2025-03-06 17:48

Ar tikrai Italijoje žemės ūkio paskirties žemėje nebeliks saulės kolektorių?

Socialiniame tinkle „Facebook“ kaip svarbia dalijamasi žinia, kad Italija uždraudė saulės kolektorius žemės ūkio paskirties žemėje. Šį sprendimą esą padiktavo siekis apsaugoti savo maisto išteklius. Bet sprendimas yra beveik metų senumo, pernai tokiai nuostatai pritarė ministrai, galutinis sprendimas paliktas parlamentui. Žemės ūkyje nežadama visiškai atsisakyti fotoelektrinių sistemų, mat šalis yra įsipareigojusi iki dešimtmečio pabaigos triskart padidinti atsinaujinančios energijos pajėgumus.
Žemės ūkis
Žemės ūkis / Shutterstock nuotr.

Saugos maisto išteklius?

„Didžiosios naujienos, – neseniai pranešė viena „Facebook“ vartotoja. – Italija uždraudė ant žemės montuojamas saulės baterijas žemės ūkio paskirties žemėje, kad apsaugotų savo maisto išteklius. Būkite panašesni į Italiją.“

Keliomis valandomis anksčiau tokį patį tekstą, tik anglų kalba, paviešino vienas „X“ vartotojas. Vyro, kuris skelbiasi demaskuojantis pagrindines žiniasklaidos priemones, Billo Gateso ir vadinamąją 2030 darbotvarkes, pateikiantis necenzūruotas naujienas, remiantis ūkininkus, įrašas peržiūrėtas daugiau nei pusę milijono kartų.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Italijos valdantieji tikrai užsimojo uždrausti saulės kolektorius žemės ūkio paskirties žemėje, bet draudimas galiotų ne visai įrangai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Italijos valdantieji tikrai užsimojo uždrausti saulės kolektorius žemės ūkio paskirties žemėje, bet draudimas galiotų ne visai įrangai

Šie įrašai atspindi keletą sąmokslo teorijų. Pavyzdžiui, kad įprastą maistą norima keisti laboratorijose išaugintais produktais arba papildyti neįprastais ar net kenksmingais ingredientais, pavyzdžiui, vabzdžiais, cheminiais priedais.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai iš vabzdžių išgaunamas maisto priedas naudojamas visur: nuo maisto iki vaistų?

Taip pat skaitykite: Vėl aistros dėl maisto: gąsdina, kad teks valgyti maistą su lervomis, o mėsa liks turtuoliams

Todėl pastaraisiais metais padažnėjo raginimai atidžiau skaityti etiketes, vengti įvairių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, sumaltų lervų arba iš vabzdžių išgaunamų pigmentų, tam tikrais ženklais pažymėtų produktų ir pan.

Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi

Taip pat skaitykite: Sukėlė triukšmą dėl vabzdžių sūreliuose, bet juos – kaip dažus – valgome jau seniai

Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorija nemiršta: aiškina, kad varle pažymėtų produktų skonis pasikeičia

Kai kurie įrenginiai ir naujos technologijos, pavyzdžiui, 5G ryšio bokštai, vėjo turbinos, saulės baterijos, elektromobiliai, mikroschemos laikomi pavojingais sveikatai, nepadedančiais kovoti su klimato kaita, nors jų tikslas yra būtent toks, įrankiais žmonėms sekti. Jie taip pat aktyviai kritikuojami, geriausiu atveju sulaukia pašaipų.

Saulės energijos gamybą didins

Cituoti internautai pateikė tikrą žinią apie saulės kolektorius, bet nepridėjo išsamaus konteksto. Pavyzdžiui, kad šis sprendimas buvo priimtas dar pernai gegužės 6 d., bet jis nebuvo galutinis.

Romoje susirinkę Italijos vyriausybės nariai, be kita ko, pritarė draudimui diegti naujas fotoelektrines sistemas su antžeminiais moduliais žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai buvo platesnio ūkininkavimo ir žuvininkystės apsaugos priemonių paketo dalis. Kartu numatyta įvairių išimčių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulės kolektoriai
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Saulės kolektoriai

„Padarėme galą laukiniam antžeminių fotovoltinių (plokščių) įrengimui“, – tuomet žiniasklaida citavo žemės ūkio ministrą Francesco Lollobrigida. Jo žodžiais, šia politika siekiama išsaugoti produktyvią Italijos žemę.

Premjerė Giorgia Meloni, nors kartoja nesanti klimato kaitos neigėja, įsitikinusi, kad saulės kolektoriai kelia grėsmę Italijos maisto saugumui ir suverenumui.

Žemės ūkio lobistai – G.Meloni kabineto rėmėjai – jau seniai ragino apriboti kolektorius, sakydami, kad jie nesuderinami su auginimu. Aplinkosaugos asociacijos savo ruožtu apkaltino vyriausybę kenkiant ekologiškiems tikslams, sutartiems su partneriais iš turtingiausių šalių septyneto (G7).

Savaitę prieš šį sprendimą kaip tik vyko G7 valstybių energetikos ministrų susitikimas. Jo pabaigoje Italija įsipareigojo iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus ir pirmoje kito dešimtmečio pusėje laipsniškai atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių.

Energetikos ir klimato plano (PNIEC) projektu vyriausybė įsipareigojo iki 2030 m., kai bus atsisakyta iškastinio kuro, padidinti saulės energijos gamybą 50 gigavatų (GW) iki 79 GW.

Energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas, kuris iš pradžių esą nepritarė planui, vėliau žurnalistams aiškino, kad nauji ribojimai nekels pavojaus vyriausybės tikslui iki to laiko įrengti maždaug 38 GW galios fotoelektrinių sistemų.

