Knygoje taip nerašė
Vienos „Facebook“ grupės narys vasario pradžioje pasidalijo esą SSRS diktatoriaus Josifo Stalino pasakytais žodžiais.
„Pensija – tai atlyginimas už anūkų auginimą ir už kartų tęstinumą“, – rašoma internauto įkeltame paveiksliuke greta sovietų lyderio nuotraukos.
Toliau dėstoma: „Išėjimo į pensiją amžius SSRS buvo skaičiuojamas moksliškai remiantis žmogaus biologinėmis galimybėmis. Moteris po 55 metų ir vyras po 60 metų negali dirbti dėl nutrūkusios lytinių hormonų gamybos.
Organizmas nebeatsigauna po 8 valandų miego, atsiranda laipsniškas organizmo disbalansas, kuris trunka 10-15 metų – tai išgyvenimo metas.
Žmogus po 60 metų dar gali gyventi, bet nebegali dirbti. Pavėlinus pensinį amžių, daug žmonių bus per anksti nusiųsti į kapus.“
Šios ar kitų J.Stalino nuotraukų ir tuo pačiu tekstu internete galima rasti daugybę. Tuo pačiu paveiksliuku, kaip lietuvis, rusakalbiai interneto vartotojai įvairiuose socialiniuose tinkluose dalijosi užpernai, 2022-aisiais, 2021-aisiais, 2020-aisiais.
Kadangi tekstas apie pensijas platinamas kartu su J.Stalino atvaizdu, reikėtų suprasti, kad žodžiai apie pensiją, kaip atlygį už anūkų auginimą, priskirtini būtent jam. Kai kur internete tai aiškiai nurodyta.
Ši frazė neva buvusi įrašyta 1952 m. išleistoje knygoje „Socializmo ekonominės problemos SSRS“, bet joje tokio sakinio nėra. Internete apskritai negalima rasti jokių įrodymų, kad diktatorius tikrai taip yra sakęs ar rašęs.
Netiksli ir informacija apie Sovietų Sąjungoje galiojusį pensinį amžių – jis nebuvo taip tiesiogiai siejamas su biologiniais dalykais. Naratyvas, kad sovietmečiu pensijų politika, kaip ir kai kurie kiti dalykai, buvo geresni, viešumoje pasirodo ne kartą. Tokių straipsnių būta ir Rusijos žiniasklaidoje.
Minimali pensija – pusė vidutinio atlyginimo
Rusijos imperijoje pensijų sistema susiformavo XIX-XX a. sandūroje, bet griežtos amžiaus ribos, kada žmogus gali išeiti į pensiją, nebuvo. Po 1917-ųjų revoliucijos ji buvo panaikinta. Buvo ketinama panaikinti pensijų išskirtinumą ir padaryti jas masinėmis, bet tai buvo įgyvendinta negreitai.
Taip pat skaitykite: Vėl žavisi SSRS: pažėrė legendų apie gyvenimą be mokesčių ir augančių kainų
Taip pat skaitykite: Pinigai SSRS: jų buvo, bet kai kurių prekių tekdavo laukti dešimtmečius
Netrukus buvo išleistas dekretas „Dėl procentinių priedų prie suluošintų karių pensijų“. Kitąmet patvirtintas darbuotojų socialinės apsaugos reglamentas.
1924 m. buvo įvestos pensijos už stažą mokslo darbuotojams ir universitetų dėstytojams, po metų buvo nustatytos pensijos už stažą miesto ir kaimo mokyklų mokytojams. Pensijų dydžiai priklausė nuo uždarbio lygio, darbo sąlygų ir šeimos sudėties.
Senatvės pensijos kai kurių kategorijų darbuotojams buvo įvestos jau 1928 m., kiek vėliau jos pradėtos mokėti visiems miestų darbininkams ir tarnautojams. Bet šios išmokos dažnai buvo tik simbolinės.
1930 m. buvo priimtas Pensijų ir socialinio draudimo išmokų reglamentas. Pagal jį, atsirado socialinio draudimo sistema. Visos organizacijos mokėjo valstybei mokesčius, iš kurių buvo formuojamas šalies biudžetas, o iš šio buvo dengiami valdžios poreikiai: tiesiami keliai, mokamos pensijos, finansuojamos gamyklos.
1932 m. įstatymu buvo nustatytas pensinis amžius – 55 metai moterims ir 60 metų vyrams. Toks amžius Rusijoje galioja iki šiol ir yra vienas ankstyviausių pasaulyje.
Pensijų sistema šiuolaikine šio žodžio prasme SSRS atsirado 1956 m. (o galutinai įtvirtinta tik 1967 m.). Kolūkių darbuotojams pensijų įstatymai pradėti taikyti tik 1964 m., iš pradžių jų pensinis amžius net buvo penkeriais metais didesnis.
Suformavus pensijų sistemą, vidutinis pensijos dydis SSRS šoktelėjo 81 proc. Didžiausia pensija, pagal 1956 m. priimtą įstatymą „Dėl valstybinių pensijų“, buvo 1 200, minimali – 300 rublių per mėnesį (po 1961 m. pinigų reformos – atitinkamai 120 ir 30 rublių). Vidutinis atlyginimas 1955 m. siekė 711 rublių.
Taip pat skaitykite: Istorikas demaskuoja populiariausius mitus, kaip sovietmečiu buvo gera gyyventi
Taip pat skaitykite: Mitas apie „gerąją“ SSRS nedingsta: ką iš tikrųjų reiškė gyventi okupuotiems?
Dokumente buvo numatytos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos, vienodi pensijų skyrimo pagrindai, vienodi amžiaus ir darbo stažo reikalavimai, vienoda pensijų dydžio apskaičiavimo tvarka.
Lytinių hormonų poveikis neištirtas
Dar ketvirtajame dešimtmetyje buvo nustatytas minimalus darbo stažas pensijai gauti – 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Sunkiomis ar pavojingomis sąlygomis dirbantiems žmonėms pensinis amžius buvo 50 ir 55 metai ar net 45 ir 50 metų, kai kuriais atvejais reikėjo ir trumpesnio stažo.
Pagrindinis šio reguliavimo tikslas buvo sukurti socialinės apsaugos sistemą. Su „biologinėmis galimybėmis“ tai nebuvo susiję (tuo neįmanoma paaiškinti, kodėl tam tikrų profesijų žmonės pensijon išeidavo anksčiau). Šiuos sprendimus padiktavo ekonominiai ir socialiniai veiksniai.
Mokslininkai pripažįsta, kad lytiniai hormonai turi įtakos žmogaus aktyvumo lygiui. Tačiau tyrimais neįrodyta, kad sumažėjus lytinių hormonų gamybai žmogus tampa mažiau aktyvus ar produktyvus. Mitas ir tai, kad lytinių hormonų gamyba baigiasi sulaukus 55-60 metų.
Estrogeno moterims ir testosterono vyrams gamyba slopsta, bet visiškai nesustoja. Jų veikla priklauso nuo žmogaus sveikatos, o jų mažėjimas nereiškia visiško darbingumo praradimo.
2011 m. paskelbtoje apžvalgoje mokslininkai pažymėjo, kad moterų fizinio aktyvumo lygis reikšmingai nesiskyrė prieš ir po menopauzės, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogeną.
Tiesa, esama įrodymų, kad lytiniai hormonai veikia veiklą per tam tikrus biologinius mechanizmus. Tačiau, apžvalgos autorių žodžiais, tyrimų šiuo klausimu mažoka, todėl apie tai kalbėti anksti.
Gebėjimas dirbti priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, profesijos, sveikatos būklės, turimų įgūdžių, net gyvenimo būdo. Daugelis sėkmingai dirba ir sulaukę 60-ies, ypač jei profesija nereikalauja sunkios fizinės veiklos. Jei vyresniame amžiuje tampa sunku dirbti vienoje srityje ar pareigose, tai gali būti įmanoma pakeitus darbo pobūdį.
Taip pat skaitykite: Istorikas paaiškino, kiek iš tiesų kainavo „nemokami“ butai SSRS
Kartais gali kliudyti tiesiog tam tikrų gebėjimų ar žinių (pavyzdžiui, informacinių technologijų) trūkumas. Jis tikrai gali būti susijęs su amžiumi (vyresni amžiaus žmonės gali neišmanyti tam tikrų naujovių), bet ne biologiniais dalykais. Kita vertus, dėl to jiems gali būti lengviau imtis kaip tik fizinio darbo, kuriam nereikia specifinių žinių.
Lytinių hormonų poveikis miego kokybei taip pat ne iki galo perprastas. Moterys gali patirti miego sutrikimų nėštumo, menopauzės ir menstruacijų (visa tai susiję su hormonais) metu. Vienas tyrimas rodo, kad sumažėjęs testosterono kiekis vyrams taip pat gali pabloginti miegą.
Minėtas išgyvenimo metas yra ne periodas, kai žmogus būna nedarbingas, o skirtumas tarp amžiaus, kai žmogus išeina į pensiją, ir tikėtinos gyvenimo trukmės. Kitaip tariant, jei vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 75 metai, o pensininkais jie tampa 65-erių, šis laikas truks 10 metų.
Jo trukmė kiekvienam skirtinga ir priklauso ne nuo lytinių hormonų gamybos, o nuo įvairių veiksnių (bendros sveikatos būklės, gyvenimo būdo, dar dirbant patirto streso, traumų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų lygio).
Tačiau dabar 60-mečių sveikata yra geresnė nei prieš 50 metų. Dažno darbas reikalauja mažiau fizinių pastangų, pakilo išsilavinimo lygis, tad vyresni žmonės gali užsiimti intelektualiniu, ne sunkesniu fiziniu darbu.
Ukrainos faktų tikrinimo tinklalapio „Vox Ukraine“ teigimu, esama keleto priežasčių, kodėl šiandien žmonės į pensiją išeina vėliau. Pavyzdžiui, pailgėjusi gyvenimo trukmė. Taip pat – geresnė žmonių sveikata ir kitoks gyvenimo būdas (dėl to ilgėja darbingas amžius), kitokios profesijos (šiais laikais sunkaus fizinio darbo reikia mažiau).
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad pensinis amžius Sovietų Sąjungoje (vyrams – 60, moterims – 55 metai) buvo apskaičiuotas remiantis žmogaus biologinėmis galimybėmis. Jį nulėmė ne šiame amžiuje sumažėjusi lytinių hormonų gamyba, o socialinės ir ekonominės priežastys. Nėra mokslinių įrodymų, kad 60-ies sulaukęs žmogus dėl to negalėtų dirbti. Mokslininkai dar nėra išsiaiškinę, kaip lytiniai hormonai veikia aktyvumo lygį ir našumą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
