Slaptas projektas?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje su sekėjais pasidalijo skambiu perspėjimu: „Lietuva iš Europos energetinio centro virsta branduolinių atliekų sąvartynu!“
Ji nurodė, neva Lietuvos valdžia slapta ruošia „pavojingą projektą – branduolinių atliekų saugyklos statybą“. Projekto vietovė esą „kruopščiai slepiama“, tačiau, pagal tariamus vidinius duomenis, ją planuojama įrengti netoli Kauno.
Valdžia tariamai neviešina šių planų, nes žmonės „nesutiks gyventi šalia laikinosios bombos“.
Pagal kažkokius turimus duomenis, saugykla neva priims radioaktyviąsias atliekas net tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos.
„Jei projektas bus įgyvendintas, Lietuvai gresia pavirti visos Europos radioaktyviuoju sąvartynu, o pasekmės gali būti negrįžtamos. Pakanka vienos didelės avarijos – nutekėjimo arba, neduok Dieve, sprogimo – ir visa Baltijos regionas taps ekologinės nelaimės zona. Radioaktyvusis dirvožemio, vandens ir oro taršas, onkologinių ligų protrūkis, mutacijos būsimosioms kartoms – tai tikra tokių eksperimentų kaina (kalba netaisyta – red. past.)“, – gąsdino internautė.
Kitas „Facebook“ vartotojas, pasidalinęs cituotu įrašu, teigė, kad „visi valdžiažmogiai skubiai investuoja milijonus į nekilnojamąjį turtą užsienio šalyse, nes Lietuva taps antruoju Černobyliu“.
„Lietuvos išdavikai gavo ar dar gaus šimtus milijonų eurų kyšius iš užsienio valstybių už tai, kad leistų Lietuvą paversti negyvenama teritorija.
Už gautus milijonus nėra jokios problemos nusipirkti vilas bet kurioje pasaulio šalyje“, – samprotavo jis.
Tačiau tokie teiginiai apie slaptus Lietuvos valdžios planus nėra pagrįsti, o šie – toli gražu ne tokie slapti, kaip bandė pateikti internautai.
Planai paslaptyje nelaikomi
Mūsų šalis jau ne pirmus metus aktyviai sprendžia radioaktyvių atliekų, susidariusių po IAE eksploatavimo nutraukimo, klausimus. Tam rengiami ir radioaktyvių atliekų tvarkymo projektai.
Lietuvoje daugiau nei 99 proc. radioaktyviųjų atliekų susidaro atominėje jėgainėje. Likusi nedidelė dalis – susidaro pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose.
Apie šias strategijas ir projektus galima rasti nemažai viešai prieinamos informacijos, pavyzdžiui, IAE interneto svetainėje arba žiniasklaidoje. Apie projektą išsamiai prieš metus pasakojo ir visuomeninis transliuotojas LRT.
IAE praėjusių metų vasarį parengė ir pristatymą apie giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyną Lietuvoje. Jis prieinamas viešai.
Kaip nurodoma IAE puslapyje, eksploatuojant elektrinę ir vykdant eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro (PBK) ir radioaktyviųjų atliekų (RA). Pastarosioms priskiriamos metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai, kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos.
Panaudotas PBK jau yra perkeltas į specialius konteinerius ir saugomas specializuotose saugyklose. Kitos radioaktyvios atliekos taip pat saugomos atitinkamose saugyklose. Tačiau ilgaamžių atliekų ir PBK patalpinimas į saugyklas tėra laikinas sprendimas. Jose radioaktyviąsias atliekas laikyti saugu iki 50 metų. Tiesa, taikant papildomas priemones, konteinerių ir saugyklų terminas gali būti pratęstas.
Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų, skirtų ilgaamžių RA saugojimui bei PBK eksploatavimo terminui (atitinkamai 2050 m. ir 2067 m.), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui.
Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad, baigiantis saugojimo periodui, atliekos turės būti talpinamos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (GA) Lietuvos teritorijoje.
Pasiruošimo darbai
GA projekto ištakos siekia dar 2002 m., kuomet pradėtos vertinti galimybės šalinti branduolines atliekas. Nuo 2019 m. IAE pradėjo įgyvendinti ilgalaikį atliekyno įrengimo Lietuvos teritorijoje projektą.