Vyriausybė sutiko, kad jau tvirtinami projektai būtų apsaugoti nuo naujo draudimo. F.Lollobrigida taip pat nurodė, kad ši schema netaikoma agrariniams projektams, pagal kuriuos saulės baterijos įrengiamos mažiausiai 2,1 m aukštyje virš laukų ir vynuogynų, kad žemė būtų panaudota dvigubai, gaminant energiją intensyvių saulės spindulių laikotarpiu, bet kartu leidžiant augti pasėliams.

Vida Press nuotr./Vynuogės
Vida Press nuotr./Vynuogės

Po gegužę priimto sprendimo teisės aktų paketas buvo perduotas dvejiems parlamento rūmams.

Produktyvumo stipriai nemažina

Italijos vyriausybės žingsnis sulaukė griežtos kritikos iš saulės energijos sektoriaus. Pasak nacionalinės saulės energijos prekybos asociacijos „Italia Solare“, šaliai tai kainuos 60 mlrd. eurų prarastų privačių investicijų ir mokesčių pajamų.

Pagrindinėms šalies energetikos grupėms atstovaujantys lobistai „Elettricità Futura“ pažymėjo, kad apribojimas padidintų naujų saulės energijos projektų vystymo išlaidas, apsunkintų leidimų išdavimo procesą ir suduotų smūgį Italijos ekologiškiems tikslams.

Dėl to esą ims trūkti didelių saulės energijos ūkių. Tai yra priežastis, kodėl Italijoje atsinaujinančios energijos kaina išlieka aukšta. Tokiuose ūkiuose pagaminta elektra esanti triskart pigesnė nei ta, kurią generuoja ant stogų įrengtos sistemos.

„Italia Solare“ vyriausybės sprendimą pavadino „rimta klaida“. Asociacijos skaičiavimu, užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. gaminti apie 50 GW saulės energijos galima pasiekti „nepadarius didelės žalos žemės ūkiui ir kraštovaizdžiui“. Pusei šio tikslo pasiekti esą užtektų vos 1 proc. šiuo metu neužimtos žemės ūkio paskirties žemės.

Pernai balandį paskelbtame tyrime, kurį atliko akademikai iš Romos Sapienza universiteto, buvo modeliuojamas efektyviausias būdas įrengti dvipuses saulės baterijas itin didelio tankio alyvmedžių giraitėse nepakenkiant derliui ar kokybei.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulės kolektoriai
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Saulės kolektoriai

Mokslininkai nustatė, kad saulės baterijos, sumontuotos 3–4,5 metro aukštyje 20–40 laipsnių kampu, išnaudotų didžiausią įmanomą saulės energijos kiekį, o produktyvumas sumažėtų nedaug.

Studija buvo pagrįsta ankstesniais teoriniais tyrimais, kurių metu Italijos ir Rumunijos mokslininkai modeliavo, kiek veiksmingi būtų skirtingi alyvmedžių giraičių ir fotoelektrinių įrenginių išdėstymai pietų Italijoje. Jie nustatė, kad kiekviename hektare su 900 Arbequina medžių galima pagaminti iki 7,13 megavatų.

Nepaisant to, galingiausia Italijos ūkininkų sąjunga „Coldiretti“ pritarė vyriausybės pasiūlytam teisės aktui ir pareiškė, kad jis sutramdys investicinių fondų spekuliacijas, kurios pastaraisiais metais esą padidino žemės ūkio paskirties žemės kainą.

Popiežius – už saulės energiją

Tiesa, ne visi ūkininkai laikosi tokios pat nuomonės. „Financial Times“ teigimu, nors Italija turi 16 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės, beveik ketvirtadalis jos dirvonuoja dėl prastos dirvožemio kokybės, nepakankamo drėkinimo, suskaidytų žemės valdų, darbo jėgos trūkumo arba savininkų miestiečių nenoro investuoti į žemės ūkį.

Dienraštis citavo ūkininkus, kurie nemažus plotus išnuomojo elektros iš saulės energijos gamintojams, mat ši žemė netinkama javams auginti, ypač ten, kur nėra drėkinimo.

2023 m. atsinaujinančios energijos pajėgumus Italija padidino beveik 6 GW iki 30,3 GW, daugiausia plėtodama mažas saulės jėgaines. Tai sudarė 11,8 proc. visos pagamintos elektros energijos.

Italija išlaiko didelį saulės energijos gamybos potencialą – nuo ​​3,6 kWh vienam kvadratiniam metrui per dieną Po upės lygumoje iki 5,4 kWh Sicilijoje.

Vida Press nuotr./Saulės jėgainės ant pastato stogo
Vida Press nuotr./Saulės jėgainės ant pastato stogo

Pernai liepą – praėjus porai mėnesių po vyriausybės sprendimo, popiežius Pranciškus paragino Vatikanui priklausančioje dirbamoje žemėje pastatyti saulės sistemą, kuri padėtų aprūpinti mažiausią pasaulio valstybę 100 proc. atsinaujinančios energijos. Ji turėtų būti įrengta 424 ha sklype į šiaurės rytus nuo Romos.

„Turime pereiti prie tvaraus vystymosi modelio, kuris sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, nustatant klimato neutralumo tikslą“, – savo laiške pažymėjo pontifikas.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Italijos vyriausybė tikrai nusprendė atsisakyti saulės kolektorių žemės ūkio paskirties žemėje. Bet tai nėra absoliutus draudimas – jau pradėti įgyvendinti projektai galės būti baigti, be to, bus leidžiami aukščiau virš laukų ir vynuogynų įrengti kolektoriai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą