 mln. eurų, o dar 117 mln. planuojama investuoti ateinančiame periode. Per minėtus metus pasiekėme puikių rezultatų“, – džiaugėsi Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.
Atle Konta Midttunas tikino, kad investicijų tikslas – palaikyti kitas šalis ir kurti stipresnę Europą, kurios dalimi esame visi. Norvegijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad keitimasis gerąja patirtimi stiprina pamatines demokratines vertybes ir žodžio laisvę. Visos investicijų kryptys, pasak Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje, yra svarbios, tačiau kaip prioritetines išskyrė teisingumo sritį ir teismų sistemą.
Per šiuos metus mes investavome daug, vien tik į Lietuvą – 270 mln. eurų.
Galiausiai, Atle Konta Midttunas pridūrė, dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas naudingas ir pačiai Norvegijai: „Tai yra labai svarbu, nes bendradarbiavimas mus daug ko išmoko. Visi partneriai, kurie dirbo su Lietuva daugybę metų, iš jos taip pat gavo daug patirties ar naujų idėjų. Jei jūs paklaustumėte žmonių, kurie dalyvavo bendradarbiavimo procese, jie atsilieptų labai pozityviai.“
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimas tarp šalių stiprina visuomenines organizacijas, žmonių pilietiškumą, o tai – labai svarbu saugant Europą vienijančias vertybes: „Tai stiprina Europą, o kartu stipresnė tampa ir Norvegija. Visos paramos sritys yra svarbios, tačiau kas yra prioritetai?
Pagrindiniai prioritetai – teisingumo sritis ir teismų sistema, į kurią buvo orientuota daugybė programų ir projektų. Dirbome kartu su policija, siekėme stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą su teismais. Tai yra labai svarbus aspektas. Kitas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, – mums svarbu stiprinti nevyriausybines organizacijas bei pilietinę visuomenę.“
Svarios investicijos ir neįkainojama patirtis
Finansų viceministras Darius Sadeckas tikina, kad 2014–2020 m. tiek Norvegijos, tiek Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinių mechanizmų lėšos svariai prisidėjo prie Lietuvai svarbių dviejų sričių – socialinių ir aplinkosaugos projektų. Finansuotos ir įgyvendintos įvairios programos, kuriomis siekta mažinti socialinę bei ekonominę atskirtį, gerinti sveikatos priežiūrą ar skatinti inovacijas, stiprinti teisinę sistemą bei kultūrinį bendradarbiavimą.
„Iš viso per tą laikotarpį buvo investuota 117 mln. eurų. Suma nėra ypač didelė vertinant visos Lietuvos biudžeto mastu, bet tikrai reikšminga ir prisidėjo prie pokyčių“, – kalbėjo D. Sadeckas.
Finansų viceministras pastebėjo, kad visos finansavimo sritys yra svarbios ir investicijos pasiskirsto apylygiai, tačiau galima būtų išskirti vieną prioritetinę, kuriai skiriama daugiau finansavimo. „Paramos sritys atsirenkamos vertinant tam tikrus Lietuvos poreikius, tačiau turime paisyti ir šalių donorių prioritetų. Kitaip tariant, atsižvelgti, kokiose srityse jos gali prisidėti daugiau ir kur joms atrodo prasmingiau, šiuo atveju – teisingumo sritis“, – tikino D. Sadeckas.
Pasak viceministro, mes siekiame nedubliuoti šaltinių. Lietuva gauna Europos Sąjungos investicijas pagal Sanglaudos politiką, jos pasiskirsto per daug sričių: „Vis dėlto, turime ir sričių, kurioms ES neskiria investicijų, pavyzdžiui, teisingumo. Taigi todėl didžioji dalis „Norway grants“ ir „EEA Grants“ lėšų buvo kreipiama būtent į šią sritį.“
Lietuvos finansų viceministras, aiškindamas kaip veikia „Norway Grants“ ir „EEA Grants“ finansiniai mechanizmai, pabrėžė, kad jie siekia panašių tikslų: „Vienas iš esminių – socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas. Kitas – dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas. Tai yra minkštoji dalis – skatinti bendrystę tarp Lietuvos ir valstybių donorių, šiuo atveju Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino, institucijų ir organizacijų. Tikslai yra tie patys, tik šiek tiek skiriasi sritys.
Jei kalbėtume apie Norvegijos finansinį mechanizmą, lėšos investuoja į mokslinius tyrimus, sveikatos apsaugos ir kultūros programas, o EEE finansinis mechanizmas labiau sukoncentruotas į verslo plėtros, inovacijų bei aplinkosaugos bei nevyriausybinio sektoriaus sritis. Tiesa, yra viena sritis, į kurią investuoja abu – tai teisingumo ir vidaus reikalų.“
D. Sadeckas atkreipė dėmesį, kad šalys su kuriomis bendradarbiaujama, yra lanksčios ir linkusios reaguoti į besikeičiančią situaciją bei aktualijas. Pavyzdžiui, prasidėjus karui Ukrainoje, investicijos buvo perskirstytos į tas sritis, kurioms tuo metu jos buvo reikalingiausios: „Daug dėmesio skirta ukrainiečių socialinei ir kultūrinei integracijai. Finansuoti projektai, kuriais siekta mokyti lietuvių kalbos, suteikti teisinę konsultaciją ar bazinę medicinos pagalbą. Taip pat sutelktas dėmesys į Lietuvos pedagogų, mokančių ukrainiečių vaikus ir padedančių jiems integruotis, kvalifikaciją ir kompetenciją.“
Vertinga tai, kad tarp Lietuvos ir Norvegijos, Islandijos bei Lichtenšteino institucijų ėmė megztis strateginės partnerystės.
Finansų viceministras pridūrė, kad, tęsiant karo Ukrainoje temą, reikėtų paminėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą – partnerių investicijos suteikė galimybių rytų Lietuvoje įrengti 197 išankstinio perspėjimo sistemas. Jos, aišku, buvo diegiamos dėl grėsmės, susijusios su Baltarusijos Astravo atomine elektrine, tačiau perspėjimo sistemos gali būti naudojamos siekiant įspėti gyventojus apie visas galimas grėsmes, iškylančias netoli rytinės sienos.
Ilgalaikė vertė
Nors finansinių mechanizmų investicijos į Lietuvos pokyčius yra labai svarbios, bendradarbiavimo su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu pamatas, anot D. Sadecko, yra dalinimasis gerąja patirtimi ir ryšių užmezgimas: „Galimybė semtis gerosios patirties ir idėjų iš šalių donorių organizacijų yra labai svarbi. Sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių yra daug, o ypač vertinga tai, kad tarp Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino institucijų ėmė megztis net strateginės partnerystės.“
D. Sadeckas atkreipė dėmesį į išliekamąją vertę ir tvarumą – didžioji dalis ryšių ir bendrysčių išlieka net pasibaigus projektams. Ne tik tęsiami pradėti darbai, bet planuojami ir nauji.
Paklaustas apie ateities bendrystės su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu planus, D. Sadeckas tikino, kad ryžto tęsti pokyčius ir dalinimąsi gerąja patirtimi turi visos šalys ir jau šiuo metu vyksta derybos dėl kito laikotarpio investicijų bei bendradarbiavimo.