2021-aisiais IAE ir Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį kitąmet buvo atlikta potencialiai tinkamų vietų geologinių sąlygų analizė. Netrukus kai kurios vietovės buvo atmestos. Su jomis galima susipažinti čia.
Šiuo metu toliau vykdomi tyrimai iki GA vietos patvirtinimo. Numatoma, kad jie vyks iki 2047 m. Vieta bus patvirtinta tik nustačius, kad atliekyno įrengimas neturės neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai.
Pagal projektą, toliau seks GA projektavimas, kuris numatomas 2048-2057 m. Po to vyks atliekyno statyba (2058-2067 m.). Nuo 2068 m. iki 2074 m. atliekos bus perkeliamos į jį. Galiausiai tik 2075-2079 m. GA bus uždaromas, šachtas užpildant bentonitu arba kitomis sandariomis medžiagomis.
Už atliekyno projekto įgyvendinimą atsakingi Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Geologijos tarnyba, Finansų ministerija ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Planai sulaukė kritikos
Nors atliekyno vieta dar nėra patvirtinta ir išrinkta, savivaldybės jau žeria kritiką projektui. Kaip lrt.lt sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Čyžienė, šiuo metu numatytos 77 galimos vietos šalyje.
Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Tarp svarstomų teritorijų atsidūrė ir kiti rajonai, nors juose tinkamų vietovių – kiek mažiau.
Socialdemokratas Linas Jonauskas nurodė, kad atliekynas jau kelia nerimą gyventojams, siūlydamas atliekas geriau išvežti iš šalies. Šilalės tarybos narė Lineta Dargienė planavo rinkti parašus prieš jo įrengimą Lietuvoje.
Tuometis aplinkos ministras Simonas Gentvilas patikino, kad siūlymai išvežti atliekas neturi pagrindo, nes tarp šalių sutarta, jog radioaktyvios atliekos turi būti saugomos ir tvarkomos tose valstybėse, kuriose susidarė. Tai daryti įpareigojančią konvenciją Lietuva pasirašė prieš dvidešimtmetį.
Kas yra giluminis atliekynas ir ar jis saugus?
Giluminis atliekynas – požeminis statinys, kuriame radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į šachtas. Šios šachtos, užpildžius jas konteineriais, užsandarinamos specialiomis medžiagomis – dažniausiai bentonitu. Taip pat įrengiamos šachtos moksliniams tyrimams ir radiacinio fono stebėjimui.
Panaudotas branduolinis kuras iš visų radioaktyvių atliekų – pats pavojingiausias. Turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad jis taptų nepavojingas. Todėl branduolinis atliekynas yra vienintelis tvarus, saugus bei realus radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas, atsižvelgiant į dabartines prieinamas technines priemones. Tai bendru sutarimu patvirtino ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bei tarptautinė branduolinių šalių bendruomenė.
Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į požeminį atliekyną leidžia izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo žmonių ir biosferos nuo 10 000 iki 100 000 metų.
VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Laima Česonienė portalui lrt.lt sakė, kad atliekynas gali būti ne visiškai saugus variantas, tačiau kito paprasčiausiai nėra. Ji pastebėjo, kad į projektą gali įsivelti kokia žmogiška ar technologinė klaida, tačiau toks poveikis galimai pasimatytų tik po tūkstančio ar daugiau metų.
Tuo tarpu J.Čyžienė tvirtino, kad įmanoma užtikrinti, jog atliekos neturėtų poveikio gamtai net ir tūkstančius metų. Dėl to ir vykdomi išsamūs tyrimai.
Kokios alternatyvos?
GA projekte nurodomos ir galimos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų alternatyvos bei kodėl jos buvo atmestos.
Perdirbimas nėra tinkama alternatyva, nes Lietuvos įstatymai draudžia panaudotą branduolinį kurą perdirbti šalies teritorijoje. Teoriškai jas būtų galima perdirbti užsienyje, tačiau kitos valstybės, kaip ir Lietuva, draudžia iš kitų šalių įvežti radioaktyviąsias atliekas į savo teritoriją. Be to, nes jei tai pavyktų, susidariusios antrinės atliekos vis tiek būtų grąžinamos atgal į Lietuvą ir jas reikėtų tvarkyti panašių būdu, kaip patalpinant į GA.
Įrengti bendrą ES šalių atliekyną šiuo metu taip pat nėra galimybės, nes nė viena šalis nesutinka, kad šis būtų įrengtas jos teritorijoje.
Dar viena alternatyva – atliekų dėjimas į giliuosius gręžinius. Šis metodas naudojamas skystosioms atliekoms, todėl iš principo nėra tinkamas Lietuvai, turint omenyje, kad mūsų šalies teritorijoje tvarkomos atliekos apima ne tik skystąsias, bet ir kietąsias.
Tarp galimų alternatyvų minima ir branduolinė transmutacija, kuomet vienas elementas paverčiamas kitu (pasikeičia protonų arba neutronų skaičius atomo branduolyje). Tačiau ši technologija ištirta tik laboratoriniu mastu ir nėra realių jos mutacijos pavyzdžių.
Ignalinos jėgainės uždarymas
Sprendimą statyti IAE praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje priėmė tuometinė Sovietų Sąjungos vadovybė. Jai žlugus, visa atsakomybė už IAE veiklą, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, atiteko Lietuvai. Dėl to šalis susidūrė su nemenkais iššūkiais.
Atkūrus Nepriklausomybę ir besirengiant stoti į ES bei NATO, mūsų šalis patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta uždaryti IAE, atsižvelgiant į reaktorių konstrukcijos trūkumus ir po Černobylio avarijos pakilusius saugumo reikalavimus. Pirmasis IAE energijos blokas buvo sustabdytas 2004 m., o antrasis – 2009 m.
Sustabdžius abu reaktorius, pradėti eksploatavimo nutraukimo darbai: panaudoto branduolinio kuro iškrovimas iš energijos blokų ir pervežimas saugoti į laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą, technologinės įrangos išmontavimas.
IAE eksploatavimo nutraukimas yra unikalus procesas visame pasaulyje. Tokio tipo reaktorių dar niekas nėra išmontavęs, o pats tokio branduolinio objekto eksploatavimo nutraukimas yra itin sudėtingas procesas, kadangi dar nėra išbandyto ir visuotinai taikomo sprendimo nutraukti šio tipo elektrinių eksploatavimą.
Pirmąjį reaktorių numatoma pradėti išmontuoti 2028 m., antrąjį – 2029 m. Tik užbaigus reaktorių išmontavimo darbus bus galima vykdyti paskutinių elektrinės pastatų ir infrastruktūros griovimo darbus. IAE eksploatavimo nutraukimo pabaiga numatyta 2038 m.
Dėl šių aplinkybių IAE panaudotas branduolinis kuras ir dalis kitų ilgaamžių radioaktyviųjų medžiagų susidarė eksploatavus elektrinę 1983-2009 m., o kita dalis vis dar susidaro ir susidarys įgyvendinant jos eksploatavimo nutraukimą.
Per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį, nuo 2010 m. iki 2023 m., išmontuota beveik 80 tūkst. tonų įrangos ir betono atliekų. Iki Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 m. liko išmontuoti 110 tūkst. tonų įrangos.
15min verdiktas: iš dalies melas. Tvarkant IAE eksploatacijos ir jos uždarymo padarinius Lietuvoje iš tiesų yra planuojama įrengti giluminį atliekyną, kuriame būtų užkastos radioaktyvios atliekos. Priešingai nei skelbė internautai, šis projektas nėra slaptas, o išsami informacija apie jį lengvai prieinama internete.
TATENA nurodo, kad šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje pripažintas saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas. Šis projektas yra skirtas tvarkyti tik Lietuvoje, daugiausia po IAE uždarymo, susikaupusias radioaktyvias medžiagas, o ne visoje Europoje. Lietuva draudžia į savo teritoriją įvežti užsienio šalių radioaktyviąsias atliekas. Šiuo metu jokia konkreti vieta GA nėra patvirtinta ir numatoma, kad jos paieškos vyks dar ne vienus metus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
