Miškingumas greitai sieks 5 proc.?
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė neįtikimą Lietuvos miškingumo statistiką.
„Lietuva palaipsniui virsta miškastepe, dar keleta metų ir LT miškingumas sudarys vos 5% teritorijos (kalba netaisyta – red. past.)!“ – pranašavo internautas.
Jis pasidalijo ir nuoroda į statistikos portalą „Global Forest Watch“, kuriame beveik realiu metu stebimi pasaulio miškai. Tai yra Pasaulio išteklių instituto iniciatyva.
Svetainėje nurodoma, kad nuo 2001 m. iki 2023 m. Lietuva neteko 420 tūkst. hektarų medžių dangos, o tai reiškia, kad nuo to laiko ji sumažėjo 18 proc.
Pagal grafiką, nuo 2001 m. iki 2023 m. kasmet buvo išnaikinama nuo 0,3 iki 1,1 proc. medžių dangos. Mažiausiai miško dangos prarasta 2001 m. (0,34 proc.), daugiausiai – 2017 m. (1,1 proc.).
Tačiau skaičiavimuose neatsižvelgiama į medžių dangos prieaugį, nurodytą grafiko apačioje.
Kiek žemiau puslapyje matyti, kad nuo 2000 m. iki 2020 m. Lietuvoje medžių danga padidėjo 242 tūkst. hektarų.
Svetainėje duomenys surinkti bendromis Merilendo universiteto, „Google“, Jungtinių Valstijų geologinės tarnybos ir NASA pastangomis. Jie pateikiami pasinaudojus „Landsat“ programos renkamais palydoviniais duomenimis.
Po grafiku gana aiškiai pateiktas įspėjimas, kad seni ir nauji duomenys gali nesutapti, nes laikui bėgant keitėsi jų gavimo metodai. Pažymima, kad reikėtų atsargiai lyginti duomenis, ypač prieš ir po 2015 m.
Skirtingi terminai
Portale naudojamas terminas „medžių dangos pokytis“, kuris nėra tas pats, kaip miškų nykimas. Dangos nykimas apima ir natūralių, ir žmogaus pasodintų miškų pokyčius. Dėl šių pokyčių nebūtinai kaltas žmonių įsikišimas. Be to, matuojami ir laikini, ir nuolatiniai pokyčiai.
Šis terminas dažnai naudojamas, kalbant apie miškų ploto pokytį. Kaip nurodo Pasaulio išteklių institutas, medžių danga yra patogus miškų pokyčio stebėsenos rodiklis, nes ją lengva išmatuoti iš kosmoso naudojant lengvai prieinamas palydovines nuotraukas.
Tačiau medžių danga ne visais atvejais reiškia mišką, o medžių dangos nykimas ne visada reiškia miško nykimą. Lygiai taip pat medžių dangos gausėjimas ne visada reiškia miško gausėjimą ar atkūrimą, nurodo institutas.
Dauguma statistinių duomenų apie miškus paremti medžių dangos arba miškų ploto matavimais. Tačiau pastarąjį apskaičiuoti yra gerokai sunkiau, ypač naudojantis palydovinėmis nuotraukomis.
„Medžių dangos nykimo pavyzdžiai, nesutampantys su miškų nykimo apibrėžimu, gali būti medžių dangos nykimas dėl miško kirtimo gamybiniuose miškuose, gaisrų, ligų ar audros padarinių“, – rašoma svetainėje.
O miškingumas yra rodiklis, nurodantis, kokią tam tikros teritorijos dalį dengia miškai, ir paprastai išreiškiamas procentais. Šis rodiklis apima teritorijas, kurios atitinka miško sąvoką.
Miškų įstatyme miškas apibrėžtas kaip ne mažesnis nei 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais (kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus), kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi.
Miškingumo rodiklius Lietuvoje skelbia Valstybės miškų tarnyba, kuri nurodo oficialius duomenis. Tuo tarpu „Global Forest Watch“ remiasi palydoviniais duomenimis, kad nustatytų medžių dangos pokytį.
Miškingumas tik augo
Oficialiosios statistikos portale nurodyta, kad bendras Lietuvos miškingumas 2022 m. buvo 33,8 proc. ir nuo 2015 m. iki 2022 m. kito nedaug.
Iš Valstybinės miškų tarnybos pateikiamų duomenų matyti, kad 2015 m. miškingumas siekė 33,5 proc. ir laikui bėgant net išaugo, ne sumažėjo. 2023 m. jis siekė 33,8 proc. Lyginant kasmečius duomenis matyti, kad miškingumas nesikeitė arba paaugo 0,1 proc. per metus.
Kad miškai dengia apie 33,8 proc. visos Lietuvos teritorijos matyti ir Aplinkos ministerijos puslapyje.
„Tai sudaro apie 2,21 mln. ha. Skaičiuojant pagal tarptautinę skaičiavimo metodiką, miškai dengia apie 35,1 proc. šalies teritorijos, kadangi skaičiuojama atmetus vandenų plotus“, – rašoma svetainėje.
2024 m. gruodį paskelbti valstybinės miškų apskaitos duomenys rodo, kad miško žemės plotas Lietuvoje padidėjo 808 hektarais ir šalies miškingumas dabar sudaro 33,9 proc.
„Miško žemės plotas šalyje padidėjo nuo 2 209,6 tūkst. ha iki 2 210,4 tūkst. ha, t. y. 0,8 tūkst. ha.“, – rašoma ataskaitoje.
Valstybinei miškų apskaitai panaudoti Valstybinės miškų tarnybos vykdomos nacionalinės miškų inventorizacijos bei Miškų valstybės kadastro duomenys.
Kiek daugiau nei pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, apie 42 proc. miškų yra privatūs, dar apie 6 proc. likę restitucijos tikslams.
Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų artimoje aplinkoje. Apie 31 proc. visų miškų patenka į saugomas ir „Natura 2000“ teritorijas. Kartu su Europos svarbos buveinėmis tai sudaro apie 37 proc. visų miškų.
Lietuvoje miškų plotas užima maždaug 2,21 mln. hektarų. Kasmet plynai kertama apie 20 tūkst. hektarų plote, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų.
Plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus privalo būti atkurtas ir yra atkuriamas. Lietuvoje kasmet atkuriama apie 9 100 hektarų valstybinių miškų, o naujai įveisiama 600 hektarų žemės ūkiui netinkamuose plotuose.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internauto spėjimai, kad vos per kelis metus Lietuvos miškingumas sieks 5 proc., niekuo nepagrįsti. Lietuvos miškingumo rodikliai per dešimtmetį šiek tiek paaugo. 2015 m. miškingumas Lietuvoje siekė 33,5 proc. o 2024 m. – 33,9 proc.
