„Neturi būti pavaldinė“
Šeštadienį minimos 36-osios Baltijos kelio metinės. 1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimenant 50 metų anksčiau sudarytą Molotovo-Ribbentropo paktą dėl Europos pasidalinimo tarp Vokietijos ir SSRS, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė maždaug 650 km ilgio už rankų susikibusių žmonių grandinė.
Likus lygiai 20 dienų iki metinių, vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė netrumpą įrašą su svarstymais apie Konstitucijos pažeidimą.
Iš pradžių jis įkėlė paveiksliuką su stilizuotomis greta viena kitos išsirikiavusiomis figūromis ir tokiu tekstu: „Baltijos kelyje žmonės stovėjo ne tam, kad iš vienos sąjungos patektų į kitą, o tam, kad Lietuva būtų nepriklausoma ir suvereni demokratinė respublika. Ši nuostata įtvirtinta Konsticijos 1 straipsnyje: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“
Po poros minučių prie paveiksliuko atsirado tekstas su išsamiu paaiškinimu, kaip esą buvo pažeista Konstitucija. Juo spėjo pasidalinti daugiau nei pusšimtis žmonių, dukart tiek išreiškė reakcijas.
Panašios mintys išdėstytos dar ilgesniame įraše, kurį vyras tuo pačiu metu paskelbė savo paskyroje. Abiejuose nurodyta, kad cituojamas dirbtiniu intelektu paremtas pokalbių robotas „ChatGPT“.
„Facebook“ vartotojas rašo, esą minėtas Konstitucijos 1 straipsnis („Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“) yra „tiesiogia panaikintas, nors Konstitucija draudžia jį panaikinti be referendumo. Pažeistas (kalba netaisyta – red. past.)“.
Toliau jis išdėsto „pažeidimo esmę“: formuluotė „nepriklausoma valstybė“ esą reiškia, kad „Lietuva neturi būti pavaldinė jokiai išorinei valdžiai ar teisei (t. y. nei SSRS, nei ES, nei NATO)“, suverenitetas „turi priklausyti Tautai, o ne būti deleguotas viršvalstybinėms struktūroms“, valstybė „turi turėti visišką sprendimų kontrolę savo teritorijoje: nuo teisės, pinigų, kariuomenės iki įstatymų leidybos“.
Suverenitetas, kaip apibūdina Visuotinė lietuvių enciklopedija, yra visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė, jo galias riboja tik tarptautinė teisė. Konstitucija tikrai numato, kad suverenitetas priklauso Tautai. Jokios kitos frazės šio teiginio nepaneigia, nenurodo, kad suverenitetas kam nors deleguotas.
Ir ES tinklalapyje, kur pristatomos visos valstybės narės, ir populiarioje enciklopedijoje „Britannica“ pažymėta, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti valstybės vadovą prezidentą ir įstatymų leidžiamąją instituciją (Seimą). Nei vienur, nei kitur neužsiminta, kad mūsų šalis būtų kam nors visapusiškai pavaldi.
Teisės viršenybė neleidžia painiavos
Konkretūs Pagrindinio šalies įstatymo pažeidimai, anot „Facebook“ vartotojo, yra narystė ES (nuo 2004 m.). „Facebook“ vartotojas primena, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu. Narystei ES kaip tik referendumu ir buvo pritarta.
ES teisės viršenybės principas įraše interpretuojamas klaidingai. Jis grindžiamas idėja, kad kilus konfliktui tarp ES teisės aspekto ir valstybės narės teisės aspekto, viršenybę turi pirmoji. Priešingu atveju valstybės narės galėtų tiesiog leisti savo nacionalinių įstatymų viršenybę prieš Bendrijos teisės aktus, tad bendros politikos įgyvendinimas taptų neįmanomas.
„Jis nėra įtvirtintas ES sutartyse, nors prie Lisabonos sutarties yra pridėta trumpa deklaracija šiuo klausimu“, – rašoma ES tinklalapyje.
Liuksemburge įsikūręs Teisingumo Teismas nagrinėja iš ES narių nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, siekiant užtikrinti efektyvų ir vienodą ES teisės aktų taikymą, kai kuriuos ieškinius dėl panaikinimo ir skundus. Jis sprendžia ginčus, kylančius tarp ES teisės subjektų, rengia atsakymus nacionaliniams teismams, nuomones dėl tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra ES.
TT pateiktas išaiškinimas yra privalomas nacionaliniam teismui, kuriam yra skirtas, kai šis nagrinėja atitinkamą bylą. Jis taip pat privalomas kitiems nacionaliniams teismams, sprendžiantiems iš esmės tapačias problemas.
ES teisės viršenybė taikoma, kai valstybės narės perleido suverenitetą ES – tokiose srityse, kaip bendroji rinka, aplinka, transportas ir kt. Tačiau ji netaikoma tokiose srityse, kaip švietimas, kultūra ar turizmas.
ES teisės viršenybės principas laikui bėgant vystėsi TT praktikos būdu. Pavyzdžiui, byloje „Van Gend en Loos prieš Nyderlandų mokesčių administraciją“ (byla 26/62) Teismas pareiškė, kad ES institucijų priimti įstatymai gali sukurti teises, kurias ir fiziniai, ir juridiniai asmenys gali ginti valstybių narių teismuose. Tai reiškia, kad ES teisė veikia tiesiogiai.
Byloje „Costa prieš ENEL“ (byla 6/64) įtvirtinta mintis, kad sutarčių tikslai būtų pažeisti, jei ES teisė galėtų būti pavaldi nacionalinei teisei. Valstybės narės perdavė ES tam tikrus įgaliojimus, taigi apribojo savo suverenias teises. Kad ES normos būtų veiksmingos, jos turi būti viršesnės už bet kurią nacionalinės teisės, įskaitant konstitucijas, nuostatą.
TT aiškinimu, ES teisės viršenybė turi būti taikoma visiems nacionaliniams aktams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo priimti prieš atitinkamą Bendrijos aktą, ar po jo. Tiesa, nacionalinės nuostatos tuomet nėra automatiškai anuliuojamos ar pripažįstamos negaliojančiomis. Bet nacionalinės valdžios institucijos ir teismai privalo atsisakyti taikyti šias nuostatas tol, kol galioja viršesnės ES normos.
„Taigi viršenybės principas siekia užtikrinti, kad ES teisė vienodai apsaugotų asmenis visose ES teritorijose. Reikėtų pažymėti, kad ES teisės viršenybė taikoma tik tais atvejais, kai valstybės narės perleido suverenitetą ES – tokiose srityse, kaip bendroji rinka, aplinka, transportas ir kt. Tačiau ji netaikoma tokiose srityse, kaip švietimas, kultūra ar turizmas“, – pažymėta ES tinklalapyje.
Konstitucijos 5 straipsnyje nurodyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Taigi įstatymų leidyba ir teisminė sistema yra nepriklausomos, ES viršenybę turi tik tam tikrose srityse.
Konstitucija – ne prieš užsienio karius
Narystė NATO, anot „Facebook“ vartotojo, taip pat pažeidžianti Konstituciją (137 straipsnį – „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“), mat Lietuvos teritorijoje gali būti dislokuotos užsienio karinės pajėgos.
Taip pat skaitykite: Nenori Vokietijos karių Lietuvoje: ar tikrai jų buvimą draudžia Konstitucija?
Taip pat skaitykite: Vokietijos brigada Lietuvoje: svarbiausia informacija
Aljanso viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje buvo priimtas sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Tokį sprendimą Aljanso valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei (nuo šių metų vasario vadinamai NATO Daugianacionaline kovine grupe) vadovauja Vokietija.
Nuo dislokavimo pradžios kartu su mūsų šalies kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų šalį kartu su nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos r.) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Sąjungininkų kariai kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje.
Draudimas nereiškia, kad negali būti karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
Užsienio karinių bazių buvimas Lietuvoje buvo aptartas 2011 m. kovo 15 d. paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime. Juo pripažinta, kad visos su Lietuvos narystės NATO įsipareigojimais susijusios Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.
Bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti šio teisės akto nuostatų, įgyvendinančių Šiaurės Atlanto Sutarties principus, atitiktį Konstitucijai.
Šis įstatymas buvo esminis Lietuvos integracijai į NATO, nes perkėlė į šalies teisinę sistemą pagrindinius sutarties principus, įskaitant ir 5 straipsnyje įtvirtintą kolektyvinės gynybos principą.
KT pažymėjo, kad Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali veikti NATO karinės bazės ir būti dislokuojamos valstybių sąjungininkių ginkluotosios pajėgos šalies gynybai bei saugumui užtikrinti
Minėta Konstitucijos nuostata esą draudžia karines bazes, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Tačiau šis draudimas nereiškia, kad negali būti karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad narystė ES ar NATO pažeidžia Konstitucijos 1 straipsnį, kuriame teigiama: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Narystė tarptautinėse organizacijose valstybės suverenumo nepanaikina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
